Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyjeišnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarke a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsilavinimas – aukštasis neuniversitetinis, vedęs, dirbantis UAB „A.“ sistemų administratoriumi, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 163 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą bei piktnaudžiavo tėvo teisėmis. Nusikalstamos veikos padarytos esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-03-23, apie 10.00 val., prie Akmenės upės, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje sodyboje, M. M. tyčia kumščiu sudavė smūgius mažamečiui sūnui E. M. per galvą, suėmęs nukentėjusįjį už kaklo, išsivedė jį į laukymę, esančią šalia sodybos. Ten spyrė pastarajam į pilvą ir tarpukojį, kelis kartus pakėlęs metė ant žemės, sudavė smūgius rykšte, smaugė. Grįžus namo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, vertė nukentėjusįjį E. M. daryti 1000 atsispaudimų. Nukentėjusiajam nustojus daryti atsispaudimus, spyrė į lytinių organų sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. 2014-03-25, bute adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, smaugė mažametį sūnų E., kumščiu sudavė smūgius į galvą, paėmęs peilį grasino nupjauti „kiaušinius“, sudavė ranka į pilvą ir grasino nukentėjusįjį mušti stipriau, jei pastarasis mokykloje pasakys apie smurtą. Tokiu būdu fiziškai ir psichiškai gniuždydamas nukentėjusįjį, M. M. 27 trauminiais poveikiais, mažamečiui E. M. padarė daugybines poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, pečių srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio klubo srityje, šlaunyse, blauzdose, kairės kirkšnies bei gaktos srityje, kapšelio srityje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad konfliktai su sūnumi prasidėjo 2011 m. vasarą, nes šis, būdamas 10 metų, iš namų pavogė 6000 litų, skirtų automobiliui ir pasakė, kad juos išleido parduotuvėje. Tada sūnus gavo diržu per užpakalį. Būdavo ir smulkių vagysčių, nes E. vogė ir iš sesės, ir iš močiutės. 2013 m. rugpjūčio mėnesį atostogaujant prie jūros, E. iš giminaičio piniginės paėmė apie 2 tūkst. litų grynųjų, pavogė kelias kredito korteles, vienos kortelės „pin“ kodą. Sekančią dieną, išėjęs į parduotuvę, išsigrynino 4 tūkst. litų iš giminaičio sąskaitos. Prašomas atiduoti likusius pinigus, prisipažino, kad nunešė po balkonu ir užkasė. Nurodytoje vietoje rado kredito korteles ir PIN kodus, dalį pinigų, kuriuos atidavė kaltinamojo pusbroliui. Po šio incidento kreipėsi į nepilnamečių vaikų pareigūnus Grigiškėse, nes E. sukūrė istoriją, kad jį mokykloje muša, atiminėja pinigus. Patikėję E., kartu su pareigūnais ieškojo reketuotojo, bet E. sakė, kad jo nepažįsta. Jis ir toliau melavo, o vieną dieną pasakė, kad jo niekas nereketavo. E. visada gaudavo dienpinigių, todėl jam pinigų netrūko. Svarstė, kad reikia į psichologus kreiptis, bet E. mokėsi gerai, tačiau mušė mergaites. Šių metų vasario mėnesį E. apsivogė „I.“ parduotuvėje. Kovo mėnesį su sūnumi plaukė baidarėmis, per išvyką šnekėjo su E. dėl jo vagysčių. Po žygio, tvarkant turizmo sodybą, pamatė, kaip E. naršo po svetimą kuprinę, todėl mostelėjo jam delnu per veidą. Klausiamas, kodėl taip daro, jis sakė, kad kažką atnešti paprašė giminaičiai. Patikrinęs sūnaus kišenes, rado apie 100 litų, už lovos rado užkištus dar 50 litų. Atėję giminaičiai apžiūrėjo savo pinigines, vieni pasakė kiek trūksta, kiti negalėjo pasakyti. Sūnui sakė, kad jeigu jis vogs, atspardys tarpkojį, suėmęs E. už sprando, nusivedė už sodybos. Jis priešgyniavo, sakė, kad nieko nedarė, todėl kumščiavo sūnui per šonus. E. kaip ir su šypsena, sakė, kad daugiau taip nedarys, tuomet basa koja spyrė jam į tarpukojį, bet neskaudžiai, nes nestipriai. E. klupo ant žemės, raitėsi, todėl pagrasino, jog muš, kol šis visko nepapasakos. E. buvo sakęs, kad vagia dėl to, kad nori „būti kietas“, todėl liepė jam sportuoti ir šis lanko karate treniruotes. Kai grįžo iš žygio, pasakė E., kad jis turi padaryti 1000 atsilenkimų. Peiliu sūnui negrasino, tik pasakė: „jeigu tau už vagystes kiaušinius nupjaučiau tau lengviau būtų?“. Dėl sūnaus vagysčių buvo neviltyje, jo iš pasitenkinimo nedaužė, o fizines bausmes naudojo kaip auklėjimo priemonę. E. nesmaugė, tik kai vedėsi už sodybos, buvo suėmęs kaklo. Dalis mėlynių, kurios nurodytos kaltinime, galėjo būti padarytos baidarių žygio metu. Be to jis mėgdavo kumščiuotis tiek namie, tiek mokykloje. Kai paskambino iš sūnaus mokyklos, kaltinamasis pripažino, kad sūnų auklėjo panaudodamas fizines bausmes, nes šis vėl vogė. Mokyklos psichologas sakė, kad tik E. pasakojo apie bendravimo problemas, bet jis nieko nekalbėjo su vaiku apie vagystes. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jie su žmona negauna jokios realios pagalbos, niekas negali pasakyt kodėl jis vagia, visi sako - problemos šeimoje. Šeimoje dar yra dukra, su ja santykiai geri. Sūnus dabar gyvena pas močiutę. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo išsikėlęs iš namų, bet kai sūnus pareiškė, kad namo nebenori, kad mama bloga, jam buvo leista grįžti į namus. Žmona lanko sūnų, jis taip pat nori bendrauti su sūnumi, nes situacija tik blogėja. Būdamas priežiūros centre, sanatorijoje sūnus sužinojo daug savo teisių, todėl visus pradėjo „siuntinėti“. Nuo 2011 m., dėl E. vagysčių, pagalbos kreipėsi į gimines, bendradarbius. Visi sakė, kad fizinės bausmės užtenka vieną kartą ir viskas susitvarkys. Iki sūnaus vagysčių, jų santykiai buvo geri, kartu leisdavo laisvą laiką, veždavo į karate būrelį, lankydavosi mokykloje, tikrindavo jo namų darbus. E. turėjo įvairių svajonių, jam patikdavo geografija, istorija, siūlė išmokti grot gitara, nes jis sakė, kad nori būt populiarus, todėl ir pats pradėjo mokytis. Jis labai daug skaitydavo knygų, televizoriaus beveik nežiūrėdavo. Dabar jo nekontroliuoja, dėl visko tariasi su žmona, po to žmona tariasi su močiute. Jau šiais mokslo metais močiutė jam davė 40 Lt ekskursijai, bet E. jų nepadavė mokytojai, o mamai melavo, kad padavė, vasaros atostogas E. leido su močiute. Su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, tačiau jie teigia, „kad E. niekuo negali padėt, nes laukia kol teismas pasibaigs“. Atsakydamas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad vykstant teismo procesui su E. susitaikė, šis sakė, kad nori grįžt namo, todėl jam pasakė, kad jis pats turi paskambint V., nes ji tėvų neklausys, jis pažadėjo tai padaryti, tačiau paklausus, apie žinias iš V., jis atsakydavo, kad V. nekėlė ragelio. Kai būdamas namuose E. paliko telefoną, kaltinamasis jį patikrinęs pamatė, kad jokių skambučių V. nėra. E. aiškina, kad nori grįžti į namus, tačiau jo veiksmai kitokie. Vykstant teismo procesui E. iš močiutės pavogė brendžio butelį ir kūrė įvairias istorijas, kaip tas butelis atsirado jo kuprinėje. Po šio įvykio, socialinių darbuotojų klausė ką daryti, tačiau globos ir rūpybos centre tą brendžio pasiėmimą trakuoja kaip pasiėmimą iš savo šeimos savo reikmėms, o ne kaip vagystę. Tų specialistų yra labai daug, tačiau jie nieko konkrečiai nepasako ką reikia daryti, kad pasibaigtų tos vagystės. Specialistų konsultacijas ir kursus lanko, nes kitaip negaus vaiko. Situacija kuo toliau, tuo labiau blogėja, nes vaikas vis daugiau laiko praleidžia ne namuose ir vos išgirdęs jam nepatogų klausimą, E. pareiškia, kad grįžti į namus nenori. Dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos ir santykių su sūnumi labai išgyvena. Gailisi, kad nesusivaldydavo ir bausdavo sūnų fizinėmis bausmėmis.

Liudytoja S. M. teismui paaiškino, kad susitikimų metu E. apie tėvą nekalba, nebent ji ar sesė paklausia. Iki vagysčių, E. santykiai su tėvu buvo normalūs, jie daug kur važiuodavo kartu. Sutinka, kad per baidarių žygį sutuoktinis negerai elgėsi. Vagysčių buvo ir iki žygio. Jis iš namų pinigus nešdavo, vogė iš močiučių, tačiau šios slėpė, todėl buvo keista, kad sūnus vogė ir iš ,,I.“ parduotuvės. E. yra tinginys, nei vieno būrelio jis nelankė ilgesnį laiką, išskyrus karate, kur į treniruotes vežiodavo tėvai. Dabar jam labai auga svoris, todėl jį veža pas gydytojus. Sūnus vartojo raminamuosius, jis nebelanko karate treniruočių. Vieną kartą per savaitę eina į policijos klubą, pas psichologus. Jis ir su močiute nekalba apie tai kas jam nepatinka. E. pasakodamas labai daug meluoja. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja išsamiai papasakojo apie sūnaus melagysčių atvejus, apie bendravimo su sūnumi aplinkybes, apie vasaros atostogas. Vertindama sutuoktinio ir sūnaus santykius, liudytoja akcentavo, kad tėvas pasielgė netinkamai, bet ji supranta, kodėl jis taip pasielgė. E. neturi kritiško požiūrio į incidentą, jam nėra autoritetų, jokie žodžiai jo neveikia. Jis tiesiog nešneka temomis, kurios jam nepatinka. E. nėra draudžiama dalyvauti tarptautinėje programoje, nes jis sakė, kad nori dalyvauti, tačiau savo noro sūnus nemotyvuoja. Liudytoja mano, kad keturiolikmetis jau turi mokėti argumentuoti savo norus. Vertindama situaciją susiklosčiusią namuose, liudytoja nurodė, kad E. kaltas dėl to, kad vogė iš žmonių ir iš parduotuvės, todėl jam buvo apribotos vasaros atostogų pramogos.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. M. detaliai nurodė jo sumušimo aplinkybes, todėl teismo posėdžio metu tokie klausimai užduodami nebuvo (b. l. 18-21).

Vaiko teisių tarnybos atstovė Vaida Ubartaitė teismui nurodė, kad Paramos vaikams centro specialistai nustatė, kad nepaisant konsultacijų ir mokymų, tėvai ir toliau emociškai smurtauja prieš vaiką: daro jam spaudimą dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, neatsižvelgia ir nesupranta jo poreikių, išlieka negatyvus požiūris į sūnų. Tėvai nemato savo atsakomybės ir įtakos vaiko sveikatai, ir netgi nesvarsto savo auklėjimo priemonių pasekmių sūnaus elgesiui ir savijautai. Dėl patirto fizinio smurto nuo tėvo praeityje ir šiuo metu vykstančio emocinio smurto vaiko atžvilgiu, ypač pablogėjo E. psichologinė būsena, jis išgyvena stresą, jam sunkiau susikaupti, mokytis, atsirado įvairių baimių ir nerimo. E. M. charakteristikoje nurodoma, kad dviejų mergaičių atžvilgiu jis panaudojo smurtą, jas pastūmė. Kai mokyklos atstovai norėjo pasikalbėti su močiute, iš tėvų pusės buvo griežtas pareiškimas neteikti informacijos tretiesiems asmenims. Visų specialistų pozicija yra tokia, kad bendravimas labai formalus ir pagalba iš tėvų pusės nėra priimama. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, atstovė nurodė, kad mano, jog padėtis pasikeistų, jeigu nebūtų įtampos tarp tėvų ir sūnaus, nes tėvai per visą tą laikotarpį labai mažai jį lankė, jis nejaučia tėvų dėmesio. Tėčiui buvo skirta kardomoji priemonė- nebendrauti su vaiku, tačiau mama atvažiuoja retai, neteikia vaikui išlaikymo, o tėtis gali perduoti žinutę per mamą. Nereikia, kad tėvai paklustų jam, reikia atrasti būdą kaip prie jo prieiti, nereikalaujant. Psichologinė pagalba teikiama ir tėvams, ir E., tačiau tėvai jos nepriima. Smurtas iš tėvų pusės nebuvo vienkartis, tai buvo nuolatinis smurtas vaiko atžvilgiu. Kitaip tariant, tokia kontrolė ir toks auklėjimo būdas bei tokios priemonės, yra visų E. reakcijų pasekmė. Po smurtinio atvejo vaikas buvo sanatorijoje, vaiko raidos centre, jo psichologinė, emocinė būklė buvo pablogėjusi. Šiai dienai sunku pasiūlyt išeitį, bus svarstomas klausimas dėl tolimesnės vaiko priežiūros, tačiau yra rekomendacijos, kad vaikas dar negali grįžti į šeimą, nes tarpusavio ryšys nėra atstatytas.

Liudytoja apklausta S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Grigiškių „Š.“ gimnazijoje mokytoja ir 7 B klasės auklėtoja. 2014-03-27, antros pamokos metu, apie 9.00 val. pastebėjo mėlynę ant auklėtinio E. M. veido. Ji pasiteiravo, kas atsitiko ir vaikas paaiškino, kad jis savaitgalį su tėvu plaukė baidarėmis ir atsitrenkė į medį. Tada ji nedelsiant pranešė Grigiškių „Š.“ gimnazijos socialinei pedagogei D. P.. (b. l. 28-29).

Liudytoja apklausta D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Grigiškių „Š.“ gimnazijoje socialine pedagoge. 2014-03-28, apie 10.30 val., 7 B klasės auklėtoja S. M. jai pranešė, kad pastebėjo mėlynes ant mokinio E. M., gim. 2000-09-04, veido. Tada ji pasikvietė mokyklos psichologę L. Ž. į savo kabinetą ir papasakojo apie mėlynes ant E. M. veido. Nusprendė pasikvieti mokinį pasikalbėti. Mokinys teigė, kad savaitgalį plaukė baidarėmis ir jis atsitrenkė į medį. Tačiau ant veido matėsi pirštų atspaudai (mėlynės). Mokinio pateikta versija jos neįtikino, todėl mokinį nusivedė pas mokyklos slaugytoją. Pastaroji apžiūrėjusi mėlynes patvirtino, kad ant mokinio veido yra pirštų atspaudai. Tada paskambino E. M. mamai S. M.. Pasakiusi, kad skambina dėl mėlynių ant E. veido, pastaroji telefono ragelį perdavė tėvui M. M.. Tėtis pokalbio metu patvirtino, kad savaitgalį jie plaukė baidarėmis ir kad E. prasikalto ir vienas iš tėvo auklėjimo būdų yra fizinis smurtas, t.y. paėmė savo ranka vaikui už smakro. Pokalbio metu M. M. buvo informuotas, kad bus kreipiamasi į vaiko teisių tarnybą ir policiją (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir kritiško savo elgesio vertinimo, jo kaltę padarius įkaltintas nusikalstamas veikas taip pat patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2014-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akte yra užfiksuota, kad E. M. laikinai apgyvendintas BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, adresu A. K. g. 129, Vilniuje, nes namuose yra mušamas tėvo (b. l. 24, 34).

2014-03-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1039/14(01), užfiksuota, kad E. M. padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, pečių srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio klubo srityje, šlaunyse, blauzdose, kairės kirkšnies bei gaktos srityje, kapšelio srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2014-03-23), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 27-iais trauminiai poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Kraujosruvos kairiame žande prie ausies, kairės kirkšnies srityje ir kapšelio srityje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų; kraujosruva dešinio klubo srityje galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą paviršių; kitos kraujosruvos būdingos pirštų suspaudimams. (b. l. 26).

2014-03-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsagios skyriaus akte, užfiksuota, kad 2014-03-28 priėmimo Vilniaus seniūnijoje metu, telefonu paskambinusi Grigiškių ,,Š.“ soc. pedagogė D. P. pranešė, jog ant mokinio veido pastebėjo hematomas ir turi įtarimų, kad berniuką galėjo sumušti jo tėvas. Po kurio laiko telefonu paskambinusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistė V. S. informavo, kad vyksta į Grigiškių ,,Š.“ gimnaziją dėl anksčiau minėto pranešimo. (b. l. 36).

2014-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akte Nr. A715-1985/14 (2.13.2.11-AD15), užfiksuota, kad M. M. įspėtas, kad smurto prieš vaikus naudoti negalima, tačiau vyras ir toliau tvirtino, kad sūnus pats prisiprašė. Sutuoktiniams patarta kreiptis pagalbos į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės kursus. (b. l. 37-38).

Vertindamas kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. neteistas (b. l. 84), administracine tvarka baustas (b. l.53,), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 92); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. (b. l. 49, 91); VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 90).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam M. M. pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį, kadangi jis mušdamas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį, piktnaudžiavo tėvo teisėmis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas sūnų E. M..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir nuoširdžiai dėl to pergyvena. Aiškindamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir priežastis, kaltinamasis teismui išsamiai nurodė sūnaus netinkamus poelgius, dėl kurių jis prarado savitvardą ir nuosekliai nurodė priežastis, dėl kurių jis panaudojo fizines bausmes, kodėl ir kokio tikslo siekdamas grasino. Teismas neturi pagrindo netikėti nuoširdžiais kaltinamojo paaiškinimas apie tai, kad jis, siekdamas jog ateityje sūnus nedarytų nusikalstamų veikų ir patirdamas didžiulę gėdą prieš sūnaus apvogtus artimuosius ir draugus, pasirinko netinkamą auklėjimo priemonę t.y. fizinį ir psichologinį smurtą ir „perlenkė lazdą“. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis visiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes ir specialistų pagalba stengiasi atstatyti santykius su sūnumi. Padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmę, negu BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi teismo vertinimu, straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas (BK 54 str.). Parinkdamas švelnesnę bausmės rūšį kaltinamajam, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, augina ir rūpinasi dar vienu mažamečiu vaiku, pripažįsta smurto proveržį ir stengiasi juo atsikratyti. Visa tai rodo, kad kaltinamasis siekia taisytis.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti.

Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje ir skirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Išaiškinti, M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.