- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2-3206-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00101-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl asmens pripažinimo šeimos nariu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – M. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti ieškovą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkės M. A. šeimos nariu, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra R. A. ir M. A. sūnus. Iki 2005 m. ieškovo tėvai gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2005 m. ieškovo tėvų name kilo gaisras, kurio metu gyvenamasis namas sudegė. Širvintų rajono savivaldybė 2005 m. balandžio mėnesį suteikė R. A. šeimai teisę nuomos pagrindais gyventi šalimais esančiame Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašant 2005-04-08 Susitarimą dėl Savivaldybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutarties. Pats ieškovas su šeima tuo metu gyveno sutuoktinei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovo santuoka buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo, 2006 m. ieškovas persikėlė gyventi pas savo tėvus, gyvenusius Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame būste. (duomenys neskelbtini) mirus R. A., Širvintų rajono savivaldybės administracija sutiko susitarimą dėl gyvenamojo būsto nuomos pratęsti ir 2018-05-28 su M. A. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2005-04-08 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 05-8 pakeitimo. Ieškovo žiniomis, atsakovui su R. A. pasirašant 2005-04-08 Susitarimą dėl Savivaldybės ilgalaikio materialinio turto nuomos sutarties ir 2018-05-28 Susitarimą dėl 2005-04-08 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 05-8 pakeitimo su M. A., ieškovo pavardė įrašyta nebuvo. Taip atsitiko dėl to, kad ieškovas 2005 m. kartu su tėvais negyveno, o keičiant nuomos sutartį 2018 m., galimai M. A. neprašė savivaldybės darbuotojų savo sūnų įtraukti į paminėtą susitarimą dėl būsto nuomos kaip šeimos nario. Ieškovui kreipusis į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl galimybės prisiregistruoti atsakovui priklausančiame būste, kur šiuo metu gyvena jo motina, ir būti įrašytu į nuomos sutartį šeimos nariu, atsakovo atstovė paaiškino, jog jis nėra pagrindinio nuomininko šeimos narys. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ieškovas nepertraukiamai gyvena nuo 2006 m. ir šis būstas yra ieškovo faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovas su motina veda bendrą ūkį, kartu perka maistą, moka komunalinius mokesčius. M. A. yra garbingo amžiaus, todėl ūkyje jai reikalinga ieškovo pagalba. Ieškovas kiekvienais metais ruošia malkas gyvenamojo namo apšildymui, kūrena pečių, finansiškai prisideda apmokant reikiamus mokesčius ir bendromis lėšomis išlaiko nuomojamą būstą, padeda motinai tvarkytis buityje, rūpinasi jos sveikata. Kito gyvenamojo būsto ieškovas neturi. Šiame būste yra ieškovo asmeniniai daiktai, drabužiai, tuo adresu yra pasirašęs Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį. Ieškovo motina niekada neprieštaravo, kad sūnus gyventų kartu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad nei nuomininkas R. A., sudarydamas 2005-04-08 nuomos sutartį, nei nuomininkė M. A., sudarydama 2018-05-28 susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, nors ir turėjo teisę gyventi su šeimos nariais, tačiau ieškovo nuomos sutartyje šeimos nariu neįvardino. Be to, ieškovas ir (ar) nuomininkai dėl nuomos sutarties pakeitimo su tikslu ieškovui teisėtai gyventi atsakovei priklausančiame būste per visą ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2006 m. į atsakovę nesikreipė. Nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovo reikalavimu būti pripažintam nuomininkės šeimos nariu, jei būtų įrodyta, kad ieškovas su nuomininke išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir su ja bendrai tvarkė namų ūkį. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatytos privalomos sąlygos, atsakovas neprieštaraus ieškovo pripažinimui nuomininkės M. A. šeimos nariu.
4. Trečiasis asmuo M. A. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad sūnus A. A. būtų priregistruotas adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį pripažinti nuomininkės M. A. šeimos nariu. Atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Atsakovo atstovė teismo posėdyje neprieštaravo, kad ieškovas būtų pripažintas M. A. šeimos nariu. Prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
7. Liudytoja R. M. teismo posėdyje nurodė, kad jos brolis ieškovas su motina gyvena apie 16 metų, padeda motinai ūkyje. Motina sunkiai vaikšto. Po tėvo mirties buvo gautas laiškas dėl nuomos sutarties atnaujinimo; buvo kreiptasi ir dėl ieškovo įtraukimo į sutartį, bet jiems buvo paaiškinta, kad jis teismo tvarka turi būti pripažintas šeimos nariu. Nurodė, kad ieškovas su motina gerai sutaria.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, kad 2005-04-08 atsakovas ir ieškovo tėvas R. A. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis) dėl gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), nuomos, sutartyje numatant, kad gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir nuomotojo sutuoktinei M. A. (šioje byloje – trečiasis asmuo). Mirus R. A., M. A. prašymu, 2018-05-28 tarp jos ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo į Nuomos sutartį vietoje R. A. buvo įrašyta M. A..
9. Ieškovas siekia būti pripažintas savo motinos (aukščiau nurodytų savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkės M. A.) šeimos nariu, nes pageidauja teisėtai gyventi motinos nuomojamame gyvenamajame būste. Savo reikalavimą ieškovas iš esmės grindžia aplinkybe, kad nuo 2006 m. gyvena kartu su motina, veda bendrą ūkį.
10. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustato, jog šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais.
11. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, tai yra nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
13. Aptariamu atveju, ieškovo pateiktais duomenimis, jis nuo 2006 m. persikėlė gyventi pas tėvus, į minėtą Širvintų rajono savivaldybei priklausantį gyvenamąjį būstą, (duomenys neskelbtini), kur su motina liko gyventi ir po tėvo mirties, ir gyvena iki šiol. Kad minėtu adresu yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2022-01-27 pažyma; toks ieškovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir 2021-12-14 tarp jo ir UAB Tele2 sudarytoje Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartyje. Nors abu paminėti dokumentai neįrodo, kad ieškovas aptariamu adresu pas motiną gyvena ne mažiau kaip vienerius metus, tačiau tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovo byloje pateiktame R. M. 2022-02-02 patvirtinime nurodyta, kad ieškovas minėtu adresu su tėvais gyvena labai seniai, A. V. 2022-02-02 patvirtinime nurodyta, kad ieškovas minėtu adresu gyvena apie 20 metų. Teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja R. M. taip pat paliudijo, kad ieškovas su motina gyvena apie 16 metų, padeda jai tvarkytis buityje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovo reikalavimui dėl pripažinimo šeimos nariu. Bylos duomenimis, tam neprieštaravo ir trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovas apie 16 metų faktiškai gyvena kartu su motina jos nuomojame gyvenamajame būste, veda bendrą ūkį, byloje nesant prieštaravimų, teismas laiko, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl ieškovas pripažintinas trečiojo asmens šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalys).
14. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atsisakius savo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų, jos nepriteisiamos.
15. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl valstybei jos šioje byloje nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės nuomininkės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.