Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-400/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
2-400/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos teisės universitetui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-400/2007Procesinio sprendimo kategorija 121.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-1369-38/2006 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Lietuvos teisės universitetui (Mykolo Romerio universitetui), Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos teisės universitetui (Mykolo Romerio universitetui), Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 36,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. 2007 m. balandžio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Ieškovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas buvo gautas tik 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje, tai yra daugiau kaip po 7 mėnesių nuo sprendimo be motyvų paskelbimo, praėjus apskundimo terminui. Nurodytos priežastys yra svarbios atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Ieškovas nurodė, kad pavėluotas sprendimo motyvų surašymas taip pat yra pagrindas naikinti ginčijamą teismo sprendimą, nes surašyti teisingus ir argumentuotus motyvus, praėjus daugiau kaip pusei metų yra neįmanoma. Tokiais veiksmais buvo pažeistos CPK 268 straipsnio 3 dalies ir 269 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo A. G. prašymą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo ir atsisakė priimti ieškovo apeliacinį skundą.

Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Teisės akademijai (Mykolo Romerio universitetui), Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, sprendimą priėmė ir paskelbė 2006 m. rugpjūčio 17 d. Ieškovo apeliacinis skundas išsiųstas 2007 m. balandžio 17 d., o teisme gautas 2007 m. balandžio 18 d., tai yra praėjus 8 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog CPK 307 straipsnis, reglamentuojantis terminus apeliaciniam skundui paduoti, nustato ir naikinamąjį terminą skundui paduoti. CPK 307 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apelianto pateikto prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio apskundimo terminą teismas nebegali tenkinti, o apeliacinį skundą turi atsisakyti priimti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino eigai neturi reikšmės aplinkybė, kada apeliantas gavo skundžiamo teismo sprendimo nuorašą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti, pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį gali būti atnaujintas jį praleidus dėl svarbių priežasčių, tačiau ieškovo nurodoma aplinkybė negali būti vertinama kaip svarbi ar nesvarbi priežastis termino atnaujinimui, nes suėjęs naikinamasis terminas, o jam suėjus termino praleidimo priežastys nevertinamos (CPK 307 str. 3 d.). Ieškovas skundžiamą teismo sprendimą gavo 2007 m. kovo 16 d., o apeliacinį skundą perdavė paštui 2007 m. balandžio 17 d., tai yra 32 dieną po teismo sprendimo nuorašo gavimo. Taigi terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas net ir jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos, nenurodant tokio vėlavimo priežasčių.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovą atstovavo advokato padėjėjas M. Paukštė. Nors advokato padėjėjas negalėtų atstovauti ieškovo apeliacinės instancijos teisme, tačiau jis turėjo paaiškinti teismo sprendimo apskundimo apeliacinei instancijai tvarką, tai yra ir galimybę nesant surašytam teismo sprendimui pateikti dėl jo apeliacinį skundą sutrumpintais motyvais, o gavus surašytą sprendimą – pateikti pilną apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir jį priimti.

Ieškovas pažymi, jog sprendimo nuorašas buvo išsiųstas tik ieškovą pirmojoje instancijoje atstovavusiam advokato padėjėjui. Laiškas buvo gautas 2007 m. kovo 16 d. vakare, po darbo valandų. Ieškovo atstovas laišką gavo tik 2007 m. kovo 19 d. Advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovui 2007 m. kovo 22 d. perdavė gautus dokumentus. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovą atstovavo advokato padėjėjas, kuris negali atstovauti ieškovo apeliacinėje instancijoje, o sprendimą siųsti ieškovui. Tai, kad sprendimas ieškovui buvo perduotas 2007 m. kovo 22 d. gali patvirtinti advokato padėjėjas M. Paukštė.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, jog CPK 268 straipsnio 3 dalis, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti priimamas ir paskelbiamas surašius tik jo įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismo posėdžių salėje trumpai išdėstant sprendimo motyvus, o aprašomoji ir motyvuojamoji dalys gali būti surašomos vėliau, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ir sprendimas be motyvų buvo surašytas vėliau nei reikalauja įstatymai, jis nebuvo išsiųstas šalims, nors ieškovas sprendimo paskelbime nedalyvavo, todėl surašyti apeliacinio skundo sutrumpintais motyvais, kaip tai patariama padaryti skundžiamoje nutartyje, taip pat nebuvo galimybės. Skundžiamas teismo sprendimas buvo surašytas praėjus 7 mėnesiams po paskelbimo, tai yra 2007 m. kovo 16 d. Teismo sprendimas buvo gautas jau pasibaigus nutartyje nurodytam naikinamajam terminui (CPK 307 str. 3 d.). Ieškovas neturėjo net teorinės galimybės apskųsti sprendimą, nors dėl to kaltas teismas. Sprendimą galima laikyti paskelbtu tik tada, kai jis yra paskelbtas pilnai – su motyvacine ir aprašomąja dalimis, o toks sprendimas gautas tik po 7 mėnesių.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog teismo sprendimo motyvai yra teismo sprendimo dalis, todėl gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai, kiti teisės aktai ir teisiniai argumentai. Negavus teismo sprendimo laiku, ieškovas negalėjo tinkamai suformuoti savo apeliacinio skundo. Ieškovas pažymi, kad skundžiama nutartimi pažeisti pagrindiniai civilinio proceso principai – teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, jog apeliantas ir jo atstovas žinojo, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, tačiau nuodytu laiku neatvyko. Atstovas apeliantui neišaiškino teisės surašyti apeliacinį skundą sutrumpintais motyvais, o gavus surašytą teismo sprendimą – pateikti visą apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, jog apeliantas, jo atstovui 2007 m. kovo 16 d. gavus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, praleido ne tik naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paduodamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui tik 2007 m. balandžio 18 d., apeliantas praleido ir 30 dienų terminą nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Tretysis asmuo pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, kuriame dalyvavo A. G. atstovas - advokato padėjėjas M. Paukštė, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nors ir neatvyko išklausyti teismo sprendimo, ieškovas laikytinas dalyvavusiu teismo posėdyje, todėl teismas sprendimo nuorašo siųsti jam neprivalėjo. Tretysis asmuo nurodo, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kurį ieškovas norėjo apskųsti apeliacine tvarka, paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Termino apeliaciniam skundui paduoti eiga prasideda kitą dieną po sprendimo priėmimo, o sprendimo nuorašo gavimo data jokios įtakos apeliacinio apskundimo eigai neturi. Nors teismo sprendimą A. G. gavo jau pasibaigus skundžiamoje nutartyje nurodytam naikinamajam terminui, nelaikytina, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka.

Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kur nustatyta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus antrosios instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.

Apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, kuria reglamentuojami ir įstatymo nustatyti terminai procesiniams veiksmams atlikti. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį terminą atnaujinti. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, - tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Kadangi įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, todėl teismas tokį klausimą turi spręsti atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo aiškintis termino atnaujinimu suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, visumą ir reikšmingumą. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti tais atvejais, kai tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais galėjo būti pažeistos proceso teisės normos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ričardas Vilhelmas Gabrilavičius 2006 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje atidėjo procesinio sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą 14 dienų. 2006 m. rugpjūčio 17 d. teisėjas paskelbė priimtą sprendimą, išaiškino jo apskundimo terminus ir tvarką (b. l. 232-236). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atmetė (b. l. 238-242). Byloje įsiūtas teismo lydraštis, fiksuojantis, jog 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo nuorašas ieškovo A. G. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Paukštei buvo siunčiamas 2006 m. lapkričio 10 d. (b. l. 245). Iš procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad sprendimo nuorašas advokato padėjėjo Mindaugo Paukštės darbo vietos darbuotojui buvo įteiktas tik 2007 m. kovo 16 d. (b. l. 249).

Ieškovas A. G. 2007 m. balandžio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ir paskelbtas 2006 m. rugpjūčio 17 d., ieškovo apeliacinis skundas gautas 2007 m. balandžio 18 d., tai yra praėjus 8 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Teismas pažymėjo, jog CPK 307 straipsnis, reglamentuojantis apskundimo terminus, nustato ir naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Terminas apeliaciniam skundui paduoti, pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį gali būti atnaujintas jį praleidus dėl svarbių priežasčių, tačiau ieškovo nurodoma aplinkybė negali būti vertinama kaip svarbi ar nesvarbi priežastis termino atnaujinimui, nes suėjęs naikinamasis terminas, o jam suėjus termino praleidimo priežastys nevertinamos (CPK 307 str. 3 d.). Ieškovas skundžiamą sprendimą gavo 2007 m. kovo 16 d., o apeliacinį skundą perdavė paštui 2007 m. balandžio 17 d., tai yra 32 dieną po teismo sprendimo nuorašo gavimo. Terminas skundui paduoti praleistas net ir skaičiuojant nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos, o tokio vėlavimo priežastys neįvardintos.

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis). Teisės į apeliaciją įgyvendinimas priklauso ir nuo teismo - išskirtinio subjekto, vykdančio teisingumą, kaip jis atlieka jam įstatymo priskirtas pareigas, nuo kurių tiesiogiai priklauso teisės į apeliaciją įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pačia apeliacijos esme, darytina išvada, jog jeigu procesinis terminas yra praleistas dėl to, kad teismas įstatyme nustatytas pareigas vykdė netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Teisėjų kolegijos manymu, priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Teismų tarybos 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 13P-378 „Dėl teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarkos patvirtinimo“ 4.3 punkte nurodyta, kad civilinėse bylose skelbiami visi įsiteisėję apygardų teismų procesiniai sprendimai, kuriais užbaigiama pirmąja instancija išnagrinėta byla, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai, kuriais užbaigiama byla, ir kasacinio teismo atrankos kolegijos procesiniai sprendimai. Viešai skelbtinas procesinių sprendimų versijas parengia ir į informacinę teismų sistemą LITEKO įsega teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgalioti teismų tarnautojai arba teisėjai ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas po to, kai surašomas visas procesinis teismo sprendimas, jis įsiteisėja ir kai priimamas patvarkymas procesinį sprendimą skelbti internete, jeigu toks patvarkymas pagal šios tvarkos 4 punktą yra reikalingas (10 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad sprendimas, dėl kurio apskundimo kyla klausimas civilinėje byloje Nr. 2-1369-447/2006, įsegtas į Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) tik 2007 m. kovo 9 d. Teisėjų taryba 2007 m. kovo 30 d. nutarimu, atsižvelgdama į tai, kad teisėjas Ričardas Vilhelmas Gabrilavičius sistemingai pažeidinėja įstatymų nustatytus reikalavimus – nuolat vėluoja surašyti procesinių sprendimų motyvus civilinėse bylose – ir tokiu savo elgesiu žemina teisėjo vardą bei kenkia teismo autoritetui, patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti Ričardą Vilhelmą Gabrilavičių iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. balandžio 6 d. dekretu Nr. 1K-924 Ričardas Vilhelmas Gabrilavičius atleistas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus sprendžia, jog kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar teismo sprendimas, kuris atitiktų CPK 270 straipsnio reikalavimus, tikrai buvo surašytas ir paskelbtas 2006 m. rugpjūčio 17 d.

Įstatymas garantuoja bylos šalims teisę gauti teismo procesinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (CPK 42 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo sprendimo nuorašas ieškovo atstovo darbo vietoje buvo įteiktas tik 2007 m. kovo 16 d., nors jo išsiuntimas datuojamas dar 2006 m. lapkričio 10 d. teismo lydraščiu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismo sprendimo įsegimo į informacinės sistemos duomenų bazę datą, išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar teismo sprendimas iš tikrųjų buvo surašytas 2006 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimo nuorašo įteikimas objektyviai negalėjo užtrukti tokį ilgą laiką (beveik penkis mėnesius), o byloje nėra jokių įrodymų, jog sprendimo nuorašą išsiuntus iš teismo dar 2006 m. lapkričio 10 d., jis būtų buvęs neįteiktas, todėl vėliau siunčiamas pakartotinai.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Čia nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nebekyla absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. J. M. , bylos Nr.3K-3-462/2002; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004 (nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 23, p.13-18); ir kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų tikėtinumo taisykle sprendžia, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas buvo surašytas žymiai vėliau, nei fiksuojama jo surašymo data.

Tiek teisės į apeliaciją, tiek ir teisės gauti teismo sprendimo nuorašą įgyvendinimui labai svarbu, kad teismas tinkamai įvykdytų įstatyme jam nustatytas pareigas, susijusias tiek su viso teismo sprendimo surašymu, tiek su jo išsiuntimu. Tinkamas šių teismo pareigų įvykdymas visų pirma reiškia CPK 270 straipsnio reikalavimus atitinančio teismo sprendimo nuorašo byloje dalyvavusiam asmeniui išdavimą ar išsiuntimą tokiu apskaičiavimu, kad asmuo jį gautų nepasibaigus CPK 307 straipsnyje nustatytam apeliacinio apskundimo terminui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sprendimo nuorašą ieškovo atstovas gavo ne tik pasibaigus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytam apeliacinio apskundimo terminui (30 dienų nuo sprendimo priėmimo), bet ir pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytam laiko tarpui, kuriam praėjus nebetenkama teisės paduoti prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tokiomis aplinkybėmis ieškovui apskritai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog CPK 307 straipsnis, reglamentuojantis terminus apeliaciniam skundui paduoti, nustato ir naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus prarandama teisė prašyti atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Tai reiškia, kad pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį skundą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti, pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį gali būti atnaujintas jį praleidus dėl svarbių priežasčių, tačiau suėjus to paties straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, apskundimo termino praleidimo priežastys nebevertinamos. Ieškovas akcentuoja, kad teismo sprendimą jis gavo pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nurodytam naikinamajam terminui, todėl net neturėjo galimybės apskųsti sprendimą, nors dėl to kaltas teismas. Laiku negavęs teismo sprendimo, ieškovas negalėjo tinkamai suformuoti apeliacinio skundo, kaip procesinio dokumento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje susidarius išskirtinei, ekstraordinarinei situacijai, atsižvelgiant į teisės į apeliaciją reikšmingumą, yra pagrindas spręsti termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą dėl ypatingų ir išimtinių aplinkybių. Sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu, kiekvienu konkrečiu atveju svarstytina, ar įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikymas gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, jog buvo pasibaigęs įstatyme numatytas naikinamasis terminas, laikosi principinės nuostatos, kad šiuo konkrečiu atveju reikia siekti apginti ne tik privatų ginčo šalies interesą, bet ir sudaryti galimybę įvykdyti teisingumą, kuris buvo pažeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą priėmusio teisėjo Ričardo Vilhelmo Gabrilavičiaus neteisėtais procesiniais veiksmais (neveikimu).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek įstatymo nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 str. 1 d.), tiek ir 6 mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 307 str. 3 d.), buvo praleisti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo įstatyme nustatytų pareigų netinkamo vykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti nei procesinės teisės gauti teismo sprendimo nuorašą, nei teisės į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų (CPK 42 str. 1 d., 275 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismui įstatyme nustatyto termino išsiųsti dalyvaujančiam byloje asmeniui priimto procesinio sprendimo nuorašą pažeidimas, jeigu dėl tokio pažeidimo asmuo prarado galimybę tinkamai įgyvendinti jam suteiktą apeliacijos teisę, yra pripažintinas svarbia priežastimi praleistą terminą atnaujinti (pvz., Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta UAB Klaipėdos autobusų parko darbuotojų profesinė sąjunga v. UAB Klaipėdos autobusų parkas civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-61/1999; 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta A. V. v. J. M. civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-727/2000; 2001 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta A. P. v. likviduojama IAB „ Erla investicija“ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-589/2001; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta Ugdymo ir globos centras „Goda“ v. J. K. įmonė „ Butrema“ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-626/2003; 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta UAB „ Dinvita“ v. antstolis Z. Z. civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1232/2003).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiagoje nėra duomenų, jog apeliantas piktnaudžiavo savo subjektine teise pateikti apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, jog sprendimą priėmusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo veiksmai nulėmė tai, jog buvo praleisti terminai tiek paduoti apeliacinį skundą, tiek ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pasisako ir dėl skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas jį skaičiuojant net ir nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kadangi paties teisėjo veiksmais (neveikimu) ieškovui buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti teises, kurių įgyvendinimui nustatytas procesinis terminas, aplinkybė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas skaičiuojant ir nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos, nelaikytina esmine ir sudarančia pakankamą savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti apskundimo terminą. Be to, nepaneigtos atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, jog ieškovo atstovui teismo sprendimo nuorašas buvo perduotas 2007 m. kovo 19 d., o kadangi advokato padėjėjas negali atstovauti pagal pavedimą apeliacinės instancijos teisme, jis sprendimo nuorašą perdavė ieškovui tik 2007 m. kovo 22 d. Tokiu atveju termino skundui paduoti praleidimas vos dviem dienomis, skaičiuojant nuo sprendimo nuorašo įteikimo ieškovą atstovavusio advokato padėjėjo darbo vietos darbuotojui dienos, laikytinas pateisinama priežastimi. Teisminėje praktikoje formuojamos nuostatos, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šio principo įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-36/2004).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad ieškovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo turi būti tenkinamas. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, jog tokį sprendimą lemia byloje susiklosčiusi išskirtinė, ypatinga procesinė situacija. Teisėjų kolegija, atnaujindama terminą apeliaciniam skundui paduoti, tokiu būdu ištaiso pirmosios instancijos teismo teisėjo padarytas klaidas, užkirtusias galimybę byloje dalyvaujančiam asmeniui realiai įgyventi teisę į apeliaciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečias analizuojamo klausimo aplinkybes, laikosi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų termino apeliaciniam skundui paduoti galimo atnaujinimo pagrindų, neatsižvelgė į tai, kad byloje susidariusi ypatinga procesinė situacija yra sąlygota pirmosios instancijos teismo teisėjo pareigų netinkamo vykdymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikintina, ieškovui atnaujinamas terminas paduoti apeliacinį skundą dėl 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą tik tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas jam paduoti. Kitų su apeliacinio skundo priėmimu susijusių klausimų pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl teisėjų kolegija, panaikinusi skundžiamą nutartį ir atnaujinusi terminą apeliaciniam skundui paduoti, grąžina bylą pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovo A. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 307 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą ieškovo A. G. apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo paduoti.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovo A. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis