Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam T. M., nukentėjusiems R. B., D. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2012-08-08 apie 23 val. 30 min. Nemuno krantinėje, ties Karaliaus Mindaugo pr. 20, Kaune, sulaikymo metu aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliui P. J., suduodamas rankomis bei spirdamas kojomis ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas P. J. poodines kairės plaštakos I piršto delninio piršto sąnario srities sumušimą, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, sukeldamas nukentėjusiajam P. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bėgdamas nuo patrulių ir vėl sulaikytas ties Daukšos g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankirta, aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams – P. J. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiems patruliams D. M. ir R. B., rankomis stumdamas juos nuo savęs, mosuodamas rankomis stengdamasis suduoti smūgius, tuo neleisdamas uždėti spec. priemones – antrankius.

T. M. 2012-08-08 apie 23 val. 30 min. ties Daukšos g. ir Karaliaus Mindaugo pr. sankirta, sulaikymo metu, vartodamas necenzūrinius žodžius ir nepadoriai atsiliepdamas apie viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais policijos pareigūnus P. J., V. O., D. M. ir R. B., tuo juos įžeisdamas, pažemino jų garbę ir orumą.

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis Nemuno krantinėje bandė pabėgti nuo policijos pareigūno, kuris jį norėjo sulaikyti, bet buvo sulaikytas prie verslo centro Karaliaus Mindaugo ir Daukšos g. sankirtoje. Sulaikomas priešinosi pareigūnui, stumdamas jį nuo savęs, neleido uždėti antrankių, galėjo suduoti pareigūnui, kad liktų mėlynės. Pribėgus kitiems pareigūnams jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, keikėsi. Dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kartu su D. M. per radijo ryšį išgirdo, jog kolegoms policijos pareigūnams reikalinga pagalba, sulaikant įtariamąjį. Nukentėjęs vairavo tarnybinį automobilį, D. M. iš jo išlipo ir bandė sulaikyti T. M. K. Mindaugo ir Daukšo g. sankirtoje. Kaltinamasis priešinosi, nors jam buvo duotos aiškio komandos: „policija, gulk ant žemės“. Prasidėjo grumtynės. Kaltinamasis bandė ištrūkti, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, tačiau buvo pargriautas ir sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Tada kaltinamasis pradėjo keiktis ir įžeidinėti policijos pareigūnus. Įžeidinėjimai buvo tikslingi su panieka, pašiepiantys. R. B. pasijuto įžeistas kaip pareigūnas. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad R. B. vairuojamame automobilyje išgirdo informaciją, jog kolegoms reikalinga pagalba. Gavo informaciją, kad ieškomas asmuo lipa krantine link K. Mindaugo prospekto. D. M. išlipo iš automobilio ir K. Mindaugo prospekte netoli Muitinės gatvės pastebėjo kaltinamąjį, kuris pradėjo bėgti per gatvę Daukšos gatvės link. Kaltinamasis nepasidavė, bandė suduoti smūgius, pataikė į krūtinę, rankas, bet, panaudojus kovinius veiksmus, buvo sulaikytas. Jis bandė ištrūkti, išvengti sulaikymo. Įžeidinėjo policijos pareigūnus. Aplink buvo apie 20 asmenų. Nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir nukentėjusiųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad kaltinamasis necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, aktyviais veiksmais jiems priešinosi, sudavė smūgius rankomis ir kojomis, nežymiai sužalojo P. J., bandė išvengti sulaikymo.

Kaltinamojo veiksmai, smurtaujant ir priešinantis policijos pareigūnams, dėl jų intensyvumo ir pavojingumo, kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., o policijos pareigūnų įžeidinėjimas, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Nukentėjusieji D. M., R. B. ir P. J. pareiškė civilinius ieškinius, kurias kiekvienas prašė priteisti po 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

P. J. į teismo posėdį neatvyko, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 252 str. 1 d., jo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Nukentėjusieji D. M. ir R. B. turtinės žalos nepatyrė.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009 suformuotą praktiką CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais.

Nukentėjusieji D. M. ir R. B. teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jų išgyvenimus, stresą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Įvykęs incidentas, nors ir kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, yra normali profesinė pareigūnų veiklos rizika. Nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Duomenų, jog tokios priemonės nukentėjusiems būtų taikomos, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, D. M. ir R. B. civiliniai ieškiniai netenkintini.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, kritiškai vertina savo elgesį, mokosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais pagrindais, kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. už policijos pareigūnų įžeidimą ir nuteisti 8 MGL dydžio, t.y. 1040 litų bauda..

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų baudą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-08-08 iki 2012-08-09, prilyginant jį 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 8 MGL dydžio, t.y. 1040 litų baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

P. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

D. M. ir R. B. civilinius ieškinius atmesti.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.