Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-489-670/2021 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. K., gimęs 1990 m. vasario 2 d. Jurbarke, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2020 m. spalio 24 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) prie „Senjorų namai“ namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sutrikdydamas viešąją tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, dėl menkavertės priežasties – prasikeitimo su S. M. metu kliudžius vienas kitą pečiu, tyčia sudavė nenustatytu įrankiu, galimai lazda, ne mažiau du kartus į kairį šoną S. M., padarydamas poodines kraujosruvas kairiame šone, tuo padarė nukentėjusiajam S. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, koliojo necenzūriniais žodžiais S. M., eidamas link jo, į jo pusę mėtė galimai akmenis (skaldą).

G. K. kaltė grindžiama šiais byloje esančiai įrodymais: G. K. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., tamsiu paros metu, ėjo (duomenys neskelbtini) su draugais E. U., K. B. ir dar su pažįstamu M. Pamatė ateinančius D. F. ir iš matymo pažįstamą vyrą (tyrimo metu nustatyta S. M.), kuris prasilenkdamas pečiu kliudė kairį petį. S. M. pradėjo konfliktuoti ir spyrė į krūtinę, po to bandė dar kartą spirti, bet nepataikė, tuomet S. M. „atspyrė“ koja nuo savęs, gal ir galėjo S. M. pataikyti į pilvą. Prieš tai eidamas ant kelio rado numestą lazdą, kurią nešėsi su savimi. Kai įvyko konfliktas netyčia ja sudavė S. M.į kairį šoną, kiek kartų negali pasakyti. Tada į konfliktą įsivėlė ir D. F.. Jam nubėgant ir skambinant pagalbos numeriu S. M. ir D. F. į jį mėtė akmenis. Jis taip pat paėmęs akmenų metė į jų pusę, kiek pamena nepataikė. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Konflikto metu buvo blaivus. Gailisi dėl tokios susidariusios situacijos. Pirminėse apklausose neigė, kad sudavė lazda smūgius S. M., nes yra anksčiau teistas, bijojo prisipažinti. Kadangi S. M. nustatytas sužalojimas, prisipažįsta, kad konflikto metu tikrai medine lazda sudavė S. M. į kairį šoną keletą kartų. To iš anksto suplanavęs nebuvo, tiesiog taip gavosi. (t. 2, b. l. 13-14, 19);

nukentėjusiojo S. M. apklausos protokolu, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 22.00 val., einant su draugu D. F. prie Senjorų namų, pamatė ateinančius jaunuolius, kuriuos iš matymo žinojo, vienas buvo G., jo pavardės nežino (tyrimo metu nustatyta G. K.), prasikeičiant gatvėje rankomis atsitrenkė su G.. Tada G. iš megztinio apačios išsitraukė juodos spalvos lazdą ir ja sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į kairės pusės šoną, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. G. K. nubėgo ir pasislėpė tamsoje. Visą įvykį matė D. F.. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, jog G. K. pats išsikvietė pareigūnus (t. 1, b. l. 28-29)

nukentėjusiojo S. M. papildomu apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad prasilenkiant jis ir G. K. apsižodžiavo, tai ir buvo konflikto priežastis. Jis buvo šiek tiek gėręs alkoholio. Po smūgių sudavimo G. pradėjo bėgti link seniūnijos, jis su D. F. puolė link G.. Su G. buvę asmenys pasišalino. Jokių akmenų į G. pusę tikrai nemetė. D. F. metė į G. akmenį, bet tikrai nepataikė. Einant link namų sutiko policijos pareigūnus, 2020 m. spalio 25 d. buvo apklaustas, o 2020 m. spalio 26 d. nuėjo pas medicinos teismo ekspertą. Sužalojimas kairiame šone atsirado nuo G. K. sudavimo lazda. Civilinio ieškinio nereikš (t., b. l. 32-33);

liudytojo D. F. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 22.00 val., su S. M. grįžo iš žvejybos, abu šiek tiek buvo išgėrę. Nemuno gatvėje pamatė ateinant apie 4 asmenų grupelę. Prasilenkiant su jais išgirdo S. M. sakant "ką čia darai"? Tada pamatė, kad eina G. K., kad jis lazda daužo S.kairį šoną. Puolė S. ginti, G. K. nubėgo, o kiti trys asmenys tiesiog nuėjo ir į tą konfliktą nesikišo. Nesupranta, dėl ko taip atsitiko. Po to einant link miestelio sutiko atvažiuojant policijos automobilį, pareigūnai paaiškino, kas nutiko. S. M. nekonfliktiškas žmogus, o G. K. neprognozuojamas, jo visi vengia (t. 1, b. l. 53-54);

liudytojos K. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) su E. U., M. T. ir G. K. einant Nemuno gatve pamatė ateinant du asmenis. Prasilenkiant su S. ir D. išgirdo šūkavimus, atsisukusi pamatė, kad S. ir D. su G. K. kažką aiškinasi. Neatsimena ar kas nors G. spyrė, ji negali paaiškinti to momento, nes su draugais nusuko į keliuką prieš senjorų namus, o G. K. nubėgo į priekį. Kas vyko toliau nematė. Dėl ko konfliktas įvyko nežino (t. 1, b. l. 59-60);

liudytojos E. U. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d. su draugais M. T. ir K. B. išėjo pasivaikščioti, parkelyje sutiko G. K.. Ties karių kapinėmis pamatė pareinančius S. M. ir D. F.. Taip gavosi, kad S. M. nulipo nuo šaligatvio ir ėjo važiuojamąja dalimi pro G. ir praeidamas G. užkliudė petimi. S. M. pasakė, kad G. bėdų ieško, pradėjo G. pulti ir mosikuoti rankomis. Ji su draugu M. nuėjo pro Senjorų namus. Atsisukusi pamatė, kaip G. K. vieną iš jų koja „atspyrė“, galbūt S. M.. Jai nusitempus draugą iki Senjorų namų atbėgo D. F. ir S. M. link jų. D. F. bandė trenkti draugui M.. Matė, kaip jie rinko akmenis ir pradėjo mėtyti į G. K.. Matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Ji nematė, kad G. K. konflikto metu būtų turėjęs lazdą (t. 1, b. l. 78-79);

liudytojo M. T. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d. su drauge E. U., jos drauge ir G. K. ėjo (duomenys neskelbtini) priekyje ėjo D. F. ir kitas vyras. Prasilenkiant D. F. draugas petimi kliudė G. K. ir pradėjo prie jo kibti. Abu vyrai atrodė neblaivūs. Jie ėjo toliau, nekreipė dėmesio, tada vyrai atėjo prie jų ir konflikto metu D. F. spyrė G. K. į šoną. E. jį nuvedė link senelių namų. G. K. pasiliko, kas toliau vyko nematė ir negirdėjo. Tie vyrai dar buvo atbėgę prie jų, bet pažino E. U. ir nuėjo atgal į pagrindinę gatvę. Jis konflikto priežasties nesuprato. Pas G. K. teleskopinės lazdos nematė (t. 1, b. l. 83-84, 87-88);

liudytojos L. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., dirbant Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini) nes gatvėje mušasi vyrai. Įvažiavę į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad du vyrai mojuoja sustoti, vienas iš vyriškių buvo susiėmęs už kairio šono, akivaizdžiai matėsi, kad jam skauda. Vyrai nurodė, kad G. K. turi teleskopinę lazdą, vieną iš jų sumušė, trenkė į šoną ir, kad tas asmuo pasislėpė už krūmų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link Senelių namų, pamatė G. K., jis viską neigė ir sakė, kad tai jį šie asmenys užpuolė. Abu vyriškiai aiškino, kad G. eidamas pro šalį sudavė lazda be priežasties. Matėsi, kad sumuštam asmeniui skauda šoną. Nusikaltimo įrankio įvykio vietoje nerado, nusprendė pirmiau surinkti medžiagą ir nesulaikyti įtariamojo. Grįžus į policijos komisariatą gavo pakartotinį pranešimą dėl to paties įvykio ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) pas G. K.. Atvykus G. K. buvo agresyvus, piktas, bandė įrodinėti savo tiesą, prašomas nenusiramino, reikalavo priimti pareiškimą. Kad daugiau nekiltų konfliktų nusprendė G. K. sulaikyti (t. 1, b. l.65-66);

liudytojo D. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja L. D. (t.1, b. l. 74-75);

2020 m. spalio 24 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK tyrėjos L. D. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) prie Senjorų namų, viešoje vietoje G. K. (nustatyta 0.00 promilės), su išskleidžiama lazda, galimai teleskopine lazda, tris kartus trenkė į kairės pusės šonkaulių sritį S. M. (nustatytas 1,89 promilių neblaivumas). Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (t. 1, b. l.4-5);

2020 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų, prie įėjimo durų kairėje pusėje matosi vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į gatvės pusę (t. 1, b. l .9-14);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 385/2020(10), iš kurios matyti, kad S. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame šone. Sužalojimas padarytas kietu buku pailgu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodoma lazda. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 20);

2021 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos eksperto Algirdo Jokšo paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad tvirtina užduotį Nr. G 385/2020(10). Sužalojimas nurodytas užduotyje padarytas nurodytu mechanizmu – lazda, kadangi tai nurodo sužalojimo pobūdis. Sužalojimas S. M. padarytas dviem smūgiais. Sužalojimas atitinka nurodytą laiką, sužalojimas padarytas 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimas būdingas smūgių sudavimui, ne kokiam kitam sumušimui (t., b. l.22-23);

2020 m. gruodžio 29 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. spalio 24 d. vaizdo įrašas, išimtas iš vaizdo kameros, esančios ant "Senjorų namai" pastato. Vaizdo įraše matyti asmenų, G. K. ir S. M. bei D. F. stumdymasis, gaudymas vienas kito. Matosi, kaip G. K. galimai lazda bando suduoti S. M. ir D. F.. Asmenys mėtosi akmenimis (t. 1, b. l.91-93, 98-99).

Iš 2020 m. spalio 25 d. ir 2021 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausų metu G. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad lazdos neturėjo, S. M. smūgių nesudavė (t. 1, b. l. 140-141; t. 2, b. l. 5-6). Įteikus galutinį įtarimą 2021 m. balandžio 1 d. G. K. kaltę pripažino visiškai (t. 2, b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis 2020 m. spalio 24 d., apie 20 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia nenustatytu įrankiu (galimai teleskopine lazda) sudavė ne mažiau du kartus S. M. į kairį šoną, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš kaltinamojo G. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pirminės apklausos metu neigė padaręs nusikalstamą veiką ir tik pateikus galutinį kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, nenustatyta, kad jis prisipažintų ir nuoširdžiai gailėtųsi dėl to ką padarė, todėl laikytina, kad kaltinamojo G. K. atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Teisme gautas prokurorės pareiškimas, kuriame G. K. už nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį, prašoma skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

G. K. su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į jo asmenybę (praeityje teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, teistumas neišnykęs, išvadų nepadarė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas), į jo asmenybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistu), taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatant jos dydį artimą maksimaliam laisvės apribojimo bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti numatytus įpareigojimus ir/ar draudimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 6 dalyje, numatyti įpareigojimai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. gegužės 7 d. d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje; visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 6 (šešiais) laisvės apribojimo mėnesiais ir sumažintą bausmę paskirti – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje; visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 6 (šešiais) mėnesiais ir galutinę subendrintą bausmę G. K. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje; visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. K. skirtą kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai ir G. K..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.