Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-867/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
II-12-867/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. II- 12-867/2011
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00316-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 73. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 29 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012-05-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V3-(38.7)-37 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-04 teisme gautas A. S. skundas dėl 2012-05-03 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V3-(38.7)-37, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir grąžinti institucijai tirti iš naujo bei įpareigoti tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Skunde nurodo, kad nutarimas yra surašytas vadovaujantis prielaidomis ir neatlikus visų būtinų veiksmų teisingumui užtikrinti. Nurodė, jog iš esamų dokumentų nėra nustatytos aiškios jo ir kaimyno sklypo ribos, nėra atlikti tikslūs geodeziniai matavimai, todėl negalima teigti, kad jo tujos yra pasodintos arčiau negu 1m iki kaimyno sklypo ribos. Taip pat nurodė, jog kaimyno tvora yra savavališka ir nėra su juo suderinta, todėl ji nelaikytina dviejų sklypų riba.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012-05-10 raštu Nr. V1-(38.3)-119 informavo, kad nesutinka su A. S. skundu ir mano, kad nuobauda paskirta teisingai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 31).

Šalies argumentai

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, jog pagal savivaldybės tarybos patvirtintas želdinių taisyklėse yra numatyta, kad želdinius galima sodinti ne mažiau 1m atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, todėl A. S. sodindamas tujas, pažeidė nustatytus želdinių sodinimo atstumus.

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra A. S. kaimynas ir su A. S. tėvu bendrai užsitvėrė tvorą tarp sklypo ribų. Jokių ginčų dėl sklypo ribų nebuvo. Pastebėjęs, kad A. S. be jo sutikimo gyvatvorę (tujas) pasodino per arti, t.y. apie 30 cm nuo esančios tvoros, kreipėsi į seniūniją. Paaiškino, kad E. P. atlikti geodeziniai matavimai buvo vykdomi jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

LR ATPK 162str. numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, išskyrus LR ATPK 78str. numatytus pažeidimus, kurie užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 50,00 Lt iki 100,00 Lt.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. LR ATPK 256str. 1-2 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka LR ATPK 260str. reikalavimus, jį surašiusi inspektorė tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹str.). Skundžiamas nutarimas atitinka LR ATPK 286 str. reikalavimus, jį priėmusi inspektorė tokią teisę turėjo (LR ATPK 222 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, institucijos priėmusios nutarimą atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad 2012-05-03 Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji inspektorė A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. V2-(38.6)-80, už tai, kad jis 2011m. rudenį, Žirgų g. 15, Priekulės II k., Klaipėdos r., pasodino tujas pagal kaimyno sklypo tvorą, nesilaikant nustatyto ne mažesnio kaip 1m atstumo ir taip pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimu Nr. T11-292 patvirtintų Klaipėdos rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 9.10 p. ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 162 str. (b.l. 8-10). 2012-05-03 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.V3-(38.7)-37 A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 162str., padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 75,00 Lt baudą (b.l. 6-7).

Iš A. S. pateikto skundo darytina išvada, kad pareiškėjas ginčija esamas sklypų ribas ir kelia tvoros teisėtumo klausimą, nurodydamas, kad nėra nustatytos aiškios jo ir kaimyno sklypo ribos, nėra atlikti tikslūs geodeziniai matavimai, kaimyno tvora yra savavališka ir nėra su juo suderinta, dėl ko negalima teigti, kad jo tujos yra pasodintos arčiau negu 1 m iki kaimyno sklypo ribos. Pažymėtina, kad sklypų ribų nustatymas ir tvoros teisėtumo klausimas, yra civilinių teisinių santykių, o ne administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šiuo atveju nesprendžia sklypų ribą skiriančios tvoros teisėtumo klausimo. Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. S. tėvu bendrai užsitvėrė tvorą tarp sklypo ribų ir jokių ginčų dėl sklypo ribų niekada nėra buvę. A. S. pateiktas 2012-06-08 E. P. vykdančio individualią veiklą aktas, kuriuo nustatytos tvoros koordinatės nepaneigia faktinių aplinkybių, kad tujos yra pasodintos ne per arti kito kaimyno sklypo. Be to, šis aktas nėra pasirašytas paties A. S. bei suderintas su kaimynu K. G.. Pateiktas aktas tik patvirtina, kad galimai tvora neatitinka sklypo registracijos taškų tik kai kuriose vietose ir tik apie 0,35cm, o kai kuriose vietose, tik 0,02cm.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimu Nr. T11-292 patvirtintų Klaipėdos rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 16 p. numatyta, kad privačiose namų valdose sodinti medžius ir krūmus galima vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai". Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 5 p. 5.1. p.p. numatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažiau kaip 1m. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad tujos yra pasodintos nesilaikant teisės aktais nustatytų želdinių sodinimo atstumų (b.l. 12), šias aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, institucijos priėmusios nutarimą atstovo paaiškinimai bei liudytojo K. G. parodymai, todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo LR ATPK 162str. sudėtį, todėl nutarime veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindo naikinti nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str., teismas

nutaria:

A. S. skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012-05-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V3-(38.7)-37 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė