Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Anle LT“ skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, skolininkas L. N., išieškotojas VMI prie LR FM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio Daliaus Traigio 2017-08-02 taikytą turto areštą- skolininko L. N. turtinėms teisėms į kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą iš skolininko L. N. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko L. N. 2017-08-02 surašytas turto arešto aktas, kuriame areštuota turtinė teisė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis L. N. yra minėtos transporto priemonės valdytojas. Savininkas šios transporto priemonės yra pareiškėjas UAB „Anle LT“, kurios vadovu yra L. N.. Pareiškėjas UAB „Anle LT“ pateikęs skundą nurodo, jog pritaikytas areštas apsunkina įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kadangi įmonė netenka galimybės disponuoti savo turtu. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. LR CPK 675 str. nustato, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, jog antstolis Dalius Traigys areštavo ne pačią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Anle LT“, o skolininko L. N., kaip transporto priemonės valdytojo, turtines teises, kurios yra įregistruotos VĮ „Regitra“. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, jog pareiškėjas UAB „Anle LT“ gali netrukdomai disponuoti jam priklausančiu turtu ir šis antstolio pritaikytas areštas pareiškėjo teisėms bei nuosavybei neturi jokios įtakos. Šiuo atveju pastebėtina tai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog pritaikius tokio pobūdžio areštą, kai iš esmės nėra žinoma kokią naudą išieškotojas galės turėti ir ar bus nors iš dalies įvykdytas jo reikalavimas, realus vykdomojo dokumento įvykdymas išieškant iš šios turtinės teisės iš esmės yra neįmanomas. Taip pat pažymėtina, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007). Byloje nenustatyta kokiu pagrindu yra įregistruota ši antstolio areštuota skolininko L. N., kaip transporto priemonės valdytojo, turtinė teisė, taip pat nepateikta kitų duomenų leidžiančių spręsti, jog tokio pobūdžio areštas bus ar tai yra efektyvus. Todėl, aplinkybė, kad skolininkas naudojasi minėta transporto priemone, nereiškia, jog tai yra turtinė jo teisė, iš kurios galimai pareiškėjas UAB „Anle LT“ gauna kažkokią tai naudą, apart tai, jog skolininkas L. N., būdamas UAB „Anle LT“ vadovas valdo šią transporto priemonę bendrovės veiklos tikslais ir interesais. Be to, pastebėtina ir tai, jog transporto priemonės valdytojas tai asmuo, kuris nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdo ir (ar) naudojasi transporto priemonę. Nesant byloje duomenų patvirtinančių kokiu pagrindu skolininkas yra laikomas minėtos transporto priemonės valdytoju, manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio taikytas areštas, iš esmės pažeidžia transporto priemonės savininko UAB „Anle LT“ teises, kadangi skolininkui L. N. yra uždrausta valdyti nurodytą transporto priemonę, įskaitant ir valdymą įmonės tikslais-interesais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog tokia priverstinio vykdymo priemonė neatitinka vykdomojo dokumento įvykdymo realumo kriterijaus, o tik apsunkina UAB „Anle LT“ ūkinę-komercinę veiklą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ginčijamas antstolio patvarkymas dėl skolininko teisių apribojimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog ir kitas antstolis Arminas Naujokaitis kitose vykdomosiose bylose yra pritaikęs tokio pobūdžio areštą, o kadangi jo vykdomosiose bylose išieškotojų reikalavimai priskirtini pirmos eilės kreditorių reikalavimams (LR CPK 754 str.), antstolis Dalius Traigys negalėjo atlikti jokių išieškojimo veiksmų iš areštuotos turtinės teisės. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi jie yra iš esmės nereikšmingi nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui šioje byloje nenagrinėjant atliktų ar tai atliekamų veiksmų teisėtumo antstolio A. Naujokaičio vykdomosiose bylose. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.