Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ direktoriaus E. P. pranešimu-prašymu dėl trūkumų šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krausas“ vadovo E. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Krausas“ iškėlimo. Teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti restruktūrizavimo plano projektą ir duomenis, patvirtinančius tinkamą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą (pranešimų kreditoriams įteikimą).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Inicijuojant nemokumo bylą teisme, specialusis įstatymas, nuo 2020 m. sausio 1 d. reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra JANĮ. Šio įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta tvarka, kai juridinio asmens nemokumą inicijuoja juridinio asmens vadovas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą. Remiantis JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai teiktinas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. P., kreipdamasis į teismą su pareiškimu iškelti jo vadovaujamai UAB „Krausas“ restruktūrizavimo bylą, kartu su pareiškimu teismui pateikė kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame nurodyta 16 kreditorių (įmonės įsiskolinimas E. P. išskirtas dviejose eilutėse, t. y. darbo užmokesčio dalis ir trumpalaikės paskolos likutis). Taip pat pateikė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ 2020 m. balandžio 3 d. siunčiamos korespondencijos sąrašą Nr. 1743-7-2655, iš kurio matyti, kad buvo siunčiamos 8 siuntos. Sulyginus sąrašus matyti, kad AB „Lietuvos pašto“ siunčiamos korespondencijos sąraše nurodyti ne visi kreditoriai (pavyzdžiui, UAB „Feratum finance“, UAB „Draugų autoservisas“, biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. P., R. B., G. V.). Taigi nėra aišku, ar šie kreditoriai buvo informuoti apie nemokumo bylos inicijavimą. Kita vertus, pareiškėjas teismui pateikė net 21 pranešimo kreditoriams kopiją, kai išsiuntė tik 8 siuntas, t. y. neaišku kokiu būdu buvo įteikti (ir ar apskritai buvo įteikti) pranešimai kitiems kreditoriams. Taip pat teismas pastebėjo, kad pranešimai išrašyti A. R., D. Š., M. A., UAB „Dengima“, UAB „Tele 2“, tačiau šie fiziniai / juridiniai asmenys nėra įtraukti į kreditorių sąrašą. Be to, nors pareiškėjas pareiškime ir nurodė, kad prie pareiškimo prideda UAB „Krausas“ restruktūrizavimo plano projektą, prie teismui pateiktų priedų toks dokumentas nebuvo pateiktas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė ne visus JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus, ir nustatė terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.

Šalindamas teismo nurodytus trūkumus, pareiškėjas pateikė UAB „Krausas“ restruktūrizavimo plano projektą. Taip pat pažymėjo, kad su kreditoriais UAB „Dengima“ ir UAB „Tele2“ UAB „Krausas“ atsiskaitė, todėl pranešimai apie nemokumo bylos iškėlimą šiems kreditoriams nebuvo išsiųsti ir minėti kreditoriai nebuvo neįtraukti į UAB „Krausas“ restruktūrizavimo plano projektą. Kreditoriams A. R., D. Š. ir M. A. pranešimai apie nemokumo proceso UAB „Krausas“ inicijavimą buvo įteikti pasirašytinai 2020 m. balandžio 2 d., tačiau šie kreditoriai nebuvo įtraukti į UAB „Krausas“ restruktūrizavimo plano projektą, kadangi iki plano projekto pateikimo teismui su jais buvo atsiskaityta. Su pranešimu teismui pareiškėjas taip pat pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. gegužės 25 d. lydraštį, patvirtinantį pranešimų dėl nemokumo bylos UAB „Krausas“ inicijavimą išsiuntimą šiems kreditoriams: BĮ „Parkavimas Kaune“, G. V., R. B., UAB „Draugų autoservisas“, UAB „Feratum finance“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pareiškėjas nurodė, kad minėti pranešimai nebuvo išsiųsti šiems kreditoriams anksčiau dėl suklydimo, per klaidą. Tačiau, jeigu visi kreditoriai, kuriems pranešimai dėl nemokumo bylos UAB „Krausas“ inicijavimo išsiųsti 2020 m. gegužės 25 d., ir sutiktų sudaryti su UAB „Krausas“ susitarimus dėl pagalbos, tai UAB „Krausas“ finansinei padėčiai ir restruktūrizavimui lemiamos įtakos neturėtų, kadangi UAB „Krausas“ laikiniems finansiniams sunkumams išspręsti reikalingi arba visų kreditorių susitarimai dėl pagalbos, arba būtinas UAB „Krausas“ restruktūrizavimas.

Teismo vertinimu, tai, kad daliai UAB „Krausas“ kreditorių pranešimai dėl susitarimo dėl pagalbos buvo išsiųsti tik 2020 m. gegužės 25 d., leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog UAB „Krausas“ direktoriaus E. P. kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu (pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. gegužės 5 d. 17:24 val.), nebuvo atsiradusi teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pareiškimas negali būti priimtas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti trūkstamus dokumentus, kurie iš esmės turėjo patvirtinti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą būtent kreipimosi į teismą metu. Visgi, net ir šiai dienai, tokia teisė pareiškėjui nėra atsiradusi. Nors pareiškėjas teismui nepateikė naujų pranešimų, kurie buvo išsiųsti daliai kreditorių 2020 m. gegužės 25 d., kopijų ir nėra aišku koks terminas juose buvo numatytas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, tačiau, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad net ir minimalus 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti nėra pasibaigęs. O tai, kad, pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė (terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti nėra pasibaigęs) neturi įtakos UAB „Krausas“ laikiniems finansiniams sunkumams išspręsti, nereiškia, jog neturi būti laikomasi visų nemokumo bylos iškėlimo procedūrų, tiesiogiai numatytų įstatyme.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjas UAB „Krausas“ direktorius E. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu iškelti UAB „Krausas“ restruktūrizavimo bylą, neįgijęs teisės kreiptis į teismą JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Dėl to pareiškimą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta jam kelio kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Krausas“ iškėlimo, atsiradus tokiai teisei, t. y. tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalimis, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ direktoriaus E. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Krausas“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.