Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 100 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 5 d., apie 18.15 val., Vilniaus r., Baltosios Vokės k., Miškų g. prie namo Nr. 11, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. tokiai savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

2014-06-10 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK VPS Prevencijos poskyrio Rudaminos PN vyresniojo tyrėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo J. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar kitais panašaus pobūdžio veiksmais, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. G. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino tik iš dalies, tai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2), tai nurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl neaišku, kokiu pagrindu apylinkės teismas daro išvadą, kad J. G. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi. Taip pat skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad J. G. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas ir pažyma apie baustumą, tačiau minėtoje pažymoje nėra duomenų, kad J. G. būtų kada baustas už viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, esant akivaizdiems prieštaravimams tarp J. G. ir S. Z. parodymų, apylinkės teismas nesiėmė jokių veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti – teismo posėdyje nebuvo apklausti nei policijos pareigūnai, nei liudytojai, nei traukiamas administracinėm atsakomybėn asmuo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Be to, pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (administracinė byla Nr. N575 -881/2009).

Pagal formuojamą teismų praktiką, medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat būtina pažymėti, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Tai, kad J. G. pasirašytinai buvo išaiškintos ATPK 272 str. 1 d. numatytos teisės, nereiškia, kad teismas šiuo konkrečiu atveju įvykdė ATPK 272 str. numatytą teismo pareigą – užtikrinti pažeidėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Iš tikrųjų, pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju įstatymas numato, jog, nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatvykstant į teismo posėdį, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių siekiant jį pristatyti į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgus į išdėstytus procesinius pažeidimus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.