- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2927-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-01208-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. G. 2010 m. spalio 21 d., apie 13.37 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 216,05 kilometre, vairuodamas automobilį leistiną 50 km/h greitį viršijo 54 km/h, važiavo 104 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu V. G. pripažino kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, skyrė jam 1 100 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas konstatavo, kad V. G. neteisėta veika įrodyta byloje esančia medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad asmuo pripažino savo kaltę ir gailisi, sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas anksčiau baustas už leistino greičio viršijimą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad V. G. yra išsiskyręs, vienas rūpinasi mažamete dukra, kurią nuolat iš kaimo vietovės veža į mokyklą ir atgal, prižiūri neįgalų tėvą, kurį dažnai tenka vežti į medicinos įstaigas, be to, jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant didesnę baudą nei numatytas sankcijos vidurkis be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad V. G. nurodyta aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi padarytas pažeidimas yra pakartotinis, sistemingas šios rūšies pažeidimas. Pažymi, kad V. G. padarė šiurkštų KET pažeidimą – ženkliai viršijo važiavimo greitį gyvenvietėje. Nurodo, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nekyla, tačiau yra keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas, t. y. apeliacinį skundą pateikusi Institucija mano, jog V. G. atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su Institucijos pozicija sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą. Tai, kad V. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog V. G. rūpinasi savo mažamete dukra ir neįgaliu tėvu, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 5–8) matyti, jog V. G. praeityje jau buvo ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tarp jų ir nustatyto greičio viršijimą, kas rodo, kad anksčiau skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės. Todėl šiuo atveju švelnesnės nei įstatymo nustatyta sankcijos skyrimas, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už padarytą pavojingą pažeidimą, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (ATPK 20 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis nebuvo pagrindo skirti švelnesnės, nei normos sankcijoje nustatyta, administracinės nuobaudos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.