Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal N. M. pareiškimą dėl praleisto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys - A. K. ir VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš Akmenės rajono notarės Irinos Zavišnienės patvirtintos 2000 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad N. M. (tuo metu – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), už 1 000,00 Lt nusipirko iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą kartu su jo priklausiniu – tvartu. Šioje notariškai patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad ji per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filiale, o šios taisyklės nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Iš ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad J. S. ir N. S. (dabar – M.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o Telšių apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2YT-689-1007/2019, nustatyta, kad pareiškėjos santuoka su V. M. sudaryta (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto buto su priklausiniu pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja sudarė 2000 m., t. y. negyvendama santuokoje, tai šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas jos asmeninėn nuosavybėn. Tačiau Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į minėtą butą su priklausiniu tebėra įregistruotą A. K. vardu pagal 1993 m. kovo 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyveno iš A. K. įsigytame bute, visą laiką po sutarties sudarymo šiuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Šiame bute deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta.

Sutarties sudarymo metu ir iki sueinant jos registravimo terminui galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: A. K. siekė parduoti, o pareiškėja N. M. – pirkti nekilnojamąjį turtą; turtas perduotas įgijėjai, kuri jį priėmė ir atvirai tebevaldo, sandoris patvirtintas notarės. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl žinių stokos ir sunkios materialinės padėties, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams. Sandorio įregistravimo termino, kuris buvo nustatytas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus pagal Akmenės rajono notarės Irinos Zavišnienės 2000 m. kovo 10 d. patvirtintą N. M. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.