Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-20 · Administracinė byla Nr. A-556-2521-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
A-556-2521-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00957-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
L. L.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Trečiasis asmuo
D. S.
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 2521/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00957-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei L. L., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S. individualiai įmonei dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) skundu kreipėsi į teismą (T 2, b. l. 5-8) prašydamas priteisti iš atsakovo L. L. 980,55 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nuo 2008-10-01 iki 2009-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjui 980,55 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktų nustatyta tvarka. Taip pat iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kadangi tokio dydžio palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginiai mokėjimai nebuvo laiku įvykdyti ir kurie su skolininkais nenumatė kitokių tokių piniginių mokėjimų nevykdymo pasekmių.

Atsakovė L. L. su skundu nesutiko. Teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja. Ji turi tik turtą įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra atliekų turėtoja. Be to, pats pranešimo įteikimas turėjo būti siunčiamas kas ketvirtį, o pareiškėjas negali įrodyti, jog UAB „Greitasis kurjeris“ įteikdavo pranešimus kas ketvirtį. Kadangi L. L. neatitinka pagrindinių atliekų turėtojo kriterijų, pagal kuriuos turi būti mokama rinkliava, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė D. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog L. L. priklausančiomis patalpomis naudojasi ji, yra atidariusi parduotuvę. Su atsakove yra sudariusi panaudos sutartį, kuri neįregistruota.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu (T 2, b. l. 38-40) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės L. L. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 980,55 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Priteisė iš atsakovės L. L. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 784,44 Lt sumos nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 980,55 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 Prienų rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv.m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.). Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kada atsakovei L. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 50-51) ir pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, patvirtinančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas (pastatas - parduotuvė), esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas individualios įmonės vardu, ir (ar) kad minėta įmonė valdo, naudoja ar kitaip disponuoja šiuo nekilnojamuoju turtu. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (T 1, b. l. 34-37, T 2, b. l. 15-19,) matyti, kad atsakovė nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 980,55 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, neturi reikšmės, nes pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai <...> asmenys, turintys komunalinių atliekų, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, o procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teisme byla iškelta 2009 m. gruodžio 17 d. dėl 784,44 Lt skolos priteisimo (T 1, b. l. 1), 2010 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautas patikslintas skundas dėl 980,55 Lt skolos priteisimo (T 2, b. l. 5-8), iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos: nuo 784,44 Lt sumos nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 980,55 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III.

Atsakovė L. L. apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 46-47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes (pažeidė procesinės teisės normas), todėl buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas neįvertino Nuostatų 5 punkto, kuris nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje, t. y. lemiamu faktoriumi, įpareigojančiu mokėti rinkliavą yra tai, kad asmuo turi būti atliekų turėtoju. Be to, atliekų turėtojas (fizinis ar juridinis asmuo) turi valdyti, naudoti, disponuoti nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Tik visų šių požymių turėjimas suponuoja rinkliavos mokėjimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad atliekų turėtojas - atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Tokią pačią atliekų turėtojo sąvoką pateikia Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimu Nr. T3-26 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 9.3 punktas. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neturi teisės reikalauti mokėti minėtą rinkliavą už nevykdomą veiklą (duomenys neskelbtini), t. y. atliekos nebuvo renkamos ir tvarkomos, kadangi minėtam objektui nebuvo pastatytas atliekų surinkimo konteineris. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė (apeliantė) buvo tinkamai informuota apie tariamą įsiskolinimą, kadangi teismui pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai atspausdinti 2010-02-24 ir negalėjo būti įteikti atsakovei Nuostatų nustatyta tvarka (t. y. ji nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti rinkliavą). Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), patalpomis (duomenys neskelbtini) (už kurias priskaičiuota rinkliava), nesinaudoja ir atitinkamai nėra minėtu adresu atliekų turėtoja nuo 2005 metų, kadangi jos pagal 2005 ir 2009 metų panaudos sutartis perduotos individualią veiklą vykdančiai D. S. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas įmonės vardu. Minėtu turtu pagal teismui pateiktas panaudos sutartis naudojasi individualią veiklą vykdanti D. S., ką ji patvirtino 2010-11-11 teismo posėdyje. Būtent D. S. turi mokėti minėtą rinkliavą pagal Nuostatų 5 punktą (kaip fizinis asmuo, naudojantis nekilnojamąjį turtą ir idealiai atitinkanti teisės aktų duotai atliekų turėtojo sąvokai). Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo (rinkliavos priskaičiavimo metu galiojusi redakcija) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Atsakovė nėra aplinkai ar žmogui pavojingų atliekų turėtoja, nevykdė jokios veiklos minėtu adresu, jos turimas atliekas (visos jos - nepavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai) ji tvarko ir moka rinkliavą pagal gyvenamąjį adresą. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. A525-471/2010). LVAT kitose bylose konstatavo, kad reikia vadovautis principu „teršėjas moka“. Be to, teismas nustatė, kad principas „teršėjas moka“ imperatyviai įpareigoja valstybės valdžios bei vietos savivaldos institucijas užtikrinti, jog atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų būtent atliekų turėtojas. Teismas pabrėžė, kad proporcingumo principas, principo „teršėjas moka“ kontekste, taip pat reikalauja, jog nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nelemtų, jog tam tikri atliekų turėtojai turės padengti išlaidas akivaizdžiai neproporcingas dėl jų nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (T 2, b. l. 56-61) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o L. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš L. L. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas neįvertino Nuostatų 5 punkto, kuris nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje ir tik visų šių požymių buvimas suponuoja rinkliavos mokėjimą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl Nuostatų 5 punkto taikymo. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nuostatai bei visas jų turinys, informacija apie rinkliavos mokėjimo tvarką, atliekų surinkimą, rinkliavos lengvatas buvo nuolatos skelbiama viešai spaudoje - Prienų ir Birštono vietos laikraštyje „Gyvenimas“. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 13 straipsniu, Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra patvirtinti Nuostatai, yra laikomas administraciniu aktu. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina tai, jog visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu, turi komunalinių atliekų, todėl konstatuotina, kad vienas iš Nuostatų 5 punkte nurodytų požymių - atliekų turėjimas, šiuo atveju yra preziumuojamas.

2. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra duomenų patvirtinančių, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas įmonės vardu. Byloje atsakovės pateiktos panaudos sutartys įrodo, kad nuo 2005-12-1 iki 2010-12-31 atsakovei priklausančiomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu naudojosi D. S. individualiai veiklai. CK 6.478 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad (duomenys neskelbtini), adresu registruotas nekilnojamasis turtas nuosavybė teise priklauso L. L. Registro išraše duomenų apie tai, kad pastatą valdytų kiti tretieji asmenys, nėra. Atsakovės argumentai, kad nekilnojamąjį turtą valdo ir naudoja individualią veiklą vykdanti D. S., atmestini kaip nepagrįsti.

3. Atsakovės L. L. argumentai, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti mokėti už rinkliavą, kadangi, anot atsakovės, atliekos (duomenys neskelbtini), nebuvo renkamos ir tvarkomos, atsakovė nėra aplinkai ar žmogui pavojingų atliekų turėtoja, nevykdo jokios veiklos nekilnojamojo turto adresu, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vietoje UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ funkcijų susijusių, su atliekų tvarkymu neatlieka, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą. LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 ,,Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ 18 punkte numatyta, kad savivaldybės institucijos - pagrindinė grandis, organizuojanti komunalinių atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą. Jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o esantys savivaldybių teritorijose gyventojai ir ūkio subjektai (įmonės, įstaigos ir organizacijos) privalo naudotis šia sistema (jeigu jų gamtos išteklių naudojimo leidimuose nenustatyta kitaip). Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus numato Atliekų tvarkymo įstatymas. Minėto įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas ,,teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų - pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įgyvendindamos šį principą savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Atliekų tvarkymo taisyklių 92 p.). Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą remiantis tuo, kad L. L. priklausančio nekilnojamojo turto buveinės vietoje nėra teikiama atliekų šalinimo paslauga, nėra. LVAT yra suformavęs praktiką, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Taip pat byloje esantis rašytinis įrodymas - UAB „Dzūtra“ 2010-11-05 raštas Nr. PR -156 patvirtina, kad atsakovė nuo 2008-10-01 turėjo ir turi galimybę naudotis UAB „Dzūtra“ teikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo konteineriais, esančiais (duomenys neskelbtini). O atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovei priklausančias patalpas individualiai veiklai naudoja D. S., patvirtina, jog nekilnojamasis turtas yra eksploatuojamas ir atliekos aplinkoje besąlygiškai susidaro. Be to, atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nėra aplinkai ar žmogui pavojingų atliekų turėtoja ir visas atliekas sunaudoja žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu, kaip tai nustato Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (rinkliavos paskaičiavimo metu galiojusi redakcija). Nuostatų 32 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba. Vertinant tai bei aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad komunalinių atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui. Šiuo atveju atsakovės atžvilgiu Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo L. L.

4. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie esamą įsiskolinimą. Pareiškėjas, remdamasis Nuostatų 17 punktu, atitinkamais laikotarpiais nuo 2008-10-01 iki 2009-12-31 teikė atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyti duomenys apie vietinės rinkliavos paskaičiavimą bei sumokėjimą. Minėtus pranešimus atsakovei įteikė UAB „Greitasis kurjeris“, su kuria pareiškėjas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį dėl mokėjimo pranešimų pristatymo Prienų rajono savivaldybėje. Tai įrodo byloje pateikti sutartis su UAB „Greitasis Kurjeris“ (2009-03-20 paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2010-11-02 UAB „Greitasis kurjeris“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad informaciniai pranešimai laikotarpiu 2009-03-20- 2010-03-20 L. L. buvo įteikti.

5. LVAT administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodyti argumentai savaime neįrodo pareiškėjo skundo nepagrįstumo ir neteisėtumo bei nepatvirtina Nuostatų neteisėtumo ar (ir) nepagrįstumo. Prienų rajono savivaldybės tarybos priimti teisės aktai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo paskelbti vietinėje spaudoje ir jie vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 13 straipsniu yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių aktų teisėtumą nagrinėjami specialia Administracinių bylų teisenos įstatymo 110-117 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau atsakovė nei vieno iš Prienų rajono savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti neprašė, todėl konstatuotina, jog šie Prienų rajono savivaldybės sprendimai yra nepanaikinti ir galiojantys, jais turi būti vadovaujamasi sprendžiant nagrinėjamą administracinį ginčą. LVAT administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatavo, jog Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu - prievolę mokėti vietinę rinkliavą bei vietinės rinkliavos dydžius siejant su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14 ir 17-19 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT formuojamą praktiką, į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.

Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovei L. L. nuosavybės teise priklauso pastatas - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 50-51), todėl ji privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, nurodo, kad teismas konstatavo, jog reikia vadovautis principu „teršėjas moka“. Tačiau minėtoje LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje buvo pažymėta, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškintina vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet siejant jį su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

Atsakovė L. L. nėra sumokėjusi Prienų rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jos nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą. Atsakovės argumentai, kuriais ji bando paneigti savo pareigą mokėti minėtą rinkliavą, atmestini.

Kauno apygardos administracinis teismas taip pat priteisė iš atsakovės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta. Minėtos palūkanos buvo priteistos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi. Bet šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas.

Atsakovės L. L. apeliaciniame skunde pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes savo turiniu šis prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės L. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės L. L. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 784,44 Lt sumos nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 980,55 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė - Maculevičienė