Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-197-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
1S-197-530/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. K.
Bylos Nr. 1S-197-530/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-04-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 187 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4 d. subendrinta su 2012-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 metai 2 mėnesiai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-11-29, pabaiga – 2018-01-29.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-11-17 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo A. K. skundas dėl komisijos nutarimo, skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Teismo nuomone, šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas klaidingai suvokė lygtinio paleidimo instituto esmę, dėl ko priėmė neteisingą nutartį. Lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad nuteistasis gali būti paleistas tik tuomet, kai jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes tokia interpretacija prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų 20-ajam principui, kuris imperatyviai numato, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems. Teismas supainiojo teisenas ir sąmoningai siekdamas apsunkinti jo padėtį, baudžiamosios teisės normas taikė bausmių vykdymo teisenoje. Nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo ir teismo nutartis turi būti motyvuoti, o šiuose sprendimuose nepateikta įrodymų, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Teismas vertindamas jo ankstesnį teistumą pažeidė Konstituciją ir teisės principą, kad niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį, nes jis buvo nubaustas ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jau atlikęs. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, jog neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, nes ši sąvoka yra neapibrėžta, ji nėra aptarta teisės aktuose ir todėl nesąžininga yra ja manipuliuoti. Nurodo, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lygtinis paleidimas buvo taikytas ir turintiem galiojančių nuobaudų, atliekantiems griežtesnėse grupėse nuteistiesiems, todėl teismas turėjo remtis precedentų privalomumu panašiems atvejams ir jam taip pat taikyti lygtinį paleidimą, tačiau taip nepadaręs, jį akivaizdžiai diskriminavo. Taip pat nurodo, kad lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai ir vienas iš progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimo būdų, todėl nemotyvuotas atsisakymas jį taikyti laikytinas neteisėtu ir moraliai nepateisinamu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K., nebuvimo.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso ( toliau tekste BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, yra numatytos dvi konkrečios sąlygos - t.y. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, tik kurioms esant, nuteistasis gali būti lygtinai paleistas. BVK 157 str. 2 d. taip pat numatytas imperatyvus faktinis pagrindas, kuriam esant nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, t.y. faktiškai atlikta minimali paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Be šių formalių pagrindų, tik kuriems esant gali būti sprendžiamas galimybės taikyti lygtinį paleidimą klausimas, įstatyme numatytos ir kitos aplinkybės, kurios yra vertinamos t.y. nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kaip matyti, šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl komisijos kompetencijoje spręsti, ar tokios reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, jeigu tai, ar jos sudarė šį pagrindą, o teismo prerogatyva – patikrinti, ar Komisija visas aplinkybes vertino tinkamai ir dėl jų sprendė teisingai.

Taigi, šios įstatymo nuostatos akivaizdžiai paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad esant BVK 157 str. nurodytiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo pagrindams, lygtinis paleidimas turi būti taikomas kaip norma, bendra taisyklė visiems nuteistiesiems, o ne manipuliuojama kitomis teisės normomis, taip apsunkinant nuteistojo padėtį.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 4 kartus, mokėsi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kurių objektyvumu ir teisėtumu nėra jokio pagrindo netikėti. O vien tai, kad Komisijos padarytos išvados nėra palankios nuteistajam, negali būti priežastimi laikyti jas neteisingomis ir jomis nesivadovauti.

Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino psichologinės tarnybos išvados duomenis, iš kurių matyti, kad A. K. apibūdinamas kaip egocentriškas, itin pasitikintis savimi asmuo, bendravime sudaro arogantiško, kategoriško, agresyvaus žmogaus įspūdį; savęs vertinimas aukštas, situacijas suprasti ir vertinti geba, tačiau tai daro gana vienpusiškai, atpažįsta tik kai kurias savo nusikalstamumo ir gyvenimo stiliaus sąsajas, nusikalstamą elgesį teisina lyginant su kitų nusižengimais, problemų linkęs ieškoti išorėje, ne savo viduje, stebima prognostinių įgūdžių stoka, problemų sprendime linkęs labiau rūpintis dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, dėmesį linkęs sutelkti tik į teigiamas pasekmes, ignoruojant galimas neigiamas arba mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Įvertinus tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, taip pat aukščiau išvadoje aptartą jo nusikalstamo elgesio suvokimą bei poziciją, darytina išvada, kad jis nesuvokia savo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir dėl padaryto nesigaili. Nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys programą įvertinta kaip vidutinė – 81 balas, (vidutinė rizika laikoma nuo 41 iki 99 balų). Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybę ateityje yra ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkama draugų įtaka, netinkamas elgesio modelių pasitrinkimas, finansiniai sunkumai.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

A. K. bausmę atlieka už 11 tyčinių nusikaltimų nuosavybei, kurių dauguma priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis jau teistas, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir net 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto lygtinio paleidimo instituto nepasimokė, toliau darė pavojingus nusikaltimus ir šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka, kad neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai ir 15 dienų ( Komisijos nutarimo priėmimo dienai) (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 7 metai 2 mėnesiai), nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik BVK 157 str. 1 d. išvardintas, bet ir kitas aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo A. K. skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė