- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-601-102/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03388-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Januška
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- K. P. B., S. B.
- Advokatai
- Daina Senapėdienė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-601-102/20112
NUTARTIS
2013 m. liepos 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. Č. atstovės advokatės Dainos Senapėdienės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4498-400/2013 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovams K. P. B. ir S. B. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Č. ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 14 d. atsakovų K. P. B. ir S. B. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį į Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-280/2010 iš atsakovės R. Č. bankrutavusios UAB „Verslo resursai“ naudai priteistą 40 627,24 Lt sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą nurodyto teismo sprendimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr.0089/13/00326), įpareigoti atsakovą K. P. B. pateikti informaciją apie jo civilinės atsakomybės draudimą, įtraukti jo civilinės atsakomybės draudėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Verslo resursai“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K. P. B.. 2011 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovė R. Č. pripažinta bendrovės kreditore, turinčia reikalavimo teisę į 69 854,33 Lt sumą. Administratorius pareiškė ieškinį R. Č., kaip buvusiai įmonės direktorei, dėl žalos atlyginimo. Ieškinį teismas patenkino iš dalies- Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš atsakovės BUAB „Verslo resursai“ naudai priteista 40 627,24 Lt žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nepardavus reikalavimo teisių į priteistą sumą dvejose varžytinėse, 2012 m. lapkričio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į UAB „Verslo resursai“ naudai iš atsakovės R. Č. priteistą sumą už 4 000 Lt buvo parduota S. B.. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta, pažeidžiant CK 6.101 str. 1 d. ir 5 d., nes kreditoriaus asmuo skolininkei turi esminės reikšmės ir todėl tik jai sutikus galėjo būti pakeistas kreditorius. Be to, reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė atsakovas K. P. B., būdamas BUAB „Verslo resursai“ administratoriumi, nurodytą sutartį sudarė su sūnaus sutuoktine. Toks reikalavimo teisės perleidimas naujam kreditoriui yra aiškiai nenaudingas bankrutavusiai bendrovei. Todėl Reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta ir negaliojanti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 147 str., 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės R. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių įrodymų, kad, netaikius laikinų apsaugos priemonių, bus padaryta reali turtinė žala ir kad vienintelis būdas tokios žalos išvengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Vien tik nurodymas, kad yra prašoma taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindas jų taikymui. Ieškovės teiginys, kad antstolis ketina parduoti iš varžytinių ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jokiais įrodymais nėra pagrįstas, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų teismui apie tai, kad ji kreipėsi į antstolį su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus CPK 625 str. numatyta tvarka, ir antstolis tokio ieškovės prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės R. Č. atstovė advokatė Daina Senapėdienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. sustabdyti išieškojimą teismo sprendimo vykdymo procese. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės prašymas yra nepakankamai motyvuotas, o grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus padaryta reali turtinė žala neįrodyta. Nukreipus išieškojimą į ieškovės nekilnojamąjį turtą, turtas atsakovės naudai gali būti parduotas iš varžytinių. Patenkinus ieškinį, ieškovė negalėtų būti grąžinta į buvusią padėtį, kadangi asmuo įgijęs turtą varžytinių pagrindu, būtų sąžiningas įgijėjas. Tuo atveju ieškovė patirtų žalą, prarastų namus, kuriuose gyvena su vaikais. Turtinės žalos atsiradimo realumą įrodo teismui pateikti įrodymai: antstolio A. Alšausko 2013-04-03 patvarkymas išieškoti iš R. Č. lėšas ir nekilnojamojo turto arešto aktas, kuriame nurodyta, jog artimiausiu metu nesumokėjus skolos, gali būti skelbiamos varžytinės. Tik sustabdžius teismo sprendimo vykdymą, bus galimybė įvykdyti ieškovei palankų sprendimą šioje byloje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą, kadangi jas pritaikius šalys būtų apsaugotos nuo galimų nuostolių atsiradimo.
Teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai sieja su būtinybe kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tokios pareigos ieškovei nenumato CPK nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Išieškojimas jau pradėtas vykdyti. Kyla grėsmė, jog teismo sprendimo, priimto ieškovės naudai, įvykdymas gali pasunkėti.
Atsiliepimas
Atsakovas K. P. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis, vykdydamas BUAB „Verslo resursai“ kreditorių susirinkimo nutarimus, bet kokiais veiksmais pažeidė kreditorių interesus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-973-280/2012, kuria ieškovas BUAB „Verslo resursai“ pakeistas išieškotoja S. B., 2013 m. vasario 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. R. Č. nuosavybės teisėmis priklausantis visas nekilnojamasis turtas įkeistas Swedbank AB bus priverstinai parduodamas iš varžytinių, o gautos lėšos pirmumo eile bus nukreiptos atsiskaityti su Hipotekos kreditoriumi. Tokiu būdu, jokios realios grėsmės ieškovei netekti jai priklausančio nekilnojamojo turto dėl antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo nėra.
Atsakovė S. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė, reikšdama tapačius, teismų atmetamus reikalavimus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Šioje byloje ieškinys negali būti nagrinėjamas, nes ieškovės ginčijami faktai jau yra išspręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Todėl prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovės priteisto žalos atlyginimo ir palūkanų išieškojimą vykdymo procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti antstoliui. Pareiškusi ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovė prašo sustabdyti priverstinį priteisto žalos atlyginimo ir palūkanų išieškojimą.
CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus, reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus vykdant pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išduotą vykdomąjį dokumentą. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje nesprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, išieškomų sumų dydžių ir tvarkos pažeidimų.
Apeliantės argumentas, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju gali pasunkėti sprendimo įvykdymas, nesudaro pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija reikalavimo perleidimo sutartį į Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-280/2010 iš atsakovės R. Č. bankrutavusios UAB „Verslo resursai“ naudai priteistą 40 627,24 Lt žalos atlyginimą ir palūkanas. Nurodytos reikalavimo sutarties pagrindu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi pakeistas išieškotojas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šioje byloje atsakovės R. Č. atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartis įsiteisėjusi. Todėl pareikštą reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti apie ieškovei palankaus sprendimo priėmimą. Vien ta aplinkybė, kad įstatymo nustatyta tvarka yra pakeistas išieškotojas pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kurią ieškovė ginčija, nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.