- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-450-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44536-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- Č. B.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5254-592/2015 pagal ieškovo Č. B. (Č. B.) ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Č. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. R. 25 290 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo V. D. paskolino atsakovui J. R. 25 290 Lt. Atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriame įsipareigojo grąžinti 25 290 Lt trečiajam asmeniui pareikalavus. 2014 m. liepos 2 d. V. D. sudarė su ieškovu reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovui 25 290 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas 2014 m. liepos 4 d. išsiuntė atsakovui raginimą grąžinti skolą, bet atsakovas skolos negrąžino.Atsakovas J. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 7 324,49 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 7 324,49 Eur sumą nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas pripažino skolos raštelio sudarymo aplinkybes, tačiau nurodė, jog pinigai turėjo būti perduoti kitam asmeniui, o ateityje atsakovas tikėjosi juos gauti.Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje reikšmingos aplinkybės, kad skolos raštelio originalas yra pas ieškovą, atsakovas ir neginčija, kad rašė šį raštelį, tačiau teigia, kad ne jam buvo perduoti pinigai, o kitam asmeniui, nes su pradiniu kreditoriumi tuo metu juos siejo geri santykiai ir buvo dažnai skolinamasi. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas šios aplinkybės nenurodė, o teigė, kad pagal tokį raštelį pinigai nebuvo perduoti. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, jog pinigai buvo perduoti kitam asmeniui. Trečiasis asmuo teigia, kad ginčo sumą pagal skolos raštelį perdavė pačiam atsakovui, iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ragino atsakovą grąžinti skolą (aplinkybės, kad buvo raginamas grąžinti skolą, atsakovas ir neginčijo). Skolos raštelyje, kurį rašė pats atsakovas, įrašytas žodis „pasiskolinau“ arba verčiant iš rusų kalbos pažodžiui „paėmiau į skolą“ atitinka būtąjį, o ne esamąjį ar būsimąjį laiką lingvistine prasme.Taigi nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog pagal paskolos raštelį V. D. faktiškai skolino pinigus atsakovui, todėl pastarasis privalo grąžinti gautą sumą. Ieškovas reikalavimo perleidimo sutarties, kuri nėra ginčijama ir yra galiojanti, pagrindu pagrįstai reikalauja priteisti paskolos sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai perkeldamas pinigų perdavimo fakto įrodinėjimą atsakovui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienos šalies paaiškinimai nėra pakankamas įrodymų šaltinis sprendžiant šalių ginčą. Be to, teismas neteisingai aiškino skolos raštelio turinį. Ginčo skolos raštelyje nurodyta formuluotė „pasiskolinau“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme neduoda pagrindo konstatuoti, kad paskolos sumos perdavimo ir gavimo faktai įvyko raštelio pasirašymo metu. Ginčijamame skolos raštelyje nėra nurodytas pinigų perdavimo faktas, todėl teismas nepagrįstai šio fakto buvimą siejo su atsakovo teise ginčyti reikalavimo perleidimo sandorį. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Č. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo nenaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, teismui nustatant paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šias taisykles pažeidė.Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. apeliantas pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad pasiskolino iš V. D. 25 290 Lt; pinigus įsipareigojo grąžinti jam pareikalavus.Pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, kad pinigai apeliantui buvo perduoti, atsižvelgė į tai, kad skolos raštelio originalą turėjo kreditorius; kad paskolos davėjas (byloje trečiasis asmuo) parodė, jog pinigus perdavė pačiam apeliantui; kad skolos raštelyje pavartotas žodis „pasiskolinau“ atitinka būtąjį, o ne esamąjį ar būsimąjį laiką. Taigi, teismas, padarydamas apelianto ginčijamą išvadą, rėmėsi ne tik kitos šalies (proceso dalyvio) paaiškinimais, bet ir kitomis paminėtomis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai aiškino skolos raštelio turinį.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju šalys (paskolos gavėjas ir paskolos davėjas) nepasirašė rašytinės paskolos sutarties, o paskolos gavėjas (apeliantas) vienasmeniškai pasirašė ir išdavė paskolos raštelį, kuriame nurodė pasiskolinęs iš trečiojo asmens raštelyje nurodytą sumą.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad materialioji teisinė paskolos raštelio reikšmė reiškiasi tuo, kad jame raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jis išduodamas kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Toks dokumentas suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430).Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos raštelio originalą nagrinėjamu atveju turėjo kreditorius, kad paskolos raštelyje apeliantas nurodė pasiskolinęs iš trečiojo asmens ginčo sumą (kas lingvistine prasme ir reiškia pinigų gavimo fakto patvirtinimą), pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad pinigai apeliantui buvo perduoti, t. y. paskolos sutartis sudaryta.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.