Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-29 · Administracinė byla Nr. I-4765-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
I-4765-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00676-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4765-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00676-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3), kurį patikslino (2 t., b. l. 179), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K bei pažymi, kad įstaiga neužtikrino jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo įrengti šalia durų ir nebuvo visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, todėl pareiškėją galėjo stebėti tiek kameroje esantys asmenys, tiek ir už durų esantys pareigūnai. Dėl šios priežasties pareiškėjas jautė stresą, orumo pažeminimą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 23–30). Atsakovės atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, o atsiradus galimybei, būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys kamerose laikomi nuteistieji ir suimtieji, kuriems yra išduodamos reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas neprieštarauja galiojančių teisės aktų reikalavimams. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimai gali nebūti rengiami arba jų trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų ir tik tuo atveju, jei su tuo sutinka suimtasis. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, susijusių su tariamai jam padaryta neturtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus jam galimybės privačiai naudotis sanitariniais mazgais jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

5. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir pripažino, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K. Teismas sprendime, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. vasario 26 d., atlyginimo, todėl taikė ieškinio senaties terminą ir sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui galimybės privačiai naudotis sanitariniais mazgais, neįvertino, kiek konkrečiai laiko pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K – pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė bendrą ginčo laikotarpį (nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. bei nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 23 d.), tačiau pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido tik dalį šio laikotarpio, likusį laiką jis buvo kitose laisvės atėmimo vietose. Taigi, nebuvo nustatyta pažeidimo trukmė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sąlygų, buvusių konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir iš teismo sprendimo nėra aišku, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele (jei taip – tai kokio aukščio ji buvo), ar taip pat užuolaida ar durimis.

7. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 23 d. būdamas Lukiškių TI-K, turėjo galimybę naudotis tinkamai įrengtais, privatumą užtikrinančiais sanitariniais mazgais, t. y. įvertinti, kokiu būdu buvo įrengti sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas – jie buvo įrengti kaip atskira kabina, uždangti užuolaidomis ar tik atitverti pertvara, o tuo atveju, jei bus konstatuota, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teises, neužtikrindama jam privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, būtina nustatyti pažeidimo mastą ir konkretų laikotarpį, kai pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos.

8. Pareiškėjas, kaip minėta, atsakovės atsakomybę kildina iš netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo Lukiškių TI-K kamerose. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

9. Taigi, pataisos įstaigų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos kamerose esančius sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas su durimis. Vadovaujantis aptariamomis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas turėtų būti vertinamas kaip įrengtas tinkamai ne tik tuo atveju, kai jis yra visiškai atitvertas ir izoliuotas nuo likusio kameros ploto, tačiau ir tuo atveju, kai sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto skiria ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, plėtojamoje vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). Kitaip tariant, aplinkybė, kad kameroje įrengtas sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista asmens teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais.

10. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. pranešimu (2 t., b. l. 45) nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K kamerose laikomų asmenų privatumą, Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252–Nr. 257), Nr. 23 (kameros Nr. 386–Nr. 395), Nr. 25 (kameros Nr. 406–Nr. 417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418–Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė siekia užtikrinti Lukiškių TI-K laikomiems asmenims galimybę naudotis tinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, įrengdama atskiras kabinas su durimis arba atskirdama sanitarinio mazgo patalpą nuo likusio kameros ploto užuolaidomis. Vis dėlto išdėstytos aplinkybės per se (pačios savaime) nereiškia, kad atsakovė užtikrino pareiškėjui teisę visą ginčo laikotarpį naudotis privačiais sanitariniais mazgais.

11. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą ir atsiliepimo į patikslintą skundą matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 23 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas: 1) nuo 2014 m. vasario 27 d. iki

2014 m. gegužės 6 d. (67 paros); 2) nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. (8 paros);

3) nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. (3 paros); 4) nuo 2014 m. birželio 5 d. iki

2014 m. birželio 6 d. (1 para); 5) nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (4 paros);

6) nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (3 paros); 7) nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 13 d. (4 paros); 8) nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 23 d. (3 paros); 9) nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. (4 paros); 10) nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (3 paros); 11) nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (4 paros); 12) nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (5 paros); 13) nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio

26 d. (3 paros); 14) nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (3 paros); 15) nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 24 d. (4 paros). Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 119 parų. Šiais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, Nr. 106,

Nr. 108, Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 203, Nr. 204, Nr. 209,

Nr. 265, Nr. 272, Nr. 313, Nr. 316, Nr. 320, Nr. 342, Nr. 360, Nr. 365, Nr. 369, Nr. 375, Nr. 386,

Nr. 387, Nr. 404 ir Nr. 405. Pažymėtina, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, ir kameras, kuriose jis buvo laikomas, šių duomenų nekvestionavo ir neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys yra patikimo ir jais vadovaujasi.

12. Kaip minėta, dalyje Lukiškių TI-K kamerų, be kita ko, kamerose Nr. 386–Nr. 395, sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (2 t., b. l. 45). Vadinasi, izoliuoti sanitariniai mazgai įrengti ir kameroje Nr. 386, kurioje, vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (2 paras) ir 2015 m. gegužės 5 d. (1 ne visą parą), bei kameroje Nr. 387, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 23 d. (2 paros ir 1 ne visa para). Taigi, apie 5 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai buvo visiškai izoliuoti nuo likusio patalpos ploto įrengiant kabiną su durimis, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo laikotarpiu jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo pažeista.

13. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime taip pat nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos. Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo į skundą, kuriame atsakovės atstovas detalizuoja, kuriose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai su užuolaidomis, matyti, kad užuolaidos, be kita ko, yra kamerose Nr. 105, Nr. 106, Nr. 108, Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 203, Nr. 204, Nr. 209, Nr. 313, Nr. 316, Nr. 320, Nr. 342, Nr. 360, Nr. 365, Nr. 369 ir Nr. 375, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Vis dėlto pažymėtina, kad pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas su pertraukomis nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2017 m. sausio 23 d., o atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad išvardintose kamerose užuolaidos yra įrengtos atsiliepimo į skundą pateikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 27 d., ir nepateikė duomenų, kada konkrečiai minėtose kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde (3 t., b. l. 4) nurodė, kad užuolaidos Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose pradėtos įrengti 2016 m. pabaigoje, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nei vienoje iš išvardintų kamerų jų nebuvo. Kitaip tariant, iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpą uždengiančios užuolaidos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovei (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.), kuriai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017), vertina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu minėtų kamerų sanitariniai mazgai nebuvo atskirti užuolaidomis. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų laikytini pagrįstais.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K 119 parų, iš kurių tik apie 5 paras jam buvo sudaryta galimybė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais mazgais. Likusias 114 parų pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė naudotis tinkamai izoliuotais sanitariniais mazgais, todėl jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu jo laikymo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

15. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

16. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę – pareiškėjui 114 parų nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis, tačiau jo intensyvumą mažino tai, kad dalį laiko pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 228 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pritiesti pareiškėjui G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas