- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-3370-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00467-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Atsakovas
- E. J.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 3504,66 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019-12-05 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad NMA 2019-07-04 priėmė sprendimą Nr. KA_07_06 „Dėl E. J. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ (toliau – NMA skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo (toliau – Alytaus PAS) skyriui atsakovė 2015-06-30 pateikė paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05732-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – Paraiška), kuri vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-03-24 įsakymu Nr. 3D-212 (toliau – Taisyklės), buvo įvertinta. Atsakovei buvo skirta 15 000,00 Eur paramos suma ūkinių gyvūnų įsigijimui (ne mažiau 15 vnt. kergiamo amžiaus telyčių) ir bendrosioms išlaidoms įsigyti. Priėmus 2015-10-22 sprendimą Nr. KA-1450 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“, vadovaujantis Taisyklių 49 punktu („<....> pareiškėjui išmokama 50 proc. paramos suma“), 2015-10-23 suformuotas avansinis mokėjimo prašymas Nr. 19SU-KA-15-1-05732-MP001 (toliau – Pirmas mokėjimo prašymas) ir išmokėta 7 500,00 Eur paramos suma. Sprendimas parengtas dėl susigrąžinamos 7 500,00 Eur išmokėtos avanso sumos. Atsakovė 2016-02-02 pateikė pranešimą apie verslo plano įgyvendinimo pradžią (Nr. GDA-128), kartu pateikė ūkinių gyvūnų įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/12-01, sudarytą 2015-12-10 su kooperatyvu (duomenys neskelbtini) ir pateikė ūkinių gyvūnų pirkimo dokumentus (reg. Nr. GDA-131) vertinimui, kad nustatyti, ar investicija įsigyta laikantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-12-03 įsakymu Nr. 3D-924 (toliau – Pirkimo taisyklės) nustatytų reikalavimų. Pirkimo dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė yra susijusi su pirkimus laimėjusio tiekėjo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariais giminystės ryšiais. Apie nustatytą neatitikimą, vertinant pirkimo dokumentus, atsakovė buvo informuota 2016-02-05 raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (reg. Nr. KA-135 (10.6.1E), prašant pagrįsti, kad investicija įsigyta laikantis Pirkimo taisyklių 3 punkto nuostatų. Atsakymuose į minėtą raštą, gautuose 2016-02-15 (reg. Nr. GDA-192) ir 2016-02-29 (reg. Nr. GDA-265), papildomų dokumentų nebuvo pateikta, todėl pirkimo dokumentai buvo įvertinti neigiamai, nes vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė galvijus įsigijo iš kooperatyvo (duomenys neskelbtini), kurio nariai yra susiję su atsakove giminystės ryšiais, t. y. kooperatyvo administracijos vadovas yra atsakovės anūkas, atsakovės sūnus ir kitas anūkas taip pat yra šio kooperatyvo nariai, be to ir atsakovė yra šio kooperatyvo narė, todėl nustatyta, kad pažeistas Pirkimo taisyklių 3 punkte numatytas skaidrumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2016-04-12 raštu Nr. KA – 487 (10.6.1E) „Dėl projekto duomenų keitimo“ (toliau – Raštas) informuota, kad 2016-02-29 Prašymas, leisti konkurso būdu projekto lėšomis įsigyti veršingas telyčias, vietoje verslo plane numatytų įsigyti kergimui tinkamo amžiaus telyčių bei telyčių įsigijimo 2015-12-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/12-01 nelaikyti investicinio projekto dalimi, nebus tenkinamas, nes Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių, 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „jei kompetentinga institucija jau yra informavusi gavėją apie tai, kad 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka reikalavimų, arba jei kompetentinga institucija yra pranešusi gavėjui apie ketinimą atlikti patikrą vietoje, arba jei per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama“, todėl pateiktų įvertintų pirkimo dokumentų atsiimti negalima ir, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-02-09 įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės) 184 punktu, už nustatytus pažeidimus Atsakovei turi būti taikomos sankcijos pagal NMA direktoriaus įsakymu patvirtintą Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-08-19 įsakymu Nr. BR1-251 ,,Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).
Atsakovė 2016-08-29 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2016-09-05 nutartimi (administracinė byla Nr. eI-8954-815/2016) nutarė priimti atsakovės skundą, kuriame atsakovė prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-07-26 sprendimą Nr. 3R-266 (AG-217/01-2016) (toliau – VAGK), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2016-06-01 sprendimą Nr. 3/N-777 (8.1E) (toliau – Ministerijos sprendimas) ir NMA Alytaus PAS 2016-04-13 Raštą.
VAAT 2017-02-28 sprendimu atmetė atsakovės skundą ir paliko galioti Ministerijos sprendimą ir NMA Alytaus PAS Raštą, kuriuose buvo konstatuota, kad atsakovė, įgyvendindama Europos Sąjungos paramos projektą, ir atlikdama pirkimą apklausos būdu iš susijusių asmenų, pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą.
Atsakovė padavė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT teisėjų kolegija 2019-01-30 nutartyje (administracinė byla Nr. A-54-552/2019), konstatavo, kad skundžiami NMA Raštas ir Ministerijos sprendimas yra priimti atsakovės paraiškos vertinimo procedūros metu ne kaip galutiniai, o kaip tarpiniai sprendimai. Kolegijos manymu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje administracinėje byloje atsakovės skundžiami administraciniai sprendimai nesukėlė (jų priėmimo metu) ir nesukelia atsakovei jokių tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. atsakovės tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai negali būti teismo apginti šioje administracinėje byloje (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-24 nutartį administracinėje byloje A-344-143/2015). Pagal LVAT praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimtų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Todėl LVAT 2019-01-30 priimta nutartis atsakovės apeliacinį skundą atmesti, VAAT 2017-02-28 sprendimą panaikinti.
NMA 2019-02-08 raštu Nr. KA– 74 (10.6.1E) „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo“ informavo atsakovę, kad artėja galutinio mokėjimo prašymo Nr. 19SU-KA-15-1-05732-MP002 (toliau – Galutinis mokėjimo prašymas) ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 19SU-KA-15-1-05732-IP001 (toliau – Ataskaita) NMA pateikimo terminas, kuris nustatytas Paraiškoje, atsižvelgiant į 2017-10-11gautą atsakovės papildomą paaiškinimą dėl projekto eigos (toliau – Prašymas) bei 2017-12-20 gautus patikslintus Projekto priežiūros rodiklius, pabaiga. Prašymui buvo pritarta NMA 2017-12-21 raštu Nr. KA-1192 (10.6.1E) dėl Mokėjimo prašymo pateikimo termino atidėjimo, vadovaujantis Taisyklių 21 ir 22 punktais, atidėtas tarpinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2018-06-30 (kuris nebuvo pateiktas) ir galutinio mokėjimo prašymo bei galutinės ataskaitos pateikimo terminas iki 2019-02-28 Taisyklių 47 punkte, įtvirtinta, kad Mokėjimo prašymai teikiami ir administruojami Administravimo taisyklėse numatyta tvarka.
Atsakovės 2019-02-11 gautame Prašyme buvo prašoma priimti sprendimą dėl sankcijų, bei informuoti ją apie priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
NMA Alytaus PAS, atsakydami į 2019-02-11 prašymą priimti sprendimą (reg. Nr. GDA-178; reg. Nr. BR5.1-1878), 2019-02-22 raštu Nr. KA – 106 (10.6.1E) „Dėl atsakymo“ informavo, kad, kaip nurodyta Paraiškoje ir verslo plane, iki 2019-02-28 atsakovė turi pateikti Galutinį mokėjimo prašymą, kuris bus vertinamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Taip pat atsakovei buvo priminta, jog Taisyklių 17.12 papunktyje nurodyta, kad „pareiškėjas įsipareigoja laiku teikti mokėjimo prašymus ir prie jų reikalaujamus pateikti dokumentus“, o galutinis sprendimas bus priimtas vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka.
Atsakovė 2019-02-27 pateikė paaiškinimą dėl mokėjimo prašymo neteikimo (reg. Nr. GDA-228), kuriame nurodė kad mokėjimo prašymas bei užbaigto projekto galutinė ataskaita nebus pateikti, nes nėra iki galo išspręstas anksčiau projekto įgyvendinimo eigoje kilęs ginčas dėl vykdyto pirkimo teisėtumo, ir pakartotinai prašė priimti sprendimą dėl sankcijų už pirkimo procedūros pažeidimus skyrimo/neskyrimo, kuris padėtų iš esmės įvertinti įvykdyto pirkimo teisėtumą. Atsakydami į atsakovės 2019-02-27 paaiškinimą, NMA Alytaus PAS 2019-03-19 raštu Nr. KA-151 (10.6.1E) informavo, kad iki 2019-02-28 turėjo pateikti Galutinį mokėjimo prašymą. Administravimo taisyklių 121 punkte įtvirtinta, jog „<...> pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami“.
Priminta, kad Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų metodika) 1 priede nustatytos sankcijos už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą bei nepateiktą mokėjimo prašymą. Taip pat priminta, jog mokėjimo prašymai teikiami ir administruojami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka bei Taisyklių 17.12 papunktyje nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo laiku teikti mokėjimo prašymus ir reikalingus dokumentus, t. y. buvo numačiusi tarpinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2018-06-30, kurio nepateikė, o galutinį mokėjimo prašymą įsipareigojo pateikti iki 2019-02-28. Pateikus galutinį mokėjimo prašymą, jis būtų įvertintas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 47 punkte įtvirtinta, kad „parama išmokama dviem arba trimis dalinėmis išmokomis atsižvelgiant į verslo plane numatytas veiklas per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo dienos <...>“.
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 114 punktu, kuriame nurodyta, kad „paramos gavėjas rengia ir Mokėjimo agentūrai teikia mokėjimo prašymus pagal paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, jeigu paramos sutartis nesudaroma, nustatytą mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštį, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštis gali būti keičiamas šių Taisyklių VIII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka <...>“.
Administravimo taisyklių 117 punkte įtvirtinta, kad „už paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų, kartu su mokėjimo prašymais pateikiamų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą bei tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga Mokėjimo agentūra, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip“. Užregistravus mokėjimo prašymą Mokėjimo agentūroje, atliekamas mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumo vertinimas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 123 punktu, kuriame nurodyta, kad „Mokėjimo agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą <...>“.
Taigi išnagrinėjus aukščiau pateiktas nuostatas (Administravimo taisyklių 114, 117, 123 punktai) matoma, kad tik pateikus paramos gavėjai mokėjimo prašymą, NMA gali atlikti pateiktų dokumentų tikrinimą ir nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir priimti galutinį sprendimą. Tad negali būti taip, kad NMA gali išnagrinėti kokios yra tinkamos finansuoti išlaidos, kol nėra pateiktas mokėjimo prašymas, tad ir atsakovės prašomo priimti sprendimo NMA negali priimti, kol nėra pateiktas galutinis mokėjimo prašymas ir vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, patikrinta, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai.
Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė Galutinio mokėjimo prašymo ir Ataskaitos, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 11.25 papunkčiu, NMA, atlikdama funkcijas, „turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas bei mokėjimo prašymus administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos“, todėl pakartotinai įvertintas Pirmas mokėjimo prašymas ir priimtas sprendimas susigrąžinti 7 500,00 Eur paramos sumą, nes Administravimo taisyklių 141 papunktyje įtvirtinta, kad „Paramos gavėjui pervestos avanso lėšos nėra EK tinkamos deklaruoti išlaidos. Išmokėtos avanso lėšos ar jų dalis EK tinkamomis deklaruoti išlaidomis pripažįstamos tik Mokėjimo agentūrai patikrinus paramos gavėjo deklaruojamas patirtas ir apmokėtas išlaidas bei šias išlaidas pripažinus tinkamomis finansuoti.“
Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovė buvo informuota 2019-07-18 NMA raštu Nr. BRK-5000 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 3.5 papunkčiu, NMA turi teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu, nelaukdama paramos gavėjui suteikto termino grąžinti skolą. Skola išskaičiuojama iš skolininkui skirtos paramos pagal bet kurią NMA administruojamą priemonę.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą.
Atsakovei, per nustatytą terminą negrąžinus nurodytos paramos lėšų dalies, nuo skolos skaičiuojamos palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama 2014-07-17 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas Nr. 809/2014) 7 straipsnyje.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Pažymėtina, kad šiuo metu Atsakovės skola NMA yra 3 504,66 Eur. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2019-09-17 pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos sumos.
Atsakovė nurodė, jog su prašymu sutinka, todėl prašo teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra.
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovės 3504,66 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019-12-05 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015-06-30 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05732-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Teikdama paraišką atsakovė patvirtino, kad išsamiai susipažino su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pateikta paraiška nustatyta tvarka buvo vertinama ir vertinimo metu atsakovei buvo išmokėta 7500 Eur tiesioginių išmokų suma.
Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakovės pirkimo dokumentus įvertino neigiamai, nes vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė galvijus įsigijo iš kooperatyvo (duomenys neskelbtini), kurio nariai yra susiję su atsakove giminystės ryšiais, t. y. kooperatyvo administracijos vadovas yra atsakovės anūkas, atsakovės sūnus ir kitas anūkas taip pat yra šio kooperatyvo nariai, be to ir atsakovė yra šio kooperatyvo narė, todėl nustatyta, kad pažeistas Pirkimo taisyklių 3 punkte numatytas skaidrumo principas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019-07-04 priėmė sprendimą Nr. KA_07_06 „Dėl E. J. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovė privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią skolą. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl sankcijos taikymo atsakovė neginčijo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Kaip jau minėta, atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019-07-04 sprendimo Nr. KA_07_06 teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, šis sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovės paramos skolą yra pagrįstas.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punkte nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui dėl to pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2019-07-18 raštu Nr. BRK-5000 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nurodytą sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą bei informavo, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas NMA skolos sprendimas, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo atsakovę apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, dėl kurių pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 3504,66 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019-12-05 iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3504,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus ir 66 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019-12-05 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.