- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-912-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01578-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Rišardas Skirtunas
- Nuteistasis
- O. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)”
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-912/2011
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01578-2008-4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų G. V. M., L. Š. ir nuteistojo O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė 50 MGL (6500 Lt) bauda.
Civilinių ieškovų BUAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą - nuo 2004-01-14 iki 2008-10-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adr. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, nuo 2005-01-01 iki 2008-10-08 eidamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas, ir pagal 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 p. būdamas atsakingas už vykdomas kasos operacijas, nuo 2004-05-26 iki 2006-07-19 iš R. ir R. J. pagal 2004-05-25 rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., gavęs 172 179 litų sumą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus ir patiektas prekes, tyčia, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatas, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 16 p. nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nuo 2004-07-08 iki 2007-02-02 išrašė kasos pajamų orderius tik 113 500 Lt, gautų iš R. ir R. J., sumai, tačiau likusiai iš R. ir R. J. gautų piniginių lėšų daliai - 58 679 Lt sumai – kasos pajamų orderių neišrašė, į kasos knygą šios pinigų sumos neįrašė, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė iš R. ir R. J. pagal minėtą 2004-05-25 rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus ir patiektas medžiagas gautų 58 679 Lt piniginių lėšų. Be to, O. S., pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tyčia neįtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-04 išrašytos PVM sąskaitos faktūros ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už prekes 710,30 Lt sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2004 - 2008 metų laikotarpį.
Be to, O. S. nuteistas už tai, kad jis dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams - nuo 2004-01-14 iki 2008-10-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adr. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi bei nuo 2005 m. vieninteliu šios įmonės akcininku, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi, ir dėl šių priežasčių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai gresia bankrotas (jis pats kaip įmonės vadovas 2008 m. rugpjūčio 8 ir 28 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, 2008-09-22 iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla), neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų (Vilniaus apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi patvirtino 457 724,85 Lt dydžio bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sumą, 2008-07-31 datai įmonės turto vertė buvo tik 24 746 Lt), jis iš bendrovės kasos pagal 2008-07-04 ir 2008-07-14 kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėjo sau 7000 Lt ir 4000 Lt, iš viso 11 000 Lt, kuriuos jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas pagal 2008-02-06 ir 2008-04-07 kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įnešęs į įmonės kasą atlyginimams išmokėti, prekėms ir paslaugoms pirkti, taip padengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą jam pačiam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui, bei 2008-07-31 išsimokėjo sau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui 2634,31 Lt darbo užmokestį, t. y. minėtais būdais jis patenkino tik vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus - savo paties - iš viso 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti savalaikiai ieškovo paduotą skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. Mačiulaitienės 2011-01-05 nutarimo nutraukti dalyje ikiteisminį tyrimą, įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti ieškovo civilinį ieškinį iš esmės. Apeliantas skunde nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė R. Mačiulaitienė 2011-01-05 nutarimu nepagrįstai nutarė: nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje nesant O. S. ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingų asmenų veiksmuose požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str., 184 str., 186 str., 205 str., 208 str. 2 d., 209 str., 219 str., 220 str. 1 d., 222 str. (dėl pinigų gavimo iš A. Ž., K. K., J. R. ir juridinių asmenų, išskyrus iš R. J., BK 223 str. 1 d. bei dalyje nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 2 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šis nutarimas savalaikiai buvo apskųstas Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, skundas 2011-02-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuri skundą persiuntė bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui. Nors pirmosios instancijos teismas minėtą skundą dėl prokurorės R. Mačiulaitienė 2011-01-05 nutarimo prijungė prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau dėl jo procesinis sprendimas nebuvo priimtas. UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas raštu ir teismo posėdyje žodžiu prašė teismą grąžinti baudžiamąją bylą prokuratūrai, kad būtų išnagrinėtas savalaikiai paduotas skundas dėl 2011-01-05 nutarimo, tačiau teismas pažeisdamas LR Konstitucijos 109 str. bei BPK 232 str. 1 d. 3 p. nepagrįstai prašymą atmetė. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo ignoruoti visi civilinio ieškovo prašymai dėl papildomų klausimų pateikimo O. S., dėl papildomų įrodymų ištyrimo, tame tarpe dėl naujų liudytojų apklausos, prokurorei motyvuojant tuo, kad dėl to teisiamasis O. S. prokuratūros nebuvo perduotas teisti. Šie išvardinti labai grubūs Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, tame tarpe nepagrįstas ikiteisminio tyrimo dėl daugelio O. S. nusikalstamų veikų, įskaitant nusikalstamų veikų padarymo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu, nutraukimas, teismo nepagrįstai palikimas neišnagrinėtas civilinio ieškovo skundas dėl 2011-01-05 nutarimo, nulėmė neteisingus teismo motyvus ir išvadas, jog „Šioje baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai O. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nepareikšti ir jis nepripažintas dėl tokių veiksmų kaltu,”, dėl ko teismas priėmė procesinį sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuteistasis O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai jais vadovavosi.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 str. 1 d., jo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, parodymus įvertino kaip nelogiškus ir nepatikimus, tuo paneigdamas, kad buvo susitarimas tarp jo ir R. J.. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” R. J. statytame objekte už atliktus darbus ir nupirktas medžiagas išrašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už 169198,74 Lt. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančius pakvitavimus matyti, kad R. J. ir R. J. sumokėjo O. S. 172179,2 Lt avansą statybai. Tarp faktiškai sumokėtų pinigų ir išrašytos sąskaitos faktūros yra 2980,46 Lt skirtumas (o jei tikėti R. J. parodymais, tai skirtumas būtų 22980,46 Lt), nepaisant šio akivaizdaus skirtumo R. J. pasirašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, t.y. pasirašė ant dokumento, kuriame nurodyta mažesnė pinigų suma nei jis sumokėjo. Apelianto teigimu, taip pat yra akivaizdūs skirtumai tarp pakvitavimuose nurodytų datų ir sumų bei išrašytuose kasos pajamų orderiuose nurodytų datų ir sumų. Kasos pajamų orderių buvo išrašyti 7 vnt., tame tarpe vienas R. J. vardu. Su R. J. buvo sutarta dėl delspinigių sumos, ko pasėkoje buvo išrašyta ir abiejų šalių pasirašyta delspinigių PVM sąskaita faktūra 55698,74 Lt sumai, tačiau R. J., savo parodymuose, teigia, kad dėl delspinigių 55698,74 Lt sumai susitarimo nebuvo, nors pasirašyti dokumentai rodo priešingai. Savo parodymuose R. J. taip pat teigia, kad bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” sumokėjo 192175 Lt, o ne 172175 Lt, skirtumas atsiradęs neva dėl iš jo atsiimto ir sunaikinto 20000 Lt kasos pajamų orderio, tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-12-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) parašyta: (...) pagal turimą informaciją bendrovė „(duomenys neskelbtini)” 2000-06-21 Vilniaus apskrities VMI įsigijo 200 vnt. griežtos apskaitos dokumentų blankų - kasos pajamų orderius nuo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (...) Tarp mokestiniam tyrimui bendrovės pateiktų sugadintų ir nepanaudotų specialių apskaitos dokumentų blankų sugadinto (ir buhalterinėje apskaitoje apskaityto) kasos pajamų orderio 20000 Lt sumai nebuvo, tą patvirtino ir apklausta VMI specialistė D. B..
Be viso kito, priimant nuosprendį, buvo pasiremta Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje minimu aktu (2005 m. lapkričio 3 d. 210198 Lt), kuris neatitinka faktinėms aplinkybėms ir dėl to buvo anuliuotas. Minėtame akte parašyta, kad „Užsakovas” (R. J.) „Rangovui” (UAB „(duomenys neskelbtini)”) sumokėjo 163000 Lt, o pagal pateiktus R. J. pakvitavimus matyti, kad 2005 m. lapkričio 3 d. R. J. buvo sumokėta 143000 Lt suma. Be to, 2005 lapkričio 3 d. ir iki jos nėra pasirašytų jokių sąmatų ar kitų priedų prie sutarties, kurie įrodytų ar kitaip pagrįstų rangos darbų sutartinės kainos 175113 Lt padidėjimą iki 210198 Lt (skirtumas 35085 Lt).
Nepaisant visų prieštaravimų, teismas pasirėmė R. J. parodymais, kuriais R. J. neigia buvusį žodinį susitarimą, kad tik dalį darbų (kurie yra atsakingi) atliks UAB „(duomenys neskelbtini)”, kitus darbus atliks fiziniai asmenys su verslo liudijimais, ko pasėkoje atsirado skirtumas tarp faktiškai R. J. sumokėtų pinigų ir pinigų įneštų į UAB „(duomenys neskelbtini)” kasą. Be to, ant dalies pakvitavimų (29175 Lt sumai) nėra net parašyta kokiam tikslui ar už ką pinigai buvo mokėti. Apelianto nuomone, negalima visiškai atmesti to fakto, kad R. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas ir turi atitinkamas kompetencijas buhalterinėje apskaitoje.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, atsiskaityti su visais kreditoriais turėjo tik 2004-03-31 ir 2004-04-30, kitu laikotarpiu t.y. nuo 2004-01-01 iki 2008-07-31, išskyrus minėtas datas, pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais pagal visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimus piniginių lėšų nepakako. Taigi, praktiškai per visą laikotarpį kol jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi įmonės finansinė padėtis nebuvo lengva, todėl jis negalėjo 2008 metais susiklosčiusios finansinės situacijos išskirti kaip akivaizdžiai priešbankrotinės.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog pinigus kaip tikslinę paskolą išmokėti darbuotojams atlyginimus, jis skolinosi iš K. S.. Juos įnešė į bendrovės kasą, kad išmokėti darbuotojams atlyginimus, kas ir buvo padaryta, tą patvirtina ir įmonės kasos dokumentai. Pinigus iš K. S. jis skolinosi terminuotai. Galutinis atsiskaitymo terminas buvo 2008 m. gegužės 26 d. Kadangi K. S. suteikė tikslinę paskolą, o būtent padengti įsiskolinimą darbuotojams, tai jis turėjo pirmiausia grąžinti suteiktą paskolą. Tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (Nr. Vlll-1463) 3 str. buvo nustatyta, kad kai piniginiams įsipareigojimams nepakanka piniginių lėšų, pirmiausia turi būti vykdomos su darbo santykiais susijusios išmokos. Jei jis to nebūtų padaręs, tai šiuo metu pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai būtų 11 000 Lt didesni (tarp šiuo metu esančių pirmos eilės kreditorinių reikalavimų yra ir jo 13890,94 Lt kreditorinis reikalavimas), todėl apelianto įsitikinimu, įstatymo jis nepažeidė.
Apeliantas nesutinka su teiginiu, jog į apskaitą tyčia neįtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” išrašytos 710,3Lt sumai PVM sąskaitos faktūros. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad medžiagos buvo pirktos už jo asmeninius pinigus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” jokio nuostolio nepatyrė, sąskaita buvo neįtraukta dėl neapdairumo, o ne siekiant kam nors pakenkti ar ką nors apgauti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovų apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovas prašė civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo ir civilinio ieškovo atstovų apeliacinius skundus atmesti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų ir nuteistojo O. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinių skundų argumentais, daro išvadą, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Dėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2011-02-01 kaltinamuoju aktu O. S. buvo perduota teismui ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d., kaltinant jį tuo, kad jis dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams - nuo 2004-01-14 iki 2008-10-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios adr. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi bei nuo 2005 m. vieninteliu šios įmonės akcininku, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi, ir dėl šių priežasčių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai gresia bankrotas (jis pats kaip įmonės vadovas 2008 m. rugpjūčio 8 ir 28 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, 2008-09-22 iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla), neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų (Vilniaus apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi patvirtino 457 724,85 Lt dydžio bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sumą, 2008-07-31 datai įmonės turto vertė buvo tik 24 746 Lt), jis iš bendrovės kasos pagal 2008-07-04 ir 2008-07-14 kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėjo sau 7000 Lt ir 4000 Lt, iš viso 11 000 Lt, kuriuos jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas pagal 2008-02-06 ir 2008-04-07 kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įnešęs į įmonės kasą atlyginimams išmokėti, prekėms ir paslaugoms pirkti, taip padengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą jam pačiam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingam asmeniui, bei 2008-07-31 išsimokėjo sau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui 2634,31 Lt darbo užmokestį, t. y. minėtais būdais jis patenkino tik vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus - savo paties - iš viso 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą.
Pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius, t. y. turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą.
Nors aukščiau išdėstytame, O. S. pateiktame kaltinime yra nurodyta bendrai likusiems kreditoriams padaryta turtinė žala (13 634,31 Lt), tačiau nėra nurodyta kam konkrečiai ir kokio dydžio turtinė žala O. S. galimai nusikalstamais veiksmais buvo padaryta. Tuo tarpu BK 208 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektu laikoma socialinė vertybė – kreditorių interesai: tai reiškia, kad nagrinėjamos sudėties objektu negali būti individuali vertybė – vieno kreditoriaus interesai. Būtinas aptariamo nusikaltimo sudėties požymis yra nusikalstami padariniai, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams”. Pagal šį įstatymo straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai turtinė žala padaroma dviems ir daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą.
Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties patvirtinta kopija, iš kurios matyti, jog bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)” (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tuo pačiu patvirtintas patikslintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, kurį sudaro trys kreditorių eilės. O. S. įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą, jo kreditoriniai reikalavimai – 13 890,94 Lt. Pirmos eilės kreditorių bendra kreditorinių reikalavimų suma – 54 398,63 Lt (b.t. 5, b.l. 87-88).
Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis LR BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme prokuratūra prašymo dėl kaltinimo pakeitimo nepateikė. Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nenurodomos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą inkriminuoti vieną ar kitą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymį, ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus, ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4.4 punktas; „Teismų praktika“, Nr. 31, p. 348-377).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai tokie, kad jų negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju, teismui papildžius kaltinimą naujomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis – nurodžius keliems kreditoriams, konkrečiai kokiems kreditoriams ir kokio dydžio turtinė žala O. S. galimai nusikalstamais veiksmais buvo padaryta, pastarajam nebūtų suteikta galimybė gintis nuo tokio, iš esmės pakeisto, kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turėtų esminės įtakos nuteistojo teisės į gynybą realizavimui. Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog O. S. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d., požymius, todėl kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, kaltinamajame akte turi būti tiksliai nurodyti nusikalstamos veikos padarymo padariniai. Dėl išvardintų esminių kaltinamojo akto trūkumų byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra galimybės pasisakyti ir dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės R. Mačiulaitienės 2011 m. sausio 5 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, nesant O. S. ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingų asmenų veiksmuose požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str., 184 str., 186 str., 205 str., 208 str. 2 d., 209 str., 219 str., 220 str. 1 d., 222 str. (dėl pinigų gavimo iš A. Ž., K. K., J. R. ir juridinių asmenų (tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)”), išskyrus iš R. ir R. J.), 223 str. 1 d., bei dalyje dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 220 str. 2 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, buvo nutrauktas (t.12,b.l.43-52).
UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri 2008-09-29 nutarimu byloje buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.9, b.l.32), skundžiamas nutarimas buvo įteiktas 2011-01-13. UAB „(duomenys neskelbtini)” minėtą prokurorės nutarimą dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. LR Generalinėje prokuratūroje bendrovės 2011-01-19 skundas buvo gautas 2011-01-26 ir 2011-02-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Gediminui Bernotavičiui (b.t. 15, b.l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-01-19 skundas (su priedais) dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu 2011-02-01 perdavus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, minėtas skundas su priedais prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos 2011-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (b.t. 14, b.l. 1). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Rėksnys 2011-02-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)”, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus teismui, iš esmės nagrinėti bendrovės skundą nėra procesinės galimybės. Visus klausimus, susijusius su teismui nagrinėjimui perduota baudžiamąja byla, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas, todėl skundas persiųstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (b.t. 15, b.l. 31). 2011-02-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gavus UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-01-19 skundą su priedais, dokumentai buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užkirstas kelias ginti savo teises, ginčijant 2011 01 05 prokurorės nutarimą dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pažymėtina, kad, nežiūrint į tai, kad 2011 01 05 prokurorės nutarime buvo nurodyti LR BPK 214 str. 4 dalyje numatyti šio procesinio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojus šia teise, tai yra apskundus minėtą prokurorės nutarimą aukštesniajam prokurorui, šis skundas nebuvo išnagrinėtas ir pažeidžiant LR baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio skundų nagrinėjimą (LR BPK 212 str. 4 d.), buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės vyr. prokurorui, o vėliau apylinkės teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą. Apylinkės teismas, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamajam O. S. nebuvo pateikti kaltinimai ir jis nebuvo perduotas teismui dėl galimai jo padarytos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, prokuratūros pateiktus bendrovės skundus nepagrįstai prijungė prie baudžiamosios bylos.
Taigi, iš aukščiau išdėstyto seka, jog savalaikiai paduotas UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-01-19 skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės R. Mačiulaitienės 2011 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje buvo nutrauktas, taip ir liko neišnagrinėtas, pažeidžiant LR BPK normas, reglamentuojančias asmens teisę apskųsti prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į 2011 02 17 apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo J.Rėksnio raštą (t.15, b.l.31), kur klaidingai pranešama, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus į teismą, nėra procesinės galimybės nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl prokuroro nutarimo, kai tuo tarpu, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu (dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str., 184 str. ir kt.) buvo nutrauktas ir šioje dalyje byla nebuvo perduota į teismą su kaltinamuoju aktu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, baudžiamoji byla kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-01-19 skundu bei jo priedais turi būti perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 4 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str. 9 d.,
nutaria:
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovų ir nuteistojo O. S. apeliacinius skundus atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.
Baudžiamąją bylą Nr. 1A-912/11 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) siųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.