- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- eI2-4582-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09902-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Sigita Fomičiova, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 23S216217 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta išbraukti jo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atitinkamai panaikinti įvestą perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje, nes jis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete T. T., su kuria jau virš 1,5 metų neturi teisės Lietuvoje susitikti, kai pastaroji Lietuvoje gyvena, vadovauja didelei logistinei įmonei UAB (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo teigimu, 2023 m. spalio 10 d. atsakovas atmetė prašymą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai Lietuvos Respublikos piliečiams, įregistravusiems santuoką užsienyje, nustato prievolę įtraukti sudarytą santuoką į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašant civilinės būklės akto įrašą. Kadangi Migracijos departamentas neturi duomenų apie pareiškėjo santuokos apskaitą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo pateiktas Kirgizijos Respublikoje išduotas santuoką patvirtinantis dokumentas negali daryti įtakos uždraudimo atvykti laiko sutrumpinimui ar jo duomenų išbraukimui iš Nacionalinio sąrašo bei įspėjimo atšaukimui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno informacinėje sistemoje.
Pareiškėjo teigimu, jis, gavęs sprendimą, įtraukė santuoką į apskaitą Lietuvoje ir pateikė atsakovui pakartotinį prašymą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo prašymą atmetė. Sprendime nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus). Kriterijų vertinimo tvarka nenumato, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi yra panaikintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, galėtų būti mažinamas atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu Lietuvos Respublikos piliečiu, o Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 40.1, 40.2, 40.3, 41 punktuose išdėstyti kriterijai netaikytini, nes jam yra uždrausta atvykti ne Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai), o Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) nustatytu pagrindu.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes pirma nurodęs, kad trūksta santuokos fakto įtraukimo į civilinę apskaitą Lietuvoje (ir nenurodęs, kad šeiminių ryšių faktas objektyviai nesudarys draudimo atvykti termino sutrupinimo pagrindo), vėliau nurodė, kad šeiminiai ryšiai objektyviai nesudaro pagrindo atlikti draudimo atvykti termino sutrumpinimo, nes teisės aktai tokio pagrindo nenumato.
Pareiškėjo teigimu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11.2 punkte nustatyta, kad, sprendžiant dėl asmens draudimo atvykti laikotarpio, be kitų aplinkybių svarbu atsižvelgti ir į šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo aiškinimas, kad draudimo atvykti terminas gali būti trumpinamas dvigubai, jeigu jis nustatytas asmeniui, keliančiam pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, kai, tuo tarpu, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikinus kitu pagrindu, šis sutrumpinimas netaikomas, yra nelogiškas, nes asmuo, pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, yra ne mažiau pavojingas nei asmuo, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis leidimui gyventi gauti, jo keliamas pavojus vertintinas kaip didesnis. Todėl draudimo atvykti į Lietuvą terminą trumpinant pusiau asmeniui, pripažintam keliančiu pavojų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra jokių motyvų bei pagrindų termino sutrumpinimo netaikyti asmeniui, kuriam draudimas atvykti pritaikytas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, su kuria pareiškėjas neturi galimybės Lietuvoje matytis jau virš 1,5 metų, ir tai kenkia šeimos gerovei bei nepagrįstai riboja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekvieno asmens teisę į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė gyvena Lietuvoje ir nuo 2019 m. vadovauja stambiai logistinei įmonei, todėl privalo būti Lietuvoje ir užtikrinti verslo veikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus bei prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad su sutuoktine keletą kartų metuose matosi užsienyje. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad atsakovas nesivadovavo Kriterijų 5 punktu bei 51 punktu, kuris apskritai įpareigoja išbraukti pareiškėją iš sąrašo.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu), priėmė sprendimą Nr. 21S25172 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760022246, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą motinos gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) 7 ir 8 d., 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 14 punktu (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis), priėmė sprendimą Nr. 21S25781 pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo 36 mėnesius (3 metus).
Atsakovo nuomone, Kriterijų vertinimo tvarkoje nenustatyta, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi yra panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, galėtų būti mažinamas draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu Lietuvos Respublikos piliečiu, o Kriterijų vertinimo tvarkos 40.1, 40.2, 40.3, 41 punktuose išdėstyti kriterijai pareiškėjui nėra taikytini, nes jam yra uždrausta atvykti ne Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai), o Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) nustatytu pagrindu. Taigi, pagrindas, dėl ko pareiškėjas yra įtrauktas į Nacionalinį sąrašą, neišnyko ir pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti uždraudimo atvykti laiko sutrumpinimą ar leistų išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno informacinėje sistemoje.
Migracijos departamentas nurodė nesutinkantis dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 11.2 punkto taikymo, nes, Departamento nuomone, ši nuostata pati savaime nereiškia, kad draudimo atvykti užsieniečiui terminas turi būti sutrumpintas. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis dėl šeiminių ryšių negalėtų būti trumpinamas taikant Kriterijų vertinimo tvarkos 13.2 punkto nuostatas (šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, nustatomas 1 metų laikotarpis, jeigu atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus), nes pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo šeiminiai ryšiai neturi įtakos uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiui.
Migracijos departamentas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais dėl šeimos gyvenimo gerbimo, nes pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu.
Atsakovas pabrėžė, kad teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis bei siekė įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Santuoką pareiškėjas sudarė žinodamas, kad jam yra nustatytas draudimas atvykti, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių atvykti į Lietuvą. Laiko, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 23S216217, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi arba sutrumpinti draudimo terminą.
Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu), priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. 2021 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo 36 mėnesius (3 metus).
Pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atitinkamai panaikinti įvestą perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje, nurodydamas, kad yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete.
Atsakovas 2023 m. spalio 10 d. šį prašymą atmetė nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos piliečiams, įregistravusiems santuoką užsienyje, nustato prievolę įtraukti sudarytą santuoką į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašant civilinės būklės akto įrašą. Kadangi Migracijos departamentas neturi duomenų apie pareiškėjo santuokos apskaitą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo pateiktas Kirgizijos Respublikoje išduotas santuoką patvirtinantis dokumentas negali daryti įtakos uždraudimo atvykti laiko sutrumpinimui ar jo duomenų išbraukimui iš Nacionalinio sąrašo bei įspėjimo atšaukimui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno informacinėje sistemoje.
Pareiškėjas įtraukė santuoką į apskaitą Lietuvoje ir pateikė atsakovui pakartotinį prašymą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo prašymą atmetė. Pareiškėjas šį Sprendimą apskundė teismui.
Iš bylos šalių procesinių dokumentų ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad ginčas byloje kyla dėl vertinimo, ar pagrįstai Migracijos departamentas pareiškėjo šeiminius ryšius vertino kaip neturinčius įtakos sprendžiant dėl uždraudimo atvykti laiko sutrumpinimo ar duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo bei įspėjimo atšaukimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno informacinėje sistemoje.
Ginčo santykius reguliuoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“.
Šios Kriterijų vertinimo tvarkos antrojo skyriaus „Draudimas atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas“ 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 1.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte yra nustatytas bendras įpareigojimas sprendžiant dėl uždraudimo atvykti atsižvelgti į tris elementus: leidimo panaikinimo pagrindą, užsieniečio ryšius ir praeityje buvusius faktus, susijusius su dėl užsieniečio priimtais sprendimais. Nors Kriterijų vertinimo tvarkos 12-13 punktuose yra detaliai nurodoma, kaip šeiminių ryšių (ne)turėjimas lemia draudimo trukmę atsisakymo išduoti leidimą atveju, o Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, nustatančiame draudimo atvykti laikotarpį, leidimo panaikinimo atveju šeiminių ryšių (ne)turėjimo įtaka draudimo trukmei nėra aptariama, tai negali paneigti bendros Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytos pareigos sprendžiant dėl draudimo laikotarpio atsižvelgti į užsieniečio šeiminius ryšius.
Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovo atstovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad 11 punkte nustatytas reikalavimas atsižvelgti į tam tikrą aspektą (nagrinėjamu atveju – į šeiminius ryšius) vykdomas tik tuo atveju, jei konkreti tokio aspekto įtaka draudimo trukmei yra aptarta kituose Kriterijų vertinimo tvarkos punktuose. Pažymėtina, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 11.2 punkte įvirtinta pareiga atsižvelgti į šeiminius ryšius nėra sąlyginė, nėra siejama su konkrečiu leidimo panaikinimo pagrindu ar su kokiomis kitomis sąlygomis, todėl atsakovo atstovo pateiktas šios normos aiškinimas nelaikytinas pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kriterijų vertinimo tvarkos pirmojo skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Taigi, sprendimą priimančiam subjektui teisės aktais yra suteikti įgaliojimai kiekvienu konkrečiu atveju ne tik nustatyti draudimo atvykti laikotarpį vadovaujantis konkrečiomis Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis (taip pat ir įvertinus šeiminius ryšius), bet ir spręsti, ar nustatytas draudimo laikotarpis laikytinas protingu ir proporcingu.
Nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą Sprendimą pareiškėjo nurodyti šeiminiai ryšiai (santuoka su Lietuvos Respublikos piliete) nebuvo laikomi aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą trumpinti draudimo laikotarpį ar išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo, todėl šių ryšių galima konkreti įtaka draudimo laikotarpiui apskritai nebuvo svarstoma. Sprendime taip pat nebuvo vadovaujamasi Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, siekiant įvertinti, ar atsisakymas sutrumpinti draudimo atvykti terminą konkrečioje pareiškėjo individualioje situacijoje atitinka protingumo ir proporcingumo principus.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, įskaitant ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą motyvavimo pareigą. Kaip yra nurodyta teismų praktikoje, įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Tinkamas motyvavimas apima tiek tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, tiek ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, gavęs informacijos apie tai, kad užsienietis tapo Europos Sąjungos piliečio šeimos nariu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ex officio privalo vadovautis Kriterijų vertinimo tvarkos 51 punkto nuostata, taip pat Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), ir spręsti, ar nėra pagrindo išbraukti užsienietį iš sąrašo.
Kaip nurodoma Taisyklių 22 punkte, jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba raštu informuojami arba atlikdami savo funkcijas gauna informaciją, kad užsienietis, kurio duomenys atitinkamai Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu įrašyti į sąrašą, yra arba tapo Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiu, tokio piliečio šeimos nariu arba kitu asmeniu, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – asmuo, kuris naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise), per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą išbraukti iš sąrašo duomenis apie šį užsienietį, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus.
Kaip matyti iš aptartų Taisyklių nuostatų, nėra privaloma pačiam asmeniui kreiptis į Migracijos departamentą ir konkrečiai prašyti taikyti 22 punkto nuostatas. Priešingai, Taisyklėse yra expressis verbis įtvirtinta, kad sprendimui dėl išbraukimo pakanka tik gauti informaciją apie tam tikro fakto (nagrinėjamu atveju – tapimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariu) egzistavimą.
Ginčijamame Sprendime šis aspektas nėra aptartas, todėl Sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir dėl prašymo dalies išbraukti iš sąrašo pareiškėjo duomenis. Dėl šių priežasčių Sprendimas naikintinas.
Prašymas atšauti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikytinas išvestiniu, todėl dėl jo galės būti sprendžiama tik po to, kai atsakovas iš naujo išnagrinės pareiškėjo prašymą dėl išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ar draudimo termino sutrumpinimo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 800 Eur bei sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, įvertinusi byloje keliamų klausimų pobūdį, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, jam iš atsakovo priteisiant 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. Ga. (I. G.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 23S216217 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Priteisti pareiškėjui I. G. (I. G.) (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188614666) 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.