Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs St. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

St. R. J. 2016 m. spalio 20 d., 11.20 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „BMW 318“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. S. Įvykio metu apgadintas tik automobilis „BMW 318“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisme St. R. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną buvo pas odontologę, buvo penktadienis, apie pietus, tai galėjo būti spalio 20 diena, grįždamas iš odontologės prie savo mašinos automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė, kaip kitas atvažiavęs automobilis atsistojo visai šalia jo automobilio. Atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis vis atkreipdavo dėmesį į visai šalia sustojusį automobilį, kad jo tik nekliudytų. Jis važiavo atsargiai ir tikrai nejuto, kaip jis šį automobilį kliudė. Jeigu būtų jutęs, nebūtų nuvažiavęs, buvo blaivus. Suprato tik po to, kai gavo iškvietimą į policiją, kur jo automobilis buvo apžiūrėtas, išmatuotas, apgadinimų nebuvo rasta, jam surašytas protokolas. Kitam automobiliui buvo apgadintos durelės. Tik peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, aiškiai matė, kaip sujudėjo automobilis BMW 318 nuo kontakto su jo vairuojamu automobiliu, todėl jį apgadinus jis to fakto neneigia, tačiau jį kliudant jis to momento nejuto, iš įvykio vietos jis nepasišalino, o tik nuvažiavo jam nesusivokus apie jo sukeltą eismo įvykį. Dėl nukentėjusiosios automobilio apgadinimo jis apgailestavo, to tikrai nenorėjo, iš stovėjimo vietos išvažinėjo atsargiai, stengėsi netoliese kito stovinčio automobilio neužkliudyti. Prisiminė, kad jam išvažiuojant žmona sakė: “žiūrėk, ta mašina apgadinta”, ir išties jis matė apgadinimus, buvo nubrauktos durelės, bet tada jam nebuvo jokių minčių, kad jis ją ir galėjo apgadinti. Žino, kokios baudos už pasišalinimą, todėl jei būtų supratęs užkliudęs nukentėjusiosios automobilį, jis nebūtų nuvažiavęs. Tuo metu jis ramia sąžine išvažiavo, nes nieko nejuto.

Nukentėjusioji A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad išėjusi iš po darbo, apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas. Automobilis BMW 318 yra jos vardu, davė juo naudotis kolegei L. S. Išėjusi pastebėjo, kad jis apgadintas, matė apgadinimus ant sparno, galinio dešinės pusės, ties dešinės pusės galinėmis durelėmis, pažymėjo, kad apdailos juostelė ant galinių dešinės pusės durelių buvo iškritusi iš anksčiau ir tuo metu jos nebuvo. Po to atėjęs liudytojas, pasakė, kad jis matė, kaip buvo apgadintas automobilis, jis užrašė kliudžiusio automobilio duomenis, perdavė lapelį su užrašytais duomenimis, kurį ji perdavė policijai. Dabar jos automobilis suremontuotas.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ji dirbo ofise, automobilis priklauso A. S., jos kartu dirba, šalia viena kitos gyvena, tai tuo automobiliu jos kartu ir naudojasi. Buvo išvažiavusi su reikalais, kai grįžo vietos aikštelėje nebuvo, todėl užstatė kelias mašinas ir nuėjo į ofisą. Ofiso langai į aikštelę, todėl pastebėjusi, kad atsilaisvino vieta, nuėjo perstatyti automobilio. Prisiparkavo šalia Opel automobilio ir eidama į ofisą pastebėjo šį vyrą, J., su juo prasilenkė aikštelėje, matė, kaip jis įsėdo į automobilį. Po darbo A. pastebėjo, kad BMW automobilis apgadintas, nubrėžtas šonas, durelės. Priėjo liudininkas, kuris pasakė, kad matė, kaip buvo apgadintas automobilis, jis buvo iš priešais esančio namo, buvo iškviesta policija. Kai perstatinėjo automobilį, matė, kad Opel automobilis stovėjo šiek tiek skersai, šalia dar viena mašina stovėjo. Nesupranta, kaip išvažiuojant galėjo matyti apgadintą automobilio šoną, mašina buvo tvarkinga, nebuvo tik to vadinamo “moldingo” ant galinių durelių. J. prieš tai nematė, su juo tik prasilenkė automobilių aikštelėje, kai jis pareidinėjo į savo automobilį, atrodė normaliai, įtarimų, jog neblaivus, nesukėlė.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo rudenį, datos tikslios nepamena, buvo pietų metas. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, penktame aukšte, visada grįžta į namus papietauti, virtuvės langai į automobilių stovėjimo aikštelę. Pietaudamas per langą pastebėjo vairuotoją, kuris nesiorentavo, kaip reikia išvažiuoti iš aikštelės, nežinojo į kurią pusę susukti vairą. Automobilį vis manevravo, susuko vairą iki galo, paskui vėl ta pačia trajektorija važiavo. Atrodo, kad tas automobilis į kitą automobilį atsitrenkė 2 kartus. Bet jis matė tik kaip Opel automobilis bandė išvažiuoti, kaip įsėdo į mašiną vairuotojas nematė. Tikslių apgadinimų iš 5 aukšto taip pat nematė, užsirašė numerius, automobilio modelį. Po to, kai jau grįžo iš darbo, vėl valgydamas virtuvėje pastebėjo, kaip moteris tupinėja apie šį automobilį, prie tos pačios pusės. Tada jis nusileido ir jai padavė lapelį su jos mašiną kliudžiusio automobilio duomenimis, tikriausiai tai buvo savininkė. Apgadinusio automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs, ar jis juto apgadinęs kitą automobilį, pasakyti negali. Kaip vairuotojas įsėdo į automobilį, jis to taip pat nematė. Kai nunešė lapelį, į apgadintą automobilį neatkreipė dėmesio, matė, kad visas šonas apgadintas, bet kas konkrečiai, negali pasakyti. Negali pasakyti ir to, ar automobiliai nuo smūgio sujudėjo.

Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tikslios nepamena, bet tai galėjo būti spalio 20 dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, kurioje įsiparkavo, važiavo su vyru mašina Opel Vectra, valstybinio numerio nepamena. Vyras vairavo, ji šalia priekyje sėdėjo. Sustojus, vyras nuėjo savo reikalais, o ji pasiliko mašinoje. Iš pradžių šalia jų automobilio buvo sustojęs visureigis, jam išvažiavus labai arti prisiparkavo kita mašina. Kokia tai buvo mašina nežino, spalvos nepamena. Atėjus vyrui, ji jam pasakė atsargiai važiuoti, neužkliudyti kitos šalia pastatytos mašinos. Sėdėdama automobilyje ji žiūrėjo į sparną, kad vyras važiuodamas nekliudytų, galvos per langą nebuvo iškišusi. Vyras pirmyn ir atgal automobilio nestumdė, vairo nesukinėjo, jis iš pirmo karto atbulas išvažiavo. Tuo metu ji ir pastebėjo, kad šalia stovintis automobilis apgadintas. Pasakė vyrui, bet jis atsakė, kad tai ne jis apgadino ir jie išvažiavo. Nematė, ar tas automobilis buvo apgadintas prieš jam įsiparkuojant. Kad automobilis pažeistas, pamatė tik kai jie atbuli važiavo. Jai nekilo mintis, kad vyras apgadino tą automobilį, nes garso ar trakštelėjimo nebuvo, žiūrėjo išvažiuojant per langą, galvos nebuvo iškišusi, bet ji to, kad vyras būtų užkliudęs tą automobilį, nepastebėjo. Grįžo į kaimą, namuose gavo pranešimą, kad yra kviečiami į policiją. Nuvažiavus į policiją, buvo apžiūrėtas jų automobilis, apgadinimų nebuvo.

Liudytojas A. V. (pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena šį įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Datos tikslios nepamena, buvo apgadintas BMW automobilis, kairė pusė, buvo atsiremta ir nubrėžta. Kito automobilio, apgadinusio BMW automobilį, nebuvo. Prie BMW automobilio buvo savininkė, moteris. Ji nurodė, kad buvo liudytojas, kuris nurodė, kas apgadino BMW automobilį. Surinko medžiagą, nubraižė schemą, su pažeidėju jis nebendravo, bendravo kolegos.

Liudytojas Ž. S. (pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad šis įvykis buvo gal prieš kelis mėnesius, (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje, prie dabartinės (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Buvo apgadintas BMW automobilis, o apgadinęs automobilis pasišalinęs. Apklausė BMW savininkę, surinko medžiagą, bet jos netyrė. Buvo apgadintas BMW automobilio šonas, kiek stipriai, negali pasakyti. Savininkė nurodė, kad kažkoks asmuo matė įvykį ir perdavė apgadinusio automobilio duomenis. Pagal valstybinius numerius nustatė automobilio savininką, su pažeidėju jis nebendravo, bendravo kolegos. Patvirtino byloje surašytą tarnybinį pranešimą, surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be St. R. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios A. S., liudytojų L. S., A. Ž., M. J., pareigūnų A. V., Ž. S. pirminiais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais apie eismo įvykį bei šių asmenų nuosekliais parodymais teisme, St. R. J. pirminiu paaiškinimu, kuriame jis savo kaltės dėl autoįvykio taip pat neneigė, transporto priemonės BMW 318 techninės apžiūros aktu, iš kurių matyti šiam automobiliui po eismo įvykio nustatyti techniniai defektai ant dešinės pusės sparno, fotonuotraukomis CD kompaktinėje plokštelėje bei vaizdo įrašu, registruotos kelių transporto priemonės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, bei šios medžiagos ir joje esamų duomenų visuma patvirtina St. R. J. neteisėtą veiką, užtraukiančią administracinę atsakomybę. Byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad St. R. J. vairuodamas automobilį Opel Vectra atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį BMW 318 ir jį apgadino. St. R. J. teismui patvirtino, kad įvykio metu jis vairavo automobilį ir buvo įvykio vietoje. Be to, nurodė, kad policijos pareigūnams apžiūrint jo automobilį ant jo jokių apgadinimų, susijusių su šiuo įvykiu, nerado, tačiau pamatęs vaizdo medžiagą dėl jo vairuojamu automobiliu padarytų apgadinimų automobiliui BMW 318 nei jam pačiam, nei pareigūnams nekilo abejonių, matėsi ryškus šių automobilių kontaktas, tik jis nebuvo stiprus, kadangi apgadinimai buvo padaryti tik vienam nukentėjusiosios automobiliui. Ir tai, jog St. R. J. veika buvo apgadinta transporto priemonė BMW 318 patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei vaizdo įrašo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis, St. R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. O ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra akivaizdžiai švelnesnė nei numatytoji ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, St. R. J. veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

St. R. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, jam daugiau nei 65-eri metai, garbingo 80-ties metų amžiaus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, praeityje administracine tvarka nebaustas, šis administracinis pažeidimas (nusižengimas) jo asmeninėje charakteristikoje pirmas ir atsitiktinis, visapusiškai bei objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas 2016-11-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad St. R. J. 2016 m. spalio 20 d., 11.20 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „BMW 318“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. S., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

St. R. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad kontakto nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Pripažino ir tai, kad vairavo automobilį, tačiau motyvo pasišalinti neturėjo. Ištirtos bylos medžiagos visuma liudija, kad kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, apgadinta tik viena transporto priemonė, ant kliudžiusio automobilio jokių apgadinimo žymių nebuvo rasta, byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo įrašo medžiaga įrodo, jog šio autoįvykio pasekmės mažareikšmės. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad St. R. J. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, kaip pats St. R. J. nurodė, į motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad St. R. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas St. R. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 628 straipsniu, 635-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teisėjas

nutaria:

St. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

St. R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.