- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1499-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19701-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- H. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1468-752/2012 pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai dėl įsakymų, kuriais jam skirtos drausminės nuobaudos, panaikinimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Su ieškovu 2009 m. spalio 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jis priimtas darbui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno miesto komiteto sekretoriaus pareigoms. Atsakovo (toliau ir Draugijos) 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 197 ir 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 248 ieškovui paskirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimai. Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinės sekretorės 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Nr. 270 ieškovas atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad iš darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovo 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 197 drausminė nuobauda paskirta už Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ pažeidimą yra neteisėta, kadangi jis nevykdė kasos operacijų, nebuvo Draugijos kasininkas, nebuvo supažindintas su kasos darbo organizavimo taisyklėmis, kasos operacijas atliko Draugijos, kaip centrinio organo, o ne jos skyriaus, buhalteris. 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 248 drausminė nuobauda paskirta už Draugijos darbo tvarkos taisyklių 28.6 punkto pažeidimą (laikytis darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų) nepagrįstai, kadangi minėtas įsakymas yra nemotyvuotas, nenurodytas konkretus pažeidimas ir teisinis pagrindas, kuriuos pažeidė ieškovas. Neigiamų faktų paviešinimas apie Draugijos ir jos generalinės sekretorės veiklą, ieškovo nuomone, nėra darbo drausmės pažeidimas, be to, elektroniniu būdu ieškovo išplatintame pranešime nurodytų faktų atsakovas nepaneigė. Atsakovo 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymas Nr. 270, kuriuo jis kaltinamas pažeidęs Draugijos vidaus darbo tvarkos taisykles dėl netinkamo elgesio su kitais piliečiais (L. K.), ir atleidimas iš darbo už sistemingą darbo drausmės pažeidimą yra neteisėti, kadangi jo kaltė dėl netinkamo elgesio nebuvo įrodyta, ir priešingai, administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ieškovo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną, liudija, jog pažeidimas nebuvo padarytas.
Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 197, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikinti 2010 m. spalio mėn. 21 d. įsakymą Nr. 248, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikinti 2010 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriais drausminės nuobaudos paliktos galioti; ir panaikinti 2010 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymą Nr. 270, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; grąžinti ieškovą į darbą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, panaikino atsakovo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos 2010 m. rugsėjo 6 d. laikinai pavaduojančios generalinę sekretorę įsakymu Nr. 197 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą ir 2010 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje, kurioje ši drausminė nuobauda palikta galioti, patikslino ieškovo H. K. atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant, kad iš darbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje jis atleistas 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 270 pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 628,07 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o valstybei - 13,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas savo sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl 2010 m. rugsėjo mėn. 6 d įsakymu Nr. 197 paskirtos drausminė nuobaudos (papeikimo). Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 197 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, kaip Draugijos Kauno komiteto sekretorius, remiantis atsakovo 2010 m. liepos 7 d. ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktais, pažeidė Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“. Teismas sprendė, kad kilus šalių ginčui dėl tinkamo pranešimo įteikimo ieškovui pasiaiškinti, atsakovas leistinomis priemonėmis neįrodė, jog reikalavimas pasiaiškinti ieškovą pasiekė laiku ir sprendė, jog toks reikalavimas ieškovui buvo įteiktas tik 2010 m. rugsėjo 17 d. (1 t. b.l. 128), tai yra pasibaigus nustatytam terminui pasiaiškinti. Atsižvelgdamas į patikrinimo aktų turinį, teismas pažymėjo, kad reikalavime pasiaiškinti nebuvo nurodyta, kokių kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų nesilaikė ieškovas ir kodėl atsakovas tai traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimą. Nei viename iš atsakovo aktų, raštų, reikalavime pasiaiškinti ir pačiame įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodyta, kada minėti veiksmai (neveikimas), kuriuos atsakovas laikė darbo drausmės pažeidimu, buvo padaryti. Dėl paminėtų trūkumų teismas sprendė, jog toks atsakovo nekonkretumas apsunkino ieškovo padėtį ginantis. Remiantis įrodymų visetu, teismas pažymėjo, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta ne tik pažeidžiant jos skyrimo tvarką, bet ir vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas grynuosius pinigus (nario mokestį, stojamąjį įnašą ir kt.) galėjo priimti tik pagal kasos pajamų orderius, kad privalėjo vesti nustatytos formos kasos knygą ir atlikti kitas kasininkui priskirtinas funkcijas, kad ieškovas būtų buvęs vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas Kauno komitete, kad jis būtų pasirašytinai supažindintas su minėtomis taisyklėmis, dėl ko sprendė, kad ši drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai.
2. Dėl 2010 m. spalio mėn. 21 d. įsakymu Nr. 248 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Teismas nustatė, kad Draugijos generalinė sekretorė G. J. 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 248 paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis 2010 m. spalio 5 d. išsiuntė iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus elektroninį laišką į kitus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos skyrius. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad tokio laiško išplatinimu ieškovas pažeidė Draugijos darbo tvarkos taisyklių 28.6 punktą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo padarytas pažeidimas išsamiau nedetalizuotas, nenurodyta, kokia žala dėl šio darbo tvarkos taisyklių pažeidimo padaryta atsakovei, kodėl atsakovas sprendė, kad ieškovas pažeidė darbo tvarkos taisyklių 28.6 punktą (nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų). Atsakovas tik nurodė, kad šį pažeidimą ieškovas padarė 2010 m. spalio 5 d. elektroniniu laišku (1 t. b.l. 82). Remiantis nurodytu, teismas pripažino, kad ieškovo teisė pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo tiek 2010 m. spalio 15 d. rašant pasiaiškinimą (1 t. b.l. 73), tiek kreipiantis į darbo ginčų komisiją dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo buvo apsunkinta. Vertindamas elektroninio laiško turinį, teismas sprendė, kad ieškovas yra įsitikinęs ne tik turinio teisingumu, bet žino ir gali atskleisti bei pagrįsti ir daugiau generalinės sekretorės lėšų iššvaistymo faktų, dėl ko tokie ieškovo pasiaiškinime išdėstyti teiginiai akivaizdžiai rodo, kad ieškovas, būdamas atsakingu Raudonojo Kryžiaus darbuotoju, leido sau išplatinti kitiems Draugijos skyriams savo interpretacijas ir subjektyviu supratimu pagrįstus teiginius ir vertinimus apie Raudonojo Kryžiaus darbuotojas – generalinę sekretorę ir vyr. buhalterę, apie jų netinkamą elgesį ir veiklą, generalinės sekretorės daromą žalą Kauno komitetui, lėšų švaistymą, nuslėptas pinigines lėšas už Raudonojo Kryžiaus pavadinimo naudojimą, jos nesąžiningumą. Teismo nuomone, tokie deklaratyvūs teiginiai neabejotinai kenkia Draugijos generalinės sekretorės ir buhalterės autoritetui, žemina jų orumą ir yra įžeidžiantys, nepriklausomai nuo ieškovo subjektyvaus įsitikinimo ar jo nurodytų bei jam žinomų „faktų“ apie tokių teiginių pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad toks ieškovo elgesys neatitinka bet kuriame darbe keliamų pagarbaus elgesio su kitais darbuotojais reikalavimų, visuomenėje nusistovėjusių lojalumo savo darbdaviui ir tiesioginiam vadovui reikalavimų ir vertintina kaip darbo drausmės pažeidimas DK 234 straipsnio prasme
3. Dėl 2010 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė, jog ieškovas prašė panaikinti darbo0 ginčų komisijos sprendimą ir dėl darbo ginčų komisijos sudėties neteisėtumo, šališkumo, komisijos pirmininko išrinkimo dalyvaujant nevienodam skaičiui darbuotojų ir darbdavio atstovų. Šiuos ieškovo teiginius teismas pripažino nepagrįstais, kadangi byloje neįrodyta, jog buvo pažeista darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka: darbuotojų atstovai išrinkti ataskaitiniame susirinkime, o darbdavio atstovai paskirti Draugijos generalinės sekretorės įsakymais (vokas su minėtais dokumentais, 4 t. gale). Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamų įrodymų, liudijančių komisijos šališkumą, dėl ko ieškovo argumentus, jog darbo ginčų komisijos raštvedė D. R. neišreikalavo jo prašomų dokumentų ir galimai darė įtaką darbo ginčų komisijai, nes ji buvo skyrusi ieškovui vieną iš drausminių nuobaudų, dėl kurios teisėtumo buvo svarstoma tame pačiame komisijos posėdyje, pripažino nepagrįstais. Iš darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo teismas nustatė, kad jame buvo išklausytas ieškovas, svarstomais klausimais pasisakė tiek darbdavio, tiek darbuotojų atstovai, kurių nuomonės sutapo.
4. Dėl 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 270, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2010 m. lapkričio 12 d., teisėtumo. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už tai, kad ieškovas nerūpestingai atliko darbo pareigas ir pažeidė darbo drausmę: savo elgesiu pažeidė Draugijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir LR teisės aktuose nustatytus elgesio su pagarba kitų žmonių teisėms reikalavimus. Pažeidimo faktą įrodo L. K. 2010 m. spalio 15 d. skundas. Įsakyme taipogi nurodyta, kad H. K. per paskutinius 12 mėnesių jau buvo taikytos drausminės nuobaudos: 2010-09-06 įsakymu Nr. 197 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 2010-10-21 įsakymu Nr. 248 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl LRKD vidaus darbo tvarkos taisyklių 28.6. punkto pažeidimo (1 t. b.l. 112). Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2010 m. lapkričio 15 d. (1 t. b.l. 112). Teismas pažymėjo, kad šiame įsakyme nenurodyta, kokius konkrečius su pagarba kitų žmonių teisėms darbo tvarkos taisyklių punktus ir kitų teisės aktų reikalavimus ieškovas pažeidė. Įsakyme nenurodyta, ir kokius konkrečius ieškovo veiksmus (ar neveikimą) atsakovas traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimą, kada šis darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas. Nors skirdamas šią drausminę nuobaudą atsakovas laikėsi jos skyrimo tvarkos ir 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. 556 pareikalavo ieškovo pasiaiškinti, tačiau pasiaiškinimui pateikti buvo nustatytas tik vienos valandos terminas, kuris, ieškovo prašymu, 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. 557 buvo pratęstas iki 2010 m. spalio 22 d. 16 val. Su minėtais reikalavimais pasiaiškinti ieškovas supažindintas pasirašytinai (1 t. b.l. 170, 171). Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, nepakankamai įsigilino į ieškovo paaiškinime išdėstytas aplinkybes, neskyrė pakankamo dėmesio L. K. skunde išdėstytų aplinkybių tyrimui ir nurodytų faktų pagrįstumo įrodinėjimui teisme. Dėl paminėtų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 2010 m. spalio 2 d. – 2010 m. spalio 4 d. laikotarpiu ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.6 punkto reikalavimus.
5. Dėl atleidimo iš darbo pagrindo. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ieškovas buvo nelojalus ir įžūlus atsakovo generalinės sekretorės ir kitų atsakovo darbuotojų atžvilgiu, skleidė nepatvirtintą garbę ir orumą žeminančią informaciją, dėl ko toks ieškovo elgesys kėlė įtampą, piktino kitus Draugijos skyrius. Teismas taip pat vertino ieškovo nesugebėjimą išspręsti mokesčių mokėjimo Bendrijai, kurioje buvo įsikūręs ieškovo vadovaujamas Draugijos skyrius, klausimus, Bendrijos išreikštą nepasitikėjimą juo, kaip Draugijos atstovu (3 t. b.l. 122-123). Dėl arogantiško ieškovo elgesio, nepagarbos kitiems darbuotojams, pastangų „demaskuoti“ vadovaujančių Draugijos darbuotojų veiksmus, sukelti nepasitikėjimą jais, teismas sprendė, kad eidamas jam patikėtas atsakingas Draugijos Kauno komiteto sekretoriaus pareigas ieškovas nepateisino to pasitikėjimo, kurį jam parodė atsakovas, skirdamas į šias pareigas., dėl ko konstatavo, kad atsakovo generalinė sekretorė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu. Atsakovui praradus pasitikėjimą ieškovu, Draugijos generalinė sekretorė turėjo teisę ir teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal Draugijos įstatų 6.27 straipsnio 6 punktą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo paliktinas galioti, tik keistinas atleidimo iš darbo pagrindas, nustatant, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai (5 t. b. l. 89-137). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 248 paskirtos drausminės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad teismo proceso metu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys elektroninio laiško turinį, jie buvo žinomi ir Draugijos generalinei sekretorei G. J.. Elektroninis laiškas buvo išsiųstas iš ieškovo asmeninio el. pašto, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, kaip neatsižvelgė ir į tai, kad elektroninis laiškas išsiųstas ne darbo metu ir ne iš darbo vietos. Nuo atsakovo 2010 m. spalio 5 d. reikalavimo pasiaiškinti iki atleidimo iš darbo dienos 2010 m. lapkričio 11 d. Draugija nėra gavusi skundų ir raštų iš Draugijos skyrių, darbuotojų ir trečių asmenų dėl 2010 m. spalio 5 d. elektroninio. laiško turinio, dėl ko teismas neturėjo pagrindo vadovautis anksčiau kai kurių Draugijos skyrių darbuotojų pateiktasi duomenimis apie ieškovą. Todėl teismo išvada, jog „Reaguojant į ieškovo išsiuntinėtą laišką Draugijai, pateikti kitų komitetų raštai ir skundai rodo, kad neigiamai buvo paveikiamas darbo procesas, kolektyvas buvo priverstas tai svarstyti, galėjo būti supriešintas“ yra nepagrįsta. Teismas pažeidė įstatymų, tarp kurių ir Konstitucijos, nuostatas, nes nesivadovavo byloje surinkta medžiaga. Drausminė nuobauda buvo paskirta ne tik nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant nuobaudų skyrimo procedūras, tačiau ir nepagrįstai, nuobauda yra neadekvati pažeidimui, todėl turėtų būti panaikinta.
2. Dėl 2010 m. lapkričio 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo bylos medžiaga, ieškovo išsakytais pastebėjimais dėl byloje esančių medžiagų turinio. Apeliantui neaišku, kodėl teismas prijungė prie bylos 2012 m. vasario 8 d. Draugijos raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame rašoma, kad „pridedama“ 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 183 ir 2008 m. kovo 7 d. Draugijos ataskaitinio susirinkimo protokolo išrašas Nr. 1, tačiau šių „pridedamų“ dokumentų neprijungė. Teismas atsisakė prijungti prie bylos ieškovo teikiamą Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašą motyvuodamas tuo, kad šios aplinkybės išdėstytos ieškinyje, buvo nustatytas terminas įrodymams pateikti, dėl ko sprendė, kad ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą ir nesąžiningai naudojasi savo teisėmis. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, be to, neturi jokios priežasties bylą vilkinti, yra suinteresuotas, kad teismas objektyviai, ne paskubomis, bet kruopščiai išnagrinėtų bylą bei visus teikiamus įrodymus. Teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra 2008 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 183, kurio pagrindu Darbo ginču komisijos posėdyje dalyvavo kaip darbuotojų atstovės I. S., J. L. ir G. V.. Taip pat nėra įsakymo, kurio pagrindu Darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvavo kaip darbdavio atstovė I. U. ir N. Č.. Be to, nėra dokumento, liudijančio, kokiu pagrindu D. R. veikė kaip Darbo ginčų komisijos raštvedė. Darbo ginčų komisijos nutarimas yra neteisėtas, neteisingas nepagrįstas ir šališkas.
3. Dėl 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 270, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo nuo 2010 m. lapkričio 12 d. Nors teismas nustatė, kad atsakovas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, nepakankamai įsigilino į ieškovo pasiaiškinime išdėstytas aplinkybes, neskyrė pakankamai dėmesio L. K. skunde išdėstytų aplinkybių tyrimui bei nurodytų faktų pagrįstumo įrodinėjimui teisme, tačiau vis vien sprendė, jog ieškovas 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 270 iš darbo atleistas pagrįstai. Teismas, pažeisdamas DK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai vadovavosi tomis aplinkybėmis (skundais, tarnybiniais pranešimais, el. laiškais), kurios Draugijos generalinei sekretorei G. J. buvo žinomos dar iki taikant pirmą drausminę nuobaudą - papeikimą. Be to, dėl kai kurių skundų, prašymų ir elektroninių laiškų ieškovo nebuvo prašyta pasiaiškinti dėl galimo Darbo tvarkos taisyklių pažeidimo, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. Su kai kuriais skundais, prašymais ir tarnybiniais pranešimais ieškovas buvo supažindintas ir dėl to parašęs paaiškinimą, tačiau drausminė atsakomybė jam nebuvo taikyta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesugebėjo išspręsti elementarių mokesčių mokėjimo Bendrijai klausimų, nes tokius klausimus spręsdavo ne ieškovas, o Draugijos generalinė sekretorė G. J.. Ieškovas neturėjo galimybės ir įgaliojimo mokėti bendrijai pinigus, visus mokėjimus koordinuodavo Draugijos gen. sekretorė G. J., todėl ji ir turi priimti atsakomybę.
4. Dėl atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Draugijos generalinė sekretorė, praradusi pasitikėjimą ieškovu, turėjo teisę ir pagrindą jį atleisti iš darbo. Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Draugija galėjo taikyti tik DK 136 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo“ 3 dalies 1 punkto nuostatas, kuriomis remiantis ir buvo nutraukta darbo sutartis. Tačiau Draugijos generalinė sekretorė negalėjo vadovautis Draugijos įstatų 6.27 straipsnio 6 punktu (generalinis sekretorius skiria bei atšaukia Draugijos skyrių/filialų sekretorius, kontroliuoja skyrių/filialų veiklą), nes ieškovas buvo priimtas į darbą pagal darbo sutartį, o paskirtas eiti Draugijos Kauno komiteto (dabar - skyrius) sekretoriaus pareigas pagal įgaliojimą. Teismas nuspręsdamas, jog 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 270 ieškovas atleistas pagrįstai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nei atsakovo atstovo atstovavimo sutartyje, nei išankstinėje sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas atstovo vienos valandos įkainis, taip pat nėra pateikta sąskaita faktūra. Atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl advokatų maksimalaus užmokesčio dydžio, iš ieškovo Draugijai galėjo būti priteista ne daugiau kaip 2 490,00 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius argumentus:
1. Dėl apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Ieškovo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka apeliacinio skundo turinio reikalavimų ir peržengia įstatymo nustatytas apeliacijos ribas, tai yra apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo nurodyti pirmos instancijos teisme arba kuriuos buvo atsisakyta priimti. Šios aplinkybės ir įrodymai bei su jais susiję apelianto argumentai yra už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, todėl dėl jų savo atsiliepime atsakovas nepasisako. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo daugybę aplinkybių, kurių savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir neatskleidė jų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tokiu būdu pažeisdamas CPK 226 straipsnyje nurodytą šalių pareigą pateikti turinčius reikšmės bylai paaiškinimus. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikia naujus įrodymus, kuriuos pirmos instancijos teismas atsisakė priimti 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje (tai patvirtina šio posėdžio protokolas, kuriame nurodytos atsisakymo priimti įrodymus priežastys), nes ieškovas jų nepateikė pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, nors turėjo juos daugiau nei metus ir turėjo visas galimybes juos teismui pateikti anksčiau. Pirmos instancijos teismas tokį ieškovo elgesį kvalifikavo kaip nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą ir tuo pagrindu atsisakė juos prijungti prie bylos. Apie atsisakymą prie bylos prijungti ieškovo pateiktus dokumentus nurodyta pačiame apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo juos prijungti prie bylos apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnis draudžia nagrinėjant bylą apeliacine tvarka priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Ieškovas turėjo bylos išsprendimui galimai reikšmingų duomenų, tačiau jų nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu, kaip to reikalauja CPK 226 straipsnis.
3. Dėl 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 248 paskirtos drausminės nuobaudos ir dėl jos priimto darbo ginčų komisijos sprendimo. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad atsakovas neįvardijo, kokie ieškovo veiksmai sudaro darbo drausmės pažeidimą ir kokius lokalinius aktus ar įstatymus pažeidė ieškovas. Anot ieškovo, jis dėl to nežinojo, už ką jam taikoma drausminė atsakomybė, ir negalėjo pasinaudoti teise į gynybą. Šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. 2010 m. spalio 12 d. ieškovui buvo pasirašytinai įteiktas reikalavimas pasiaiškinti raštu dėl jo elgesio, surašant ir išsiunčiant 2010 m. spalio 5 d. elektroninį laišką, tai yra šio elektroninio laiško netinkamo turinio, kuriuo jis pažeidė darbo taisyklių 28.6 punktą. Iš ieškovo 2010 m. spalio 15 d. pateikto rašytinio pasiaiškinimo turinio galima pagrįstai spręsti, kad jis suprato, kokie jo veiksmai sudaro drausmės pažeidimą, nes jame ieškovas dėsto, kodėl, jo nuomone, elektroninio laiško turinys atitinka tikrovę ir nėra įžeidžiančio pobūdžio. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo aiškiai nurodyta, jog drausminė nuobauda skiriama už darbo taisyklių 28.6 punkto pažeidimą ryšium su 2010 m. spalio 5 d. elektroniniu laišku. Ieškovo veiksmai pateikiant skundą darbo ginčų komisijai ir pateikiant ieškinį teismui, patvirtina, kad jis suvokė padaryto pažeidimo pobūdį. Apeliacinio skundo motyvai apie tariamą 2010 m. spalio 5 d. elektroninio laiško turinio atitikimą tikrovei, generalinės sekretorės siekį uždaryti kai kuriuos skyrius tikslu sumokėti reikalaujamą ieškiniu sumą, generalinė sekretorės tariamą lėšų iššvaistymą, pinigų sumų slėpimą, neatitinka tikrovės, nors elektroniniame laiške ieškovas šiuos teiginius pateikia kaip objektyvią tiesą.
4. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimų. Apeliaciniame skunde nep[agrįstai keliamas darbo ginčų komisijos raštvedžio ir darbo ginčų komisijos narių tariamo šališkumo klausimas. Pirma, ieškovas pirmos instancijos teismui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo šiuos asmenis įtarti tendencingumu. Antra, DK nenumato galimybės nušalinti darbo ginčų komisijos raštvedžio ir darbo ginčų komisijos narių, nes darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, kuriai nėra būdingi teisminiai procedūrai keliami reikalavimai, įskaitant arbitrų nešališkumą. Dėl to šis klausimas yra teisiškai nereikšmingas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl tariamų procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant ieškovo pateiktus prašymus darbo ginčų komisijai. Pirma, ieškovas pirmos instancijos teismui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie tariamus procedūrinius pažeidimus. Ieškovas vadovaujasi vien prielaidomis. Antra, DK ir kiti teisės aktai išsamiai nereglamentuoja darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje procedūros, todėl pati darbo ginčų komisija sprendžia, kokia tvarka nagrinėti ginčą. Trečia, darbo ginčų komisijos protokolas parengtas ir užpildytas pagal Vyriausybės patvirtintą formą, todėl ieškovo teiginiai apie jo tariamus trūkumus atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl darbo ginčų komisijos sudėties teisėtumo. Darbuotojų atstovai į darbo ginčų komisiją buvo išrinkti ataskaitiniame susirinkime, o darbdavio atstovai paskirti generalinės sekretorės įsakymu. Ataskaitiniame susirinkime dalyvavo atsakovo darbuotojai, kurie ir išrinko darbuotojų atstovus į darbo ginčų komisiją. DK 288 straipsnio 1 dalies prasme svarbu tik tai, kad būtų užtikrintas darbuotojų valios deleguoti tam tikrus asmenis į darbo ginčų komisiją autentiškumas, nes darbuotojų atstovų rinkimo tvarka įstatyme nėra detalizuota.
5. Dėl 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 270 paskirtos drausminės nuobaudos. Šioje apeliacinio skundo dalyje ieškovas pasisako dėl L. K. skunde nurodytų aplinkybių, jų pagrindu paskirtos drausminės nuobaudos ir pirmos instancijos teismo išvadų šiuo klausimu, nors neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria ši drausminė nuobauda pripažinta paskirta nepagrįstai. Vadinasi, pirmos instancijos teismo sprendimo dalis šiuo klausimu yra įsiteisėjusi ir yra už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl dėl šiuo klausimu apeliaciniame skunde pateiktos ieškovo faktinių aplinkybių interpretacijos atsakovas nepasisako. Nors pirmos instancijos teismas nustatė nebuvus teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą dėl L. K. skunde nurodytų aplinkybių, tai yra už darbo tvarkos taisyklių 28.6 punkto pažeidimą, pirmos instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja kitas įstatyme numatytas pagrindas ieškovą atleisti iš darbo. Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu ir jo gebėjimu tinkamai atlikti darbo funkcijas bei laikytis darbo drausmės. Ieškovas pagrįstai įvertintas kaip itin konfliktiška asmenybė. Tai teismas grindžia ieškovo pasisakymais ir elektroniniais laiškais, kuriuose jis šaiposi iš kitų atsakovo darbuotojų, įskaitant tiesioginį savo vadovą (generalinę sekretorę), įžeidinėja ir šmeižia juos, abejoja jų kompetencija ir pan.. Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino daugybę atsakovo vadovybės gautų skundų dėl ieškovo iš atsakovo padalinių ir trečiųjų asmenų. Juose yra skundžiamasi dėl ieškovo nepagarbaus ir amoralaus elgesio, įtampos tarp kolektyvo narių kėlimo, trukdymo normaliam darbo procesui. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į dėl ieškovo kaltės kilusį konfliktą su daugiabučių namų bendrija, kuriai priklauso Kauno skyriaus patalpos, nes bendrija pageidavo mokesčių klausimus, kas patenka į skyriaus sekretoriaus pareigas, spręsti tiesiogiai su atsakovo vadovybe. Generalinė sekretorė ne kartą drausmino ieškovą dėl tokio jo elgesio, tačiau ieškovas ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Ypatingą atsakovo konfliktiškumą patvirtina jo paties apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie generalinės sekretorės, darbo ginčų komisijos narių ir kitų asmenų, kurie nepalankiai atsiliepė apie ieškovą, atžvilgiu ieškovo skundų pagrindu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracines procedūras. Ieškovas tokiu būdu keršija visiems asmenims, kurie jam buvo nepalankūs arba išreiškė neigiamą nuomonę apie jį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. 270 palikti galioti, patikslinant atleidimo iš darbo pagrindą, nes atsakovas atleistinas dėl kito įstatyme numatyto pagrindo (DK 124 straipsnio 1 dalis), tai yra dėl netinkamo elgesio, kuris lėmė pasitikėjimo ieškovu praradimą, kas prilygsta šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadinasi, ieškovo reikalavimas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu atmestas pagrįstai.
6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovo į bylą teikiamų dokumentų itin didelį kiekį, byla laikytina sudėtinga. Kitomis svarbiomis aplinkybėmis laikytina bylos nagrinėjimo trukmė, susipažinti su ieškovo teikiamais dokumentais reikalingas laikas bei jų pateikimo laikas, nes atsakovui nebuvo paliekama pakankamai laiko su jais susipažinti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovo naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl 2010 m. spalio mėn. 21 d. įsakymu Nr. 248 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.
Bylos duomenimis, minėtu įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vidaus tvarkos taisyklių 28.6 punkto (laikytis darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų) pažeidimą atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, eidamas Draugijos Kauno skyriaus sekretoriaus pareigas, 2010 m. spalio 5 d. išsiuntė iš Draugijos Kauno skyriaus į kitus Draugijos skyrius elektroninį laišką (t. 1, b.l. 161). Prieš skiriant nuobaudą, ieškovas 2010 m. spalio 12 d. buvo paprašytas iki 2010 m. spalio 15 d. pasiaiškinti dėl atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 28.6 punkto pažeidimo ir pateikti dokumentus bei įrodymus, kuriais bus grindžiamas pasiaiškinimas (t. 1, b.l. 144). Ieškovas nustatytu terminu pateikė paaiškinimą raštu, kuriame išdėstė aplinkybes, paskatinusias rašyti kitiems Draugijos skyriams 2010 m. spalio 5 d. elektroninį laišką (t. 1, b.l. 135-143, 145-146). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas atsakingu Raudonojo Kryžiaus darbuotoju, leido sau išplatinti kitiems Draugijos skyriams subjektyvaus pobūdžio informaciją apie Draugijos darbuotojas – generalinę sekretorę ir vyr. buhalterę (apie jų netinkamą elgesį ir veiklą, generalinės sekretorės daromą žalą Kauno komitetui, lėšų švaistymą, nuslėptas pinigines lėšas už Raudonojo Kryžiaus pavadinimo naudojimą, jos nesąžiningumą), dėl ko tokia informacija neabejotinai kenkia Draugijos generalinės sekretorės ir buhalterės autoritetui, žemina jų orumą ir yra įžeidžianti, nepriklausomai nuo ieškovo subjektyvaus įsitikinimo apie tokių faktų egzistavimo pagrįstumą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog dėl skundžiamo įsakymo nekonkretumo jam buvo apribota teisė į tinkamą savo teisių gynybą.
Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Neišsamus prašymo pasiaiškinti ar įsakymo dėl drausminės nuobaudos turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Dėl to teismas, spręsdamas, ar iš darbuotojo buvo tinkamai pareikalauta pasiaiškinti už darbo drausmės pažeidimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turi įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, paprašytas pasiaiškinti dėl elektroninio laiško išsiuntinėjimo kitiems Draugijos skyriams, apie įtariamą drausmės pažeidimą ir jo pagrindą buvo supažindintas (t. 1, b.l. 144), išsamūs jo paaiškinimai dėl elektroninio laiško turinio leidžia manyti, kad jis suprato kuo yra kaltinamas (t. 1, b.l. 135-143). Taigi konstatuoti nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Elektroninio laiško turinys ir jo pateikimo forma (t. 1, b.l. 145), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos, neatitinka visuotinai priimtų elgesio standartų, jame aiškiai išreikšta neigiama ieškovo nuostata Draugijos vadovaujančių asmenų (Draugijos generalinės sekretorės) atžvilgiu. Kaip pripažįsta ir pats apeliantas, ne visus šio laiško teiginius jis gali pagrįsti. Be to, tokie ieškovo veiksmai nedera su Draugijos įstatuose ir skyriaus tipiniuose nuostatuose numatyta skyriaus sekretoriaus kompetencija, bendraisiais darbo santykių bendrumo, jų stabilumo, lojalumo principais. Nepatikrintos ir nepagrįstos informacijos paskleidimas kitiems Draugijos skyriams negali būti pripažįstamas tinkamu informacijos paskleidimu (kritika) ir negali būti tapatinamas su teise laisvai skleisti informaciją. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šiuose ieškovo veiksmuose yra darbo drausmės pažeidimo požymiai ir darbdavys turėjo pagrįstą pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą.
Dėl teismo teisės perkvalifikuoti atleidimo iš darbo pagrindą ir DK 297 straipsnio taikymo
Byloje nustatyta, kad apylinkės teismas konstatavęs, jog trečioji drausminė nuobauda atsakovo 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 270 paskirta ieškovui nepagrįstai, perkvalifikavo jo (ieškovo) atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto į DK 124 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, kad yra pagrindas atšaukti ieškovą iš pareigų pagal Draugijos įstatų 6.27 straipsnio 6 punkto nuostatas, kadangi Draugijos generalinė sekretorė prarado pasitikėjimą ieškovu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų. Teismo jurisprudencijoje dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo ne kartą nurodyta, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 daliai taikyti, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007; 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010; kt.). Kasacinio teismo, be kita ko, nurodyta ir tai, kad DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007).
Taigi teisminėje praktikoje suformuluotos atleidimo iš darbo pagrindo keitimo taisyklės gali būti taikomos tik darbuoto naudai, bet ne priešingai, kaip nagrinėjamu atveju sprendė Kauno miesto apylinkės teismas. Pakeisdamas atleidimo pagrindą, teismas išsprendė bylą dėl faktų, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl pagrįstais pripažinti apeliacinio skundo argumentai, kad spręsdamas bylą teismas pažeidė materialinės teisės normas ir šis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą sprendimą pakeisti ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu. Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, teisiškai nereikšmingi tampa apeliacinio skundo argumentai dėl darbo ginčų komisijos 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, jog nepageidauja būti grąžinamas į ankstesnes pareigas (darbą) ir prašė nutraukti darbo sutartį kitu įstatymo pagrindu. Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 297 straipsnio 4 dalis, t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Pagal kasacinio teismo praktiką, DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skiriant ieškovui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti į tai, kad jis dirbo pas atsakovą neilgą laiką, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme eilė posėdžių buvo atidėta dėl ieškovo teikiamų prašymų, nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2010-11-11) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (bylos peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos -2012-11-20) praėjo dveji metai, taigi darbo ginčo laikotarpis yra pakankamai ilgas. Įvertinusi nustatytą teisinį reglamentavimą ir aptartas šios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, atsakovo juridinį statusą ir jo veiklos tikslus, siekdama užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, nevertinant skiriamos kompensacijos kaip tam tikros nuobaudos darbdaviui ir atsižvelgiant į ieškovo vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį (257,31 Lt, t. 2, b.l. 8), teisėjų kolegija sprendžia tikslingu priteisti ieškovui šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžių arba 1543,86 Lt kompensaciją nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012 m. lapkričio 20 d. ir nustatyti, kad ieškovas atleistas iš darbo teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo 2012 m. lapkričio 20 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir iš esmės ieškovo reikalavimą patenkinus, perskirstomos ir šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 189,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (4 t. b. l. 76-81) (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), atsakovas patyrė 4 410 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai (4 t. b. l. 68-75). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 348 Lt išlaidų už kopijavimo paslaugas (7 t. b. l. 164-165).
Valstybė patyrė 16,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 5,87 Lt šių išlaidų, taip pat 520 Lt išlaidų už ieškovui teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškinį tenkinus, ieškovo ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę jo dalį išdėstyti sekančiai:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama Kauno apygardos teismo nutartimi pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo 2012 m. lapkričio 20 d.
Priteisti ieškovui H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (į. k. 190679146, buveinės adresas Gedimino pr. 3A, Vilnius) 1543,86 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt trijų litų 86 ct) kompensaciją nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012 m. lapkričio 20 d, ir 537,60 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (į. k. 190679146, buveinės adresas Gedimino pr. 3A, Vilnius), 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) atstovavimo išlaidų ir 22,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.