Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A18.-1960-1013/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-04-10
Bylos Nr.: A18.-1960-1013/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01385-2019-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Suinteresuotas asmuo: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1960-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01385-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K.,

suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei B. P.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovams M. N. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 30-3557/18(2.1.1E-TD2) 4.1 punkto, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 20 d. nustatyto termino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (minėto akto kopija nepateikta ir protokolo surašymo dienai, t. y. 2019 m. vasario 6 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. K. parodė, kad sutinka su tuo, kad protokole nurodytas įpareigojimas nėra įvykdytas, bet savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl objekto perdavimo, jis pasinaudojo teise jį apskųsti, apskundė ir jis nagrinėjamas. Mano, kad įsakymo gali nevykdyti, nes nedaroma žala. Kai jam buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, jis apie tai buvo informuotas. Neatvykdavo į savivaldybės administraciją, nes siuntė pranešimus, kad negali nurodytu laiku atvykti, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakyme buvo nurodyta, jis gali būti apskųstas ir teisme yra inicijuota civilinė byla šio įsakymo pagrįstumo. Buvo pateiktas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant minėto įsakymo galiojimą, bet šiai dienai laikinosios apsaugos priemonės dar nėra taikytos. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl naikintinas.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, jo jiems yra žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo apskundimą, bet toks apskundimas nesustabdo įsakymo vykdymo. Tai, kad asmuo mano, kad toks įsakymas neteisėtas, dar nesuteikia jam pagrindo jo nevykdyti. Todėl, jeigu bus priimtas toks sprendimas, tai bus sudaryta ydinga praktika vilkinti įsakymų vykdymą. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas galioja nuo jo priėmimo, nors ir yra galimybė jį apskųsti. Prašo M. K. pripažinti kaltu ir skirti baudą.

Rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. nurodė, kad su jam inkriminuojamais nusižengimais nesutinka bei teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) priėmė skundžiamą protokolą, kuriame nurodo, kad jis, nevykdydamas Administracijos įsakymo padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, tačiau surašydama protokolą Administracija nesivadovavo jo paaiškinimais, jų nenurodė protokole, jų neanalizavo, nevertino, ar įsakymo nevykdymas yra piktybiškas, ar ne. Administracija, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama ginčijamą protokolą privalėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti šios bylos visas aplinkybes, tačiau to tinkamai neatliko. Protokole nurodyta, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra M. K., o pažeidimo esmėje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K. padarė administracinį nusižengimą. Nėra aišku, ar jis yra kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens vadovas, kadangi pačiame protokole yra pateikiama dviprasmiška situacija. Administracija protokole nurodė, kad nusižengimo padarymo vieta yra Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 2018 m. gruodžio 20 d. 16 val. Neaišku, kodėl jis būtent tokią valandą padarė pažeidimą. Akto kopiją jis galėjo perduoti iki darbo dienos (t. y. 17 val.) ar dienos pabaigos (24 val.), todėl laikytina, kad protokole yra netinkamai nurodyta pažeidimo data, vieta ir laikas. Būtina pažymėti ir tai, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų vadovams taikoma bauda iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Akivaizdu, kad Administracija negalėjo protokole surašyti administracinio nurodymo, o jo surašymas imperatyviai pažeidė ANK 610 straipsnio 2 dalį. Esant tokiems protokolo trūkumams, privaloma grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl jo trūkumų. Pažymėtina, kad protokolas surašytas dėl to, kad pareiškėjas neįvykdė Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 30-3557/18(2.1.1E-TD2). Būtina paminėti, kad šis įsakymas yra neteisėtas, priimtas prieštaraujant teisės aktų reikalavimams ir dėl šių priežasčių yra apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, jog ginčijamame įsakyme buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Administracijai Namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto kopijas. Taip pat yra paminėta, jog įsakymas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas. Taigi Administracija pateikė dvi alternatyvas dėl įsakymo: arba jį įvykdyti, arba apskųsti. Joks teisės aktas nenurodo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo yra vykdomas skubiai, o jo apskundimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo. Todėl, kol teismas neišspręs įsakymo teisėtumo klausimo, tol baudos skyrimas už ANK 505 straipsnį bus nepagrįstas. Administracija vadovaujasi tuo, kad įsakymas yra įsiteisėjęs nuo pasirašymo dienos, tačiau jam įteiktame įsakyme pagrindiniame puslapyje nėra nurodyta nei įsakymo priėmimo data, nei jo numeris, kas dar kartą patvirtina, jog įsakymas nėra įsigaliojęs. Be to, ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pareigūnų bei kolegialių institucijų sprendimų nevykdymą, o savivaldybės administracijos direktorius yra ne pareigūnas, o savivaldybės vykdomoji institucija, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymas nepatenka į ANK 505 straipsnio reglamentavimo sritį (b. l. 26-33).

Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 10 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-2087/18(2.1.13-UK9) matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. balsavimu buvo priimtas sprendimas pasirinkti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore 4.1. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto kopiją (b. l. 10-11). Į bylą yra pateikta atspausdinta minėto įsakymo elektroninė versija, kurios detalūs metaduomenys patvirtina įsakymo priėmimo laiką bei kitą su įsakymo priėmimu susijusią informaciją (b. l. 16).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdamas su nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, dėl jo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-4251-466/2019).

Motyvuojamoji dalis

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu M. K. kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykdymo neprisipažino, nurodydamas, kad sąmoningai nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 30-3557/18(2.1.1E-TD2) 4.1. punkto įpareigojimo dėl to, kad yra jį apskundęs teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Kaip minėta, į bylą yra pateikta atspausdinta Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo elektroninė versija, kurios detalūs metaduomenys patvirtina įsakymo priėmimo laiką bei kitą su įsakymo priėmimu susijusią informaciją.

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą imperatyvą dėl anksčiau nurodytų asmenų priimtų teisės taikymo aktų įsigaliojimo momento, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopiją), įsigaliojo nuo jo pasirašymo. Vadinasi, būtent nuo tos dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K. kilo pareiga vykdyti įsakymu nustatytus įpareigojimus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentuoja, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra apskųstas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. e2-4251-466/2019, kurioje nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl įsakymo panaikinimo), ir dėl to nebuvo pareigos jo vykdyti, teismas su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutinka. Kaip pripažino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovai, laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant ginčijamo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo vykdymą, nėra taikytos. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad minėtas įsakymas privalėjo būti vykdomas, o M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė įsakymu nustatytos pareigos, taip iš esmės trukdydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą, todėl teismas daro išvadą, kad tokie M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai neva jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, nes šis įsakymas buvo neįsiteisėjęs, be to, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai neįeina į ANK 505 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį, laikytini tik pastarojo gynybine pozicija. M. K. savo rašytiniame paaiškinime teigia, kad Savivaldybės administracijos direktorius nelaikytinas pareigūnu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies prasme. Tačiau pagal Civilinį kodeksą, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos bei skyrimo aprašą bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros organizavimo ir butų bei kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų įforminimo tvarka yra pavesta būtent savivaldybės vykdomajai institucijai, t. y. savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi nekyla abejonių, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo pareigą vykdyti pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, jam buvo suteiktas vieno mėnesio terminas nurodytiems dokumentams pateikti, ko M. K. sąmoningai nepadarė ir tokiu būdu įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. teigimu, administracinio nusižengimo protokolas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, dėl to turi būti panaikintas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. pozicija. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Teismo vertinimu, M. K. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka minėtus įstatymo reikalavimus, iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, iš jame nurodytos pažeidimo esmės matyti, kad M. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn ne kaip fizinis asmuo, o būtent kaip juridinio asmens vadovas. Administracinio nusižengimo protokole įrašyta klaidinanti informacija, susijusi su administraciniu nurodymu, nėra pagrindas pripažinti, kad protokolas iš esmės neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamu atveju nesutinka su jo atžvilgiu pareikštu kaltinimu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir klausimą, ar yra pagrindas jam skirti jam nuobaudą, pasitvirtinus protokole nurodytoms aplinkybėms, sprendžia teismas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į valdymo tvarką), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; taip pat įvertinama M. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka byloje nėra). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. K. skirtina bauda, artima 505 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimumui (taikytina nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), ir skirti administracinę nuobaudą – 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19097229165.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė