Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės vaistinės ,,Vyturys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas atmetė likviduojamos Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės vaistinės ,,Vyturys“ prašymą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, jog SĮ vaistinė „Vyturys“ minėtas patalpas patikėjimo teise valdė tik iki 1999 m. liepos 19 d. (CK 4.27 str. 2 d., 6.968 str.), o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 80 buvo sumažintas SĮ vaistinės „Vyturys“ įstatinis kapitalas įmonei priklausančių visų antro aukšto patalpų verte, šias patalpas perduodant savivaldybei. Be to, teismas, remdamasis minėta Koncesijos sutartimi, konstatavo, jog SĮ vaistinė „Vyturys“ patikėjimo teise nebevaldė minėtų patalpų, esančių Laukininkų g. 15, Klaipėdoje, ir prašyme nurodyta aplinkybė, jog SĮ vaistinės „Vyturys“ minimos patalpos buvo perduotos valdyti patikėjimo teise pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1-118, prieštarauja Koncesijos sutarties sudarymo faktui. Teismas sprendė, kad 2001 m. liepos 11 d. sudarius Koncesijos sutartį, SĮ vaistinė „Vyturys“ neteko pagrindo registruoti minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre kaip patikėjimo teisę valdomą turtą.

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl bylos esmės. Kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe, kurią reikia išsiaiškinti, yra tai, ar minėta koncesijos sutartis yra galiojanti, tačiau teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo, šios aplinkybės nesiaiškino. Dėl to ir toliau liko neatskleista bylos esmė. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurios leistų nustatyti SĮ vaistinės ,,Vyturys“ steigėjo teises ir pareigas pareiškėjo kreditorių atžvilgiu. Tuo laiku, kai SĮ vaistinei ,,Vyturys“ buvo iškelta bankroto byla, Koncesijos sutartis buvo pasibaigusi ir koncesijos objektas SĮ vaistinė ,,Vyturys“ buvo pilnai valdomas ir naudojamas Klaipėdos miesto savivaldybės. Pagal Koncesijų įstatymo 14 straipsnį, koncesijos sutartis pasibaigia koncesininko bankroto ir likvidavimo atveju, o nagrinėjamu atveju bankroto byla koncesininkui UAB ,,Jūrininkų vaistinė“ buvo iškelta dar 2005 m. kovo 17 d., tai yra anksčiau nei buvo iškelta SĮ vaistinės ,,Vyturys“ bankroto byla. Taigi iki SĮ vaistinės ,,Vyturys“ bankroto bylos pradžios koncesijos sutartis buvo pasibaigusi ir koncesijos dalykas buvo grąžintas koncesijos davėjui Klaipėdos miesto savivaldybei. Šią aplinkybę patvirtina ir pastarosios veiksmai UAB ,,Jūrininkų vaistinė“ bankroto byloje. Nepagrįsta teismo išvada, kad iki SĮ vaistinės ,,Vyturys“ bankroto pradžios, pareiškėjas nebevaldė patikėjimo teise jam perduotų minėtų patalpų. Teismas nesivadovavo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio ketvirtąja dalimi, todėl padarė neteisingą išvadą, jos patikėjimo teisė pasibaigė 1999 m. liepos 19 d., nes Klaipėdos miesto savivaldybė 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118 pati patvirtino, jog SĮ vaistinė ,,Vyturys“ patikėjimo teise naudoja ginčo patalpas. Be to, patikėjimo teisė atsiranda ne po registracijos viešajame registre, o po patikėto turto perdavimo, todėl teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias patikėjimo teisės atsiradimo pagrindus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo iš esmės pažeistos SĮ vaistinės ,,Vyturys“ kreditorių teisės, nes jie neturėjo jokių tiesioginių teisinių santykių su koncesininku UAB ,,Jūrininkų vaistinė“, nežinojo nei apie sudarytą Koncesijos sutartį, nei apie jos sąlygas, be to, negali pareikšti jokių reikalavimų tiesiogiai koncesininkui, nes jų nesieja jokie teisiniai santykiai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, pareiškėjas likviduojama Klaipėdos miesto SĮ vaistinė ,,Vyturys“ savo atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neįvykdė paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytus nurodymus, tai yra netyrė klausimo, susijusio su minimos koncesijos sutarties galiojimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iki Klaipėdos miesto SĮ vaistinės ,,Vyturys“ bankroto pradžios, pareiškėjas nebevaldė patikėjimo teise jam perduotų minėtų patalpų, be to neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos miesto SĮ vaistinės ,,Vyturys“ kreditoriai negali pareikšti jokių reikalavimų tiesiogiai koncesininkui UAB ,,Jūrininkų vaistinė“, nes jų nesieja jokie teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto argumentai, susiję su Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje išdėstytų išaiškinimų neįvykdymu, yra nepagrįsti. Iš tiesų šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamas likviduojamos SĮ vaistinės „Vyturys“ 2006 m. balandžio 4 d. prašymas dėl SĮ vaistinė „Vyturys“ kreditorinių įsipareigojimų patenkinimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto gali būti teisingai išspręstas tik ištyrus aplinkybes, susijusias su 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutarties Nr. 16-467, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (koncesijos suteikėja) minimą savivaldybės įmonę perdavė UAB „Jūrininkų vaistinė“ (koncesininkė), galiojimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas šį nurodymą, remdamasis bylos medžiaga teisingai konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nurodytos sutarties pagrindu ir perdavimo–priėmimo aktu minimą turtą, tai yra SĮ vaistinę „Vyturys“, buvo perdavusi UAB „Jūrininkų vaistinė“ 15 metų su visomis įmonės steigėjo ir valdybos teisėmis ir pareigomis pagal 2001 m. liepos 31 d. balansą ir turto aprašus, o koncesininkė šį turtą bei įmonės steigėjo ir valdybos teises bei pareigas priėmė. Šioje sutartyje buvo nustatytas 26 500 Lt metinis koncesijos atlygis koncesijos suteikėjai (t. 1, b. l. 128–129). Teismas taip pat nustatė, kad SĮ vaistinės „Vyturys“ skola, išskyrus 12 282,75 Lt skolą UAB „Armila“ ir 287 Lt skolą, susidarė laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 11 d. iki 2005 m. kovo 16 d., tai yra galiojant koncesijos sutarčiai ir įrodymai, paneigiantys šią aplinkybę, į bylą nepateikti (t. 2, b. l. 80–120).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje esančius teisės taikymo išaiškinimus, turėjo pagrindą išvadai, kad koncesijos suteikėjas Klaipėdos miesto savivaldybė, perleidusi koncesininkui savo atsakomybę už jam perduotos įmonės veiklos rezultatus koncesijos laikotarpiu, neteko prievolės atsakyti už koncesininko veiklos rezultatus bei skolas, atsiradusias šios sutarties galiojimo laikotarpiu (Koncesijų įstatymo 3 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, Koncesijos sutarties Nr. 16-467 13 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu koncesijos sutarties galiojimo metu Klaipėdos miesto SĮ vaistinė ,,Vyturys“ tampa nemokia, koncesininkas įsipareigoja kompensuoti per visą koncesijos laikotarpį patirtus nuostolius, o pagal šios sutarties 30 punktą sutarties šalis yra atleidžiama nuo sutarties sąlygų pažeidimo tik tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (t. 1, b. l. 128-129). Taigi nei Koncesijų įstatyme bei minimoje sutartyje nenumatyta koncesijos suteikėjo, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės pareigos atsakyti už koncesininko UAB „Jūrininkų vaistinė“ veiklos rezultatus, tai yra už koncesijos įgyvendinimo laikotarpiu atsiradusias skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės ,,Pempininkų vaistinė“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. 3K-3-27/2008; procesinio sprendimo kategorijos: 126.8; 129.17).

Apelianto argumentai, susiję su bankroto bylų iškėlimo aplinkybėmis koncesininkei UAB „Jūrininkų vaistinė“ bei Klaipėdos miesto SĮ vaistinei ,,Vyturys“ taip pat neduoda pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes nėra ginčo, jog Klaipėdos miesto SĮ vaistinė ,,Vyturys“ tapo nemokia ir minima skola atsirado galiojant koncesijos sutarčiai ir iki tol, kai koncesininkei buvo iškelta bankroto byla, taigi bankroto bylos iškėlimo faktas nepanaikina šios įmonės prievolės ĮBĮ nustatyta tvarka atsakyti už nuostolius, kurie atsirado dėl jos kaltės (CPK 185 str.).

Be to teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos medžiagą, susijusią su Klaipėdos miesto SĮ vaistinės ,,Vyturys“ patikėjimo teise į minimą turtą. Teismas, dardamas išvadą šiuo klausimu, pagrįstai vertino tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 1993 m. vasario 10 d. iki 1999 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto SĮ vaistinė „Vyturys“ patikėjimo teise valdė 264 981 Lt vidutinės rinkos vertės nurodytas vaistinės patalpas, esančias Laukininkų g. 15. Minima Koncesijos sutartis Nr. 16-467, kuria, kaip minėta buvo susitarta dėl paminėto dydžio koncesinio atlygio bei kitų sąlygų, buvo sudaryta 2001 m. liepos 11 d., koncesininkui buvo perduotas turtas. Iš tiesų, apelianto minimu 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba leido savivaldybės įmonėms, kurių steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, jų apskaitomą turtą valdyti patikėjimo teise ir registruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1. b. l. 40-41), tačiau Koncesijos sutartis nebuvo pakeista, byloje taip pat nėra kitų duomenų, kad dėl šio būtų pasikeitę koncesijos teisiniai santykiai. Todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, jog Klaipėdos miesto SĮ vaistinė ,,Vyturys“ patikėjimo teise nevaldė minimo turto ir apeliantas neturi pagrindo remtis CPK 674 straipsnio 2 dalimi ir reikšti pretenzijas Klaipėdos miesto savivaldybei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų šiuo klausimu (CPK 185 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.