Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 2 m. 1 mėn. l. atėmimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, tikslu parduoti per 4 kartus neteisėtai įgijo iš tyrino nenustatytų asmenų 0,937 gr., 0,36 gr., 0,817 gr., 0,937 gr. miltelių, turėjusių savyje 0,262 g., 0,198 g., 0,226 g., 0,126 gr. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,36 gr. narkotinės medžiagos - kanapių, bei pardavė juos liudytojui Nr. 1.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas nepagrįstas ir atmetamas. Teismo skirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo dydžiu, nei rūšimi. Tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nors nuteistasis ir teigia, kad jis nuteisimo ir veikos kvalifikacijos neginčija ir prašo tik švelninti bausmę, tačiau, jo skundo teiginiai apie tai, jog psichotropines ir narkotines medžiagas jis pardavė įkalbėtas ir tik asmeniui, veikusiam pagal NVIM, tam prieštarauja, todėl kolegija vertina visą bylos medžiagą.

Kolegijai susipažinus su jai pateiktais NVIM bei tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad pagal prokuroro sankcionuotą NVIM, liudytojas Nr. 1, iš narkotines ir psichotropines medžiagas platinančio asmens – K. B., už modelio organizavimui skirtas lėšas, gautas iš operatyvinės veiklos subjekto, keturis kartus įgijo nupirkdamas iš K. B. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir 1 kartą narkotinę – kanapes.

Teismas K. B. pripažino kaltu ir nuteisė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš tyrimo nenustatytų asmenų, turint tikslą parduoti, narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir pardavimą. BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įgijimas, laikymas, pardavimas yra alternatyvūs šio nusikaltimo sudėties požymiai. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka bent vieno iš jų, tačiau, pripažinimui kaltu ir nuteisimui už tai, būtinas kiekvieno jų, t.y. įgijimo, laikymo ir pardavimo faktų nustatymas byloje bei pagrindimas jų nuosprendyje teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais. Todėl, sutinkamai su BPK 305 str., nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos, pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus. Teismas šių reikalavimų, nesilaikė ir, neaptaręs kada, kur, iš ko įgijo, kur laikė bei nenurodęs jokių įgijimą bei laikymą grindžiančių įrodymų, pripažino, K. B. kaltu už narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. 2002 m. birželio 21 d. LAT nutarimo Nr. 37 “ Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir pirmos kategorijos pirmtakų ( prekusorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas” 11 p., įgijimu laiku tokius veiksmus, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtas medžiagas ( pirkimą, mainus, radinio pasisavinimą, skolos atsiėmimą, dovanos gavimą ir kt.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, minėtų įstatymų reikalavimų, nepaisė ir nuosprendyje iš viso neaptarė kada, kur, iš ko nuteistasis įgijo bei iki kada ir kur laikė įgytas medžiagas.

Nuteistojo teigimu, jis, pažinodamas asmenį vardu R. ir žinodamas, kad pas šį visada galima gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paprašytas liudytojoi Nr. 1, keturis kartus iš asmens vardu R., nupirko metamfetamino ir kartą kanapių. Laikmenų išslaptinimo aktu išslaptintų liudytojo Nr. 1 ir nuteistojo pokalbių įrašų turinys, leidžia daryti prielaidą, kad A. B. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, nes įgydavo jas tam, kad parduoti. Tokią išvadą daryti leidžia jo ir liudytojo Nr. 1 pokalbių turinio analizė: O būtent: 2005 m. kovo 18 d., paklaustas liudytojo Nr. 1 “po kiek pas tave 1 gr.”, atsakė, kad po 30, o į klausimą “a kiek kitur?, atsakė, kad po 40; į klausimą, ar neturi apvalių, atsakė dabar neturįs, paskui jų paimsiąs; 2005 m. kovo 19 d., paaiškino liudytojui Nr. 1, kad už jo duotus pinigus dabar jam iš kitur atneš kitokios, o liudytojui užklausus ar naujoji bloga, atsakė, kad ne, bet ji bus smulki ir jos ne daug dedasi; 2005 m. balandžio 14 d. paprašytas pusės gramo dozę, atsako neturįs į ką supilstyti po pusę gramo, o į klausimą ar geras čia, atsako, kad kaip ir visą laiką ir t.t.. Kas kartą šių medžiagų įgijimui, nuteistasis paimdavo iš liudytojo Nr. 1 pinigus, kas taip pat leidžia daryti prielaidą, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgydavo pirkdamas, tačiau tai grindžiančių įrodymų byloje nėra. Faktai, grindžiantys psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo vietą, laiką, būdą bei kitas svarbias aplinkybes, nenustatyti. Vadinasi, ne tik kaltinimas, bet ir teismas, esant užfiksuotiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimams, jų įgijimus, t.y. šių nusikaltimų sudėties objektyviąją pusę, tiesiog preziumavo.

Minėtas 2002 m. birželio 21 d. LAT nutarimas, šių medžiagų laikymu laiko jų buvimą kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Matyti, kad ir šioje dalyje, ne tik kaltinimas, bet ir teismas, neturėdamas jokių laikymą grindžiančių faktų (nenustatęs kur, nuo kada iki kada laikė), t.y. taip pat nenustatęs ir laikymo objektyviosios pusės požymių, nuteistajam inkriminuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymus taip pat preziumavo, remdamasis vien tik užfiksuotais jų pardavimo faktais, ir K. B. nuteisimas už šių medžiagų įgijimą bei laikymą, yra nepagrįstas. Skundo šiose dalyse nėra, tačiau, asmens nuteisimas, nesant nusikaltimo sudėties, iš esmės pažeidžia teisingumo ir teisėtumo principus bei BPK normas, todėl šiose dalyse dėl įgijimo ir laikymo sudėties nebuvimo, nuosprendis naikinamas.

Nuteistasis, narkotines ir psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal NVIM pardavė neteisėtai. Tačiau šiais jo veiksmais psichotropinės ir narkotinės medžiagos išplatintos nebuvo, reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai, nepadaryta. Iš to matyti, kad teisėsaugos pareigūnų kontroliuojamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros. Jomis realios grėsmės šių nusikaltimų objektui – visuomenės saugumui, nebuvo ir negalėjo iškilti. Vadinasi, psichotropinės ir narkotinės medžiagos pardavimai nutrūko pasikėsinimo stadijose, todėl K. B. nusikalstama veika, parduodant šias medžiagas liudytojui Nr. 1, nepagrįstai pripažinta baigta ir nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.., kaip baigtas nusikaltimas. Teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir K. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d.

Apelianto padaryti nusikaltimai – sunkūs ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymą draudžia įstatymai. Įstatymas už jo padarytas nusikalstamas veikas numato vien tik l. atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Apelianto nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijose, tačiau BK 57 str. 2 d. pagrindu taikyti jam BK 62 str. taisykles bei skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę, nėra. Teismas, apelianto prisipažinimą bei gailėjimąsi yra pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo nusikalstamų veikų darymas nutrūko pasikėsinimo stadijose, tačiau, atsižvelgus į nevienkartinį nusikaltimų padarymą, kas rodo apelianto padidintą pavojingumą visuomenei, pagrindo skirti jam švelnesnę, nei numato įstatymas bausmę, nėra. Apeliantas teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, tad jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 4 d. tvarka iš dalies jas sudedant. BK 63 str. 4 d., įpareigoja teismą, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes. Kiekvienos pridedamos bausmės dalis neturėtų būti mažesnė, nei treji mėnesiai l. atėmimo (toks l. atėmimo bausmės minimumas nustatytas BK 50 str. 2 d.). Įstatymo nustatyta tvarka subendrinus bausmes BK 63 str. 4 d. tvarka iš dalies sudedant, apeliantui skirta galutinė subendrinta bausmė negalėtų būti mažesnė, nei 2 m. 9 mėn. l. atėmimo, kas viršytų teismo paskirtąją. Bausmę, nesant skundo, griežtinti, draudžia įstatymai, tad bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paliekama tokio dydžio, kokį paskyrė teismas, t.y. 2 m, 1 mėn. l. atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistojo K. B. nusikalstamas veikas iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. ir nubausti l. atėmimu:

už 2005 m. kovo 19 d. nusikalstamą veiką – dvejiems metams; už 2005 m. kovo 19 d. nusikalstamą veiką – dvejiems metams; už 2005 m. balandžio 8 d. nusikalstamą veiką – dvejiems metams; už 2005 m. balandžio 14 d. nusikalstamą veiką – dvejiems metams;

Bausmes subendrinus BK 63 str. 4 d. tvarka, palikti teismo nustatytą galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus vieną mėnesį l. atėmimo;

Panaikinti 2005 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,937 g., 0,817 g., 0,937 g. 0,198 ir 0,36 g. psichotropinių medžiagų - metamfetamino ir narkotinės medžiagos - kanapių įgijimą bei laikymą 2005 m. kovo 18, kovo 19, balandžio 8 ir balandžio 14 dienomis.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Pirm. teisėja R. Majauskienė