Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
1S-77-211/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
A. C.
NuorašasSkundas 1S-77-211/2017
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. C. gynėjos adv. V. G. (toliau – gynėja), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016-06-06, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-10-04.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2017-03-14.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Nurodo mananti, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino nutrimo, kadangi niekas kitas kaip tik komisija gali objektyviai įvertinti nuteistojo elgesį ir galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taip pat nurodo, kad nuteistojo A. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas), o lygtinis paleidimas labai motyvuoja nuteistuosius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo A. C. gynėjos adv. V. G. skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. sausio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato galimybę šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, sutinkantiems, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai vertino apylinkės teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. C. lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis A. C. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą pagrindą – pateikė prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą (asmens bylos b.l. 28), iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus gauta išvada, kad nuteistajam grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini) bus galimybė taikyti intensyvią priežiūrą (asmens bylos b.l. 27). 1/3 bausmės faktiškai būtų atlikta 2017-03-14, t.y., yra likę mažiau nei devyni mėnesiai iki nuteistojo 1/3 bausmės atlikimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad A. C. praeityje neteistas, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir galisi. Vykdo vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimus, nebaustas, neskatintas, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Palaiko ryšius su šeima, iki nuteisimo dirbo, išėjęs į laisvę, planuoja dirbti UAB „N“, pateikė pažymą, patvirtinančią, kad vėl bus priimtas dirbti į atitinkamas pareigas.

Vis tik sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo metu nuteistasis A. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio metu pastarojo neteisėtais veiksmais buvo sunkiai peiliu sužaloti du žmonės, bei nežymiai sužalotas trečiasis. Nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančioje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didina tai, kad jis turi problemų dėl per didelio alkoholio vartojimo, nepalankias situacijas yra linkęs spręsti naudodamas jėgą, stokoja savitvardos, nepakankamai geba spręsti problemas ir įvertinti savo veiksmų pasekmes. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors žino alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį menkinti. Pats pripažįsta, kad yra lengvai įkalbamas ir jam sunku atsispirti nuo buvusių kolegų ir kompanionų spaudimo.

Šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad alkoholį nuteistasis vartojo ir jo įtakotas nusikalstamus veiksmus padarė būtent namų aplinkoje, į kurią jis vėl grįžtų gyventi jį lygtinai paleidus ir vėl galimai būtų veikiamas tų pačių faktorių, kurie įtakojo jo elgesį iki nusikaltimo padarymo. Toje pačioje išvadoje nurodoma, kad nuteistojo A. C. smurtinio elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, o jos mažinimui svarbus poreikio alkoholio vartojimui mažinimas, pasidavimo aplinkinių įtakai minimizavimas, įsitraukimas į pozityvias veiklas ir motyvacija dalyvauti elgesio pataisos programose. Taip pat išvadoje fiksuota, kad nors įkalinimo metu nuteistasis A. C. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, psichoterapinėje programoje, skirtoje mažinti alkoholio vartojimo poreikį, tačiau užsiėmimuose išliko pasyvus, asmeninės iniciatyvos rodyti nebuvo linkęs, į grupės veiklą įsitraukdavo tik esant išorinei stimuliacijai. Tokiu būdu, visos šios aplinkybės pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvimo vietos kontrolė, juo labiau ta pati aplinka, kurioje pastarasis nusikalto, būtų efektyvi nuteistojo elgesio kontrolės priemonė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo A. C. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. C. gynėjos adv. V. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Daiva KazlauskienėStasys LemežisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė