- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- II-32-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08418-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus, atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 9 d. priimtą nutarimą skirti jam 100 litų baudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas už tai, kad neva jis 2013 m. spalio 12 d. vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 26,00 km., pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą, viršijo leistiną greitį, nubaudė 100 litų bauda. Šį nuobauda yra paskirta nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinė byla nutraukta, kadangi Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2013 m. spalio 12 d., 15 val. 11 min., pažeidimo metu jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo K. K..
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo atmesti.
Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad K. gyvena Vilniuje ir ar jam duoda naudotis automobilį. Dirba vienoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuomoja automobilį įmonei ir jis, kaip įmonės darbuotojas, naudojasi tuo automobiliu. Lapkričio 11 dieną į policiją nevyko.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad važiavo iš Karmėlavos į Ukmergę, 21 ar 26 kilometre užfiksavo greičio matuoklis. A. S. gavo pakvietimą ateiti į Kauno kelių policiją. Jis paskambino į policiją ir pasakė, kad ne jis važiavo. Su tuo pakvietimu nuėjo į kelių policiją. Nuėjo pas inspektorių, jis paprašė teisių. Padavė savo teises ir pasakė, kad vairavo jis. Protokole jo parašas. Nematė ką pasirašo, padavė ir pasirašė. Sutiko, kad viršijau greitį. Kitos pusės protokolo nematė.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad protokolą surašė jis. Skaitmeniniame formate yra nuotrauka. Atvyko žmogus, negali prisiminti kas. Prisistatė, parastai prašo vairuotojo pažymėjimo. Mano, kad patikrino vairuotojo pažymėjimą. Asmens duomenys perrašomi iš pateikto dokumento, suvedant asmens kodą duomenų programa nurodo asmenį. Suvedus asmens kodą programa išmeta žmogų. Arba buvo dokumentas su šio asmens kodu, arba ten savininko kodas. Mano įvyko techninė klaida.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis „Administracinės nuobaudos tikslai“ numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepaneigti A. S. teiginiai, jog ne jis padarė pažeidimą.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
A. S. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėties.
A. S. nurodė asmenį galimai padariusį pažeidimą, todėl būtina atlikti papildomą tyrimą. Liudytojas K. K. patvirtino, kad pažeidimą padarė jis.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimų sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 284 str., 286 str., 292 str. 2 d., 293 str., 302 str. teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 20N-4654838-13.
Administracinę teiseną prieš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.