Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-579-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-11
Bylos Nr.
2S-579-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Neringa Venckienė
Kreditorius
„Swedbank“
Skolininkas
R. J., I. J.
Advokatai
Gilbertas Kinderevičius, Giedrius Ulinskas
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-579-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3; 125.11.2; 122.2;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,

dalyvaujant kreditoriaus „Swedbank“, AB atstovui R. L., skolininkui R. J., jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, skolininkės I. J. atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės I. J. atstovo advokato Giedriaus Ulinsko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą skolininkams I. J. ir R. J. dėl vartojimo kredito,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas R. J. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui 2010-07-14 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2008, panaikinti 2008-08-27 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005, atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko R. J. kreditoriui AB bankui „Swedbank“. Nurodo, kad apie jo parašo suklastojimą ant paskolos sutarties dėl kurios negrąžinimo buvo priimtas teismo įsakymas, sužinojo tik 2010-06-14 Kauno apygardos teismui palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį I. J. atžvilgiu, todėl 3 mėnesių termino proceso atnaujinimui nepraleido. Prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 2 ir 3 p. pagrindais, nurodydamas, kad jo sutuoktinė I. J. nuo jo nuslėpė svarbias aplinkybes, dėl ko jis laiku nepadavė prieštaravimų teismo įsakymui nuginčyti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2008, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2010-03-01 teismo nuosprendžiu I. J. yra pripažinta kalta pagal BK 206 straipsnio 2 dalį ir nuteista. Šiuo nuosprendžiu yra konstatuota aplinkybė, kad paskolos sutartyje su „Swedbank“, AB pasirašė ne R. J..

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi skolininko prašymą patenkino dalinai; iš dalies panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-27 įsakymą Nr. L2-15610-568/2008, kuria solidariai iš R. J. AB bankui „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) priteista 56 812,81 Lt skolos, 7,75 procentų metinių palūkanų nuo 54 276,39 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-08-27) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 56 812,81 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2008-08-27) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 426,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo; prašymo dalį atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko R. J. kreditoriaus AB banko „Swedbank“ naudai, atmetė. Teismas nurodė, kad byloje pateiktais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiu ir apygardos teismo nutartimi, nustatyta, jog kreditas pareiškėjui nebuvo suteiktas, o jo parašas sutartyje yra suklastotas, todėl pareiškėjui negali būti pateiktas kreditorinis reikalavimas, nes kreditorius jam nesuteikė paskolos. Dėl nurodytų priežasčių teismas panaikino įsakymo dalį pareiškėjo atžvilgiu bei įsakymo dalį dėl solidarios skolininko R. J. atsakomybės su skolininke I. J.. Teismas nepanaikino įsakymo dalies, kuria iš skolininkės I. J. yra priteista skola bankui, nes kreditavimo sutartis jos atžvilgiu yra galiojanti. Teismas netenkino prašymo atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko R. J. „Swedbank“, AB naudai, nes tai prieštarautų konstitucinei kreditoriaus teisei kreiptis į teismą ir CPK 5 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Šalies argumentai

Skolininkės I. J. atstovas advokatas Giedrius Ulinskas atskiruoju skundu (b. l. 38-42) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad su nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Dėl 2010-09-30 teismo nutarties Nr. A2-18063-717/2010 priėmimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2010. Teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėjas laiku nepateikė savo prieštaravimų, elgėsi aplaidžiai bei pasyviai, taip pat nebandė išsiaiškinti kodėl vėliau per protingą terminą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išsiaiškinant skolos ir kredito atsiradimo aplinkybių. 2007-09-26 kreditas iš AB „Hansabankas“ buvo gautas jam žinant. Pareiškėjo argumentai, kad sutuoktinė I. J. apgaule jį įkalbėjo pasirašyti įteikiamuose procesiniuose dokumentuose turėjo būti teismo vertintini kritiškai, tačiau teismas šiuos argumentus traktavo kaip faktinius įrodymus pripažįstant I. J. tariamą apgaulę pareiškėjo atžvilgiu. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo teismo įsakymo gavimo įžvelgė sutuoktinės nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu ir tik 2009-05-20 pareiškimu kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, kuri atliko įkiteisminį tyrimą ir bylą perdavė teismui. Teismas neįsigilino į byloje pateiktus įrodymus, jog 2010-03-01 Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-658-573/2010 išteisino I. J. dėl nusikaltimo numatyto BK 300 str. 3d. padarymo neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat išteisino dėl nusikaltimo numatyto BK 207 str. 1d. padarymo neįrodžius, jog jos veika turi šio nusikaltimo požymių, ir nubaudė tik pagal BK 206 str. 2d. už kredito panaudojimą ne pagal paskirtį skirdamas 60 parų arešto. Pareiškėjo 5824,49 Lt civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu.

2. Dėl 2010-12-02 teismo nutarties civilinėje byloje Nr.A2-22833-717/2010. Apelianto nuomone, skundžiama 2010-12-02 nutartis yra neaiški, nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismo teiginys, kad kreditas pareiškėjui nebuvo suteiktas - traktuotinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas, vertindamas I. J. veiksmus iš esmės vienpusiškai rėmėsi baudžiamuoju įstatymu t.y. faktais kurie nustatyti ir aprašyti 2010-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-658-573/2010 bei 2010-06-14 Kauno apygardos teismo nutartyje. Teismo teiginys, jog nenaikintina ta įsakymo dalis, kuria iš skolininkės I. J. yra priteista skola bankui, nes kreditavimo sutartis jos atžvilgiu yra galiojanti - vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi kredito sutartis nėra užginčyta, pakeista ar panaikinta, todėl sieti skolą bankui tik su I. J. asmenine atsakomybe (LR CK 3.112 str.) nėra pagrindo. Kasacinis procesas I. J. baudžiamojoje byloje nėra pabaigtas, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo iškelta byla dėl sutuoktinių I. ir R. J. santuokos nutraukimo yra sustabdyta ir šiam laikotarpiui sutuoktinių santuoka oficialiai nėra nutraukta.

Atsiliepimas

Skolininkas R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 46-49) prašo skundą atmesti. Su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Dėl 2010-09-30 teismo nutarties Nr. A2-18063-717/2010. Buvo abi sąlygos, numatytos CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte, procesui atnaujinti, nes R. J. nebuvo žinoma apie tai, kad jo vardu suklastojant jo parašą buvo sudaryta paskolos sutartis ir šias aplinkybes nuo jo nuslėpė žmona I. J., užtikrindama R. J., jog minėta paskola yra paimta kaip jos asmeninė paskola. Be to, I. J. sąmoningai įtikino R. J., kad jis nesirūpintų dėl teismo įsakymo, nurodydama, jog tik jai gali kilti teisinės pasekmės dėl šio proceso ir kad ji viską pati susitvarkys. R. J. nežinojo apie tai, jog civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2008 jam kils solidari prievolė atsiskaityti su banku, todėl laiku nepadavė prieštaravimo teismui dėl teismo įsakymo panaikinimo. Kadangi ant paskolos sutarties yra suklastoti R. J. parašai, ši sutartis ir iš jos kylančios prievolės yra neteisėtos R. J. atžvilgiu, nes R. J. valios išraiškos sudarant paskolos sutartis nebuvo. Faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2008, yra nustatytos prejudiciniais faktais minėtoje baudžiamojoje byloje. Dokumentų (šiuo atveju paskolos sutarties) suklastojimas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui LR CPK 366 str. 1 d. 3 p. prasme. Esmine nauja aplinkybe laikytina tai, kad paskolos sutartyje pasirašė ne pareiškėjas. Ši aplinkybė skaičiuotina nuo nuosprendžio, kuriuo ji buvo konstatuota, įsiteisėjimo momento - 2010-06-14, o prašymą dėl proceso pareiškėjas teismui pateikė 2010-07-14, t.y. per CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą.

Šalies argumentai

2. Dėl 2010-12-02 teismo nutarties Nr.A2-22833-717/2010. I. J. atskirajame skunde nurodo, jog 2010-12-02 teismo nutartis Nr.A2-22833-717/2010 yra neaiški, nemotyvuota ir nepagrįsta, teismas neįvertino tų aplinkybių, jog I. ir R. J. buvo sutuoktiniai, būdami santuokoje gavo kreditą, be to, R. J. nėra užginčijęs pačios kredito sutarties. Tačiau, neatsižvelgiant į visiškai teisingus ir pagrįstus teismo argumentus, teismas nebuvo įpareigotas vertinti bylos aplinkybių, kadangi teismo įsakymo priėmimo klausimas nagrinėjamas CPK IV dalyje ir XXIII skyriuje nustatyta tvarka, t.y. skolininkas gali remtis CPK 439 straipsnio suteikiama teise prieštarauti, kuo ir rėmėsi R. J., todėl teismo įsakymas turėjo būti panaikintas net netiriant bylos aplinkybių.

Kreditorius „Swedbank“, AB pareiškimu dėl prisidėjimo prie I. J. atskirojo skundo (b.l. 54-55) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civ. b. Nr. A2-22833-717/2010, klausimą spręsti iš esmės ir atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra pagrįstas dėl sekančių priežasčių:

Žemesnės instancijos teismas

1. Atnaujinta byla buvo pabaigta teismo įsakymu. CPK 365 str. 1 d. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas tik tose bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), todėl šioje byloje proceso atnaujinimas yra negalimas. Atsižvelgiant į CPK 439 str. 2 d. pareiškėjas galėjo tik pateikti prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau tokio prašymo pareiškėjas nėra pateikęs. Pareiškėjas šioje byloje net nėra pateikęs aiškiai išreikšto prieštaravimo dėl teismo įsakymo.

2. Kreditorius sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas, priimdamas 2010-09-30 neskundžiamą nutartį, visiškai neįsigilino į aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodyto termino skaičiavimas prieštarauja 2010-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms, kad apie tai, kad jis yra pasirašęs ant vartojimo kredito sutarties vėliausiai sužinojo 2008 m. rugsėjo mėnesį, kai gavo teismo įsakymą raginantį sumokėti įsiskolinimą. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad 2008 m. spalio mėnesį nuo jo sąskaitos antstolės pavedimu buvo nurašyta 5824,49 litų suma, tuo tarpu į Banko darbuotojus ir policijos pareigūnus pareiškėjas kreipėsi tik 2009 m. gegužės mėn., tuomet, kai pašlijo santykiai su apeliante ir prasidėjo skyrybų procesas. Net ir įvertinus pareiškėjo versiją, kad gavus teismo įsakymą jis patikėjo sutuoktinės paaiškinimu, kad ji viską sutvarkys paneigia minėtas faktas, kad jau 2008 m. spalio mėnesį nuo jo sąskaitos buvo nurašytos lėšos skolos padengimui.

3. Kreditorius sutinka su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad 2010-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra neaiški, nemotyvuota, nepagrįsta, vienpusiškai ir tendencingai vertinant baudžiamojoje byloje (2010-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje ir 2010-06-14 Kauno apygardos teismo nutartyje) nustatytus faktus. 2007-09-26 vartojimo kredito sutartis Nr. 07-107463-VA nėra nuginčyta, pakeista ar panaikinta. Baudžiamojoje byloje buvo nekartą pabrėžta, kad eksperto išvada, kad ant kredito sutarties yra ne pareiškėjo parašas yra ne kategoriška. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjo parašas sutartyje yra suklastotas yra visiškai nepagrįsta ir, kaip nurodo apeliantė, pažeidžia lygiateisiškumo principus. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo klausimas dėl pareiškėjo parašo ant kredito sutarties tikrumo, šalys šiuo klausimu neturėjo galimybės pasisakyti ar teikti įrodymus, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo parašas ant kredito sutarties yra suklastotas, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, prieštaraujanti baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir naikintina.

4. Kreditorius sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismo išvada, jog kreditas pareiškėjui nebuvo suteiktas yra nepagrįstas. 2007-09-26 vartojimo kredito sutarties Nr. 07-107463-VA 3.2. punkte aiškiai nurodyta, kad kreditas išmokamas pervedant lėšas į kredito sutartyje nurodytą sąskaitą( t.y. į apeliantės sąskaitą) ir abu kredito gavėjai patvirtino, kad toks kredito išmokėjimo būdas yra tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

2010 m. liepos 14 d teismo priimtas bei paskirtas nagrinėti teismo posėdyje R. J. prašymas atnaujinti bylos procesą faktiškai grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinėje byloje Nr. L2-15610-568/2008 priimant 2008-08-27 teismo įsakymą, nurodė tai, kad sutuoktinė jį apgavo, aiškindama paskolos paėmimo ir teismo įsakymo dėl solidarios atsakomybės pasekmes, jo parašas paskolos sutartyje buvo suklastotas ir kad ši aplinkybė tapo žinoma tik 2010-06-14 Kauno apygardos teismo nutartimi palikus galioti 2010-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį I. J. atžvilgiu. Paskolos sutartyje pasirašė ne D. J.. Todėl terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio, įsiteisėjimo - 2010-06-14, o prašymą dėl proceso pareiškėjas teismui pateikė 2010-07-14, t.y. per CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atnaujinus procesą byloje, tikrindamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą CPK 371 str. 1 d. ribose, nebegali svarstyti buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau išspręstas 2010-09-30 nutartimi, kuri negali būti skundžiama, todėl dėl 2010-09-30 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Proceso atnaujinimas yra ne savarankiškas procesas, o jo stadija. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis, nepradedant naujos bylos ir nesuteikiant jai naujo numerio. Prašymą išsprendus atskiroje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimo dalykas yra pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teismas nesilaikė CPK 367 str. 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo.

2010-09-30 nutartimi buvo atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 p. numatytais pagrindais.

Skundžiama 2010-12-02 teismo nutartimi panaikinta teismo įsakymo dalis pareiškėjo D. J. kaip solidaraus skolininko atžvilgiu, remiantis 2010-06-14 įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-658-573/2010 bei 2009-07-20 specialisto išvadoje Nr.20-4-(1437)-IS1-1222 nustatytomis aplinkybėmis, kad 2007-09-26 vartojimo kredito sutartyje Nr.07-107463-VA ir jos priede R. J. vardu atliktus parašus pasirašė galimai ne R. J., o kitas asmuo, šioje dalyje panaikino teismo įsakymą CPK 431 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

Proceso atnaujinimas yra ne savarankiškas procesas, o jo stadija. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis, nepradedant naujos bylos ir nesuteikiant jai naujo numerio. Prašymą išsprendus atskiroje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimo dalykas yra pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teismas nesilaikė CPK 367 str. 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo.

Skundžiama 2010-12-02 teismo nutartimi panaikinta teismo įsakymo dalis CPK 431 str. 2 d. 1 p. pagrindu nepagrįstai, nes kreditoriaus pareiškimas jau buvo priimtas ir jo pagrindu išduotas teismo įsakymas.

Pareiškėjas aplinkybes dėl I. J. apgaulės nurodo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad teismo įsakymas yra priimtas vadovaujantis suklastotu dokumentu, nesutiko, jog prievolė kylanti iš paskolos yra solidari, t. y. pareiškėjas tuo pačiu pareiškimu padavė ir prieštaravimus teismui dėl teismo įsakymo panaikinimo, kurių priėmimo klausimas neišspręstas.

CPK 370 str. 3 d. numato, jog teismo nutartimi atnaujinus procesą, teismas paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą, o 4 d. numato, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai.

Skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo panaikinimo priėmimo klausimas nagrinėjamas CPK IV dalyje ir XXIII skyriuje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismui išsprendus pareiškėjo prieštaravimų priėmimo klausimą CPK 439 str. 3 d. tvarka, turėjo būti pasiūlyta kreditoriui per 14 dienų nuo jų įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus bei primokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas šių CPK nuostatų nesilaikė, skundžiama 2010-12-02 nutartimi panaikino teismo įsakymą bendraskolio D. J. kaip solidaraus asmens atžvilgiu nepagrįstai, tokiu būdu pažeisdamas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Swedbank AB teisę į teisminę gynybą, šalių lygiateisiškumo principus (CPK 5 str.).

Toks teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl 2008-08-27 teismo įsakymo peržiūrėjimo, teismas netinkamai pritaikė aukščiau nurodytas procesinės teisės normas ir dėl to proceso atnaujinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių apygardos teismas neanalizuoja kitų atskirojo skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėTeisėjai Arūnas RudzinskasNeringa Venckienė