Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios E. B. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 5834,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą E. B. individualiai įmonei ir bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Gudara“. Atsakovas E. B. bankrutuojančios E. B. individualios įmonės savininku ir vadovu buvo nuo 2005 m. spalio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonės skolos kreditoriams susidarė 2011 – 2016 metų laikotarpyje. Administratorė nustatė, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t. y. nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą jokie įmonės apskaitos dokumentai bei turtas bankroto administratorei nebuvo perduoti. Be to, individuali įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 5834,97 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdęs kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. d. nutartimi patvirtintas E. B. individualios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 5834,97 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t. y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas. Jis, kaip individualios įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 5834,97 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratorei neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.

Teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už iki bankroto bylos iškėlimo įmonei susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti individualios įmonės vadovas – atsakovas. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 131 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5834,97 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12680,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei E. B. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 300501224, adresas Endriejavo g. 7, Judrėnų mstl., Klaipėdos r., atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“.

Priteisti iš atsakovės atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.