Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2011 m. kovo 4 d., apie 16.00 val., Šiaulių mieste, pramogų klube „Mega“, esančiame Rūdės g. 26A, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulius L. B., E. P., A. B. ir vyriausiąjį patrulį R. K., bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tarnybiniame automobilyje išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį L. B. ir vyriausiąjį patrulį R. K..

Be to, M. J. 2011 m. kovo 4 d., apie 16.00 val., Šiaulių mieste, pramogų klube „Mega“, esančiame Rūdės g. 26A, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo – stumdydamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį L. B. ir taip bandydamas ištraukti ranką, kad nebūtų uždėti antrankiai, bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, po to Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliui L. B. ir vyriausiajam patruliui R. K. bandant uždėti antrankius, muistėsi taip siekdamas išvengti sulaikymo, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui R. K. ir patruliui L. B..

I. G. 2011 m. kovo 4 d., apie 16.00 val., Šiaulių mieste, pramogų klube „Mega“, esančiame Rūdės g. 26A, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulius L. B., E. P., A. B. ir vyriausiąjį patrulį R. K., bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tarnybiniame automobilyje išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulius E. P. ir A. B..

Be to, I. G. 2011 m. kovo 4 d., apie 16.00 val., Šiaulių mieste, pramogų klube „Mega“, esančiame Rūdės g. 26A, būdamas neblaivus, aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo – muistydamasis ir atsisakydamas eiti iš klubo „Mega“ patalpų bei sėsti į tarnybinį automobilį, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tarnybiniame automobilyje grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, tai yra vieną kartą smogdamas galva Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliui E. P., tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiajam patruliui E. P. ir A. B..

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaip prokurorė ir sakė, taip viskas ir buvo. Jam tik ir dabar neaišku, kokiu pagrindu jį sulaikė. Laikas, vieta atitinka, taip viskas ir buvo, su viskuo sutinka. Stovėjo salėje, žaidė biliardą. Priėjo pareigūnai, uždėjo antrankius ir viskas. Gal konfliktas ir buvo, bet jis nežino, nes nieko nematė. Prieš sulaikymą jis pareigūnų klausė dėl ko nori jį sulaikyti, bet jam niekas nepaaiškino, tik pasakė, kad vyks į policijos komisariatą. Kai dėjo antrankius jis priešinosi, nes jam nieko nepaaiškino pareigūnai. Taip pat dėl to plūdosi mašinoje. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes pareigūnų toks darbas. Pareigūnai atliko savo darbą ir tai ne iki galo. Kai jis grįžo į salę, pareigūnų buvo daug. Jis grįžęs pamatė, kaip jo draugą verčia ant stalo ir deda antrankius. Kiek buvo pareigūnų, neskaičiavo. Jis skambino pažįstamam ir grasino policininkams, bet tokioje situacijoje galėjo būti dar ne taip. Išgėręs buvo, bet alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo.

Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su M. J. buvo „Megoje“ seminare. Po jo užsisakė biliardo salę. Turėjo prisijungti ir daugiau žmonių. Išgėrė po 60 ml brendžio ir žaidė biliardą. Į salę, kur buvo jie, atėjo du jaunuoliai. Barmenė paklausė, ar jie nieko prieš, kol susirinks jų daugiau, kad jie žais biliardą ir jie sutiko. Jaunuoliai po kiek laiko pradėjo jį užgaulioti. Jis netyčia vieną jų lazda kliudė, tada šie pradėjo kabinėtis. Vienam jų trenkė su biliardo lazda ir šis pasišalino. Lazda trenkė vieną kartą. Ją laikė ant peties. Kad galva kruvina ir perskelta, jis nematė. Jis mano, kad su tokia lazda perskelti negalėjo. M. J. žaidė biliardą, buvo kartu ir matė kas įvyko. Kai M. J. nuėjo sumokėti už alkoholį, maistą, jis pajuto, kaip už nugaros jam deda antrankius. Kada atėjo policijos pareigūnai į salę, jis jų nematė. Pareigūnams su lazda negrasino, neturėjo net galimybės, to daryti. Kai atėjo pareigūnai, jis buvo vienas, o M. J. buvo išėjęs susimokėti. Įvykio metu lyg tai buvo kažkokia moteris, lyg praėjo barmenė. Atvykusių pareigūnų prašė paaiškinti, už ką juos sulaiko. Vieną iš pareigūnų, per bendrus draugus, pažinojo ir jo paprašė, kad paimtų jo lagaminą su dokumentais. Kiek buvo pareigūnų, nematė. Išvežė jį į Lieporių nuovadą. Juos vežė skirtingose mašinose. R. K. su dar vienu kolega pasiliko, o kiti du išvežė jį. Važiuojant pareigūnas trenkė jam į „saulės mazgą“. Jis užgulė pareigūną, kad šis daugiau jam netrenktų. Su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes pareigūnų toks darbas.

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad jokių santykių su kaltinamaisiais nėra, su nukentėjusiaisiais sieja darbo reikalai, jie yra kolegos. Su R. K. tą dieną dirbo, gavę iškvietimą į biliardinę, nuvyko. Į biliardinę atvyko vėliau, nes paprašė kolegos pagalbos. Jei kolegos prašo pagalbos, tai būna signalas, kad negerai. Nuvykę rado savo kolegas ir kaltinamuosius. Vienas stovėjo su biliardo lazda, o kitas šalia. Jiems paaiškino, kad pilietį, sužeista galva, išvežė į priimamąjį. Lazdą atėmė iš I. G. ir uždėjo antrankius. Jam I. G. pasakė: „pakviesk debile, duchą K.“. I. G. jam bandė suduoti su lazda. Antrankius dėjo, nes turi apsisaugoti. Jis ir A. B. vežė I. G. Sėdėjo automobilio gale šalia kaltinamojo, jam iš kairės. Jis tikrai nesudavė jam niekur, o I. G. jam bandė suduoti, kalbėjo įžūliai, įžeidinėjo, grasino. Įžeidė tokie žodžiai, kuriuos išsakė kaltinamieji. Civilinį ieškinį pareiškė, nes įžeidė jo garbę ir moralę. Jis lankosi biliardinėje laisvalaikiu, visi ten žino, kur jis dirba. „Megos“ darbuotojai jį pažįsta, dėl to nekaip jaučiasi. Tai buvo dienos metas, po įvykio darbą tęsė toliau. Į gydytojus dėl to įvykio sukeltų pasekmių nesikreipė. Dirbant tenka patirti įžeidinėjimų, bet civilinio ieškinio nepareiškė. Patys jie nusprendžia, kad peržengtos ribos. Fizinės žalos nepadarė jokios, moralinę žalą patyrė. Jam nesuprantami tokie piliečių veiksmai ir kodėl turi klausytis įžeidinėjimų. Ar įvykį matė daug žmonių, pasakyti negalėjo.

Nukentėjusysis L. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jokių santykių nėra. Gerai neprisiminė, kada gavo iškvietimą. Dirbo su kolega A. B. Nuvyko nurodytu adresu. „Megos“ darbuotojai parodė, kur įvyko konfliktas, jis ten nesilanko, tai net nežinojo, kur biliardinė. Jiems tik įėjus, sutiko jaunuolį kruvina galva. Jaunuolis nurodė asmenį, kas jam trenkė ir medikai jį išvežė. Jie prisistatė, pasakė dėl ko atvyko. Jį išvadino necenzūriniais žodžiais. M. J. žaidė biliardą, o I. G. „išsidirbinėjo“ iš jų. Prie jo priėjo I. G. su lazda ir paklausė, gal jis nori ją iš jo atimti ir dar pasakė, kad vienas jau bandė tai padaryti, tai rezultatą matė visi. Kolegos sulaikė I. G. M. J. skambino telefonu, buvo paėmęs jo pažymėjimą, paskambinęs kažkam diktavo jo duomenis. M. J. grasino, kad atleis iš darbo, veidą norėjo subjauroti. Į nuovadą M. J. vežė jis su kolega R. K.. Važiuojant kolegai M. J. liepė sustabdyti automobilį, nes nori jam subjauroti veidą. M. J. priešinosi, o kadangi jis yra mažesnio ūgio, buvo sunkoka. Iš pradžių patalpoje buvo jis, A. B., M. J. ir I. G. Paskui atvykus pastiprinimui biliardinėje buvo visi keturi pareigūnai. Kaltinamieji buvo abu kartu, niekur jų neišleido. Civilinį ieškinį pareiškė. Apie tą įvykį dar ir kitą dieną galvojo. Šiandien einant į posėdį, vėl nemalonus jausmas aplankė. Į patalpą, kur buvo kaltinamieji, nuvedė sužeistasis. Sužeistąjį išvedė medikai, jam atrodo, kad kartu išvyko ir jo draugas. Jis įėjęs į biliardinę pasakė, kad bendraus su I. G., o M. J. gali būti laisvas. Kai pradėjo M. J. įžeidinėti, tada dėl įžeidinėjimų sulaikomas buvo ir jis. Muistėsi, kai paėmė už rankos, todėl uždėjo antrankius. Jis 3 metai dirba policijoje, tai buvo pats rimčiausias įvykis, per jo darbo praktiką. Dėl šio įvykio pradėjo bijoti darbe bei bendravo telefonu su psichologe. Dabar dirba kriminalinėje policijoje, pareigos aukštesnės.

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad su L. B. dirbo ir gavo pranešimą. Nuvykę prie baro, rado kruviną jaunuolį. Pasakė, kad jį sumušė lazda pilietis, žaidęs biliardą. Nukentėjusysis prie durų parodė kaltinamąjį. Abu kaltinamieji buvo patalpoje. Nukentėjusysis iš karto parodė, kas sužeidė, nurodė I. G., o M. J. tik įžeidinėjo. Įėję į patalpą, pamatė I. G. stovintį su lazda, nusiteikusį priešiškai. Tik jiems įėjus, pradėjo „koliotis“. Jis bendravo su I. G., o kolega su M. J.. Buvo matyti, kad jie nenusiteikę niekur vykti. Išsikvietė pagalbą. Atvyko R. K. ir E. P.. Sulaikytas ir vedamas I. G. koneveikė juos necenzūriniais žodžiais, liepė atvesti R. K., įžeidė jo garbę ir orumą, grasino, kad atleis iš darbo. Važiuodamas per vidinį veidrodėlį matė, kaip kolegai bandė trenkti. Nukentėjusysis parodė, kad 13 metų dirba policijoje. Civilinį ieškinį pareiškė pirmą kartą. Tenka tokių įvykių matyti ir daugiau, bet ne tokiu mastu. Jį įžeidė kaip žmogų, ne tik kaip pareigūną. Pareigas galėjo eiti, bet jį toks jų elgesys įžeidė.

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad I. G. pažįsta per bendrus draugus. Nukentėjusieji yra kolegos. Įvykio dieną po pietų dirbo su E. P. centrinėje miesto dalyje. Gavo pranešimą iš L. B., kad reikia „Megoje“ pagalbos. Važiuodami sutiko greitosios pagalbos automobilį. Jo su kolega E. P. ekipažas atvyko antras. Nubėgo į biliardinę ir pamatė, kaip L. B. aiškinasi su M. J. I. G. žaidė biliardą, suprato kad pažįstamas. Bet kai I. G. pamatė jį, tai iš karto pradėjo koneveikti „mente“, „dūche“, „K.“. M. J. kažkam skambino ir kalbėjosi. Kolegos uždėjo I. G. antrankius. M. J. „koliojosi“, siuntinėjo necenzūriniais žodžiais. Buvo pasiruošęs elektros šoką, bet kaltinamasis pamatęs, apsiramino. Žodžių pasakyta buvo visokių ir „čiulpt liepė“, ir dar daug ko išgirdo. Patyrė pažeminimą aukščiausio lygio. M. J. ir važiuodamas koneveikė. Policijos nuovadoje buvo du kaltinamieji ir keturi nukentėjusieji. Nukentėjusysis parodė, kad 18 metų dirba policijoje, civilinį ieškinį parašė, nes įstatymas pasikeitė. Dabar už įžeidimą keliamos bylos. Darbo dieną baigė, bet buvo patyręs stresą. Nesitikėjo, kad pažįstamas įžeidinės necenzūriniais žodžiais. Civilinį ieškinį rašė, bet nemąstė dėl sumos. Tokie įvykiai kasdien nenutinka. Tai buvo pirmas kartas.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų nepažįsta, paties įvykio irgi nematė. Kai atėjo pilietis praskelta galva, iškvietė policiją. Ji tuo metu buvo darbo vietoje, dirba administratore. Sužeistajam dėjo tvarsčius ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai buvo keturi, o kaltinamieji du. Ji pasakė pareigūnams, kurioje salėje įvykis. Vėliau nuėjo pažiūrėti, kur kraujas. Nuėjusi matė vieną kaltinamąjį, jis keikėsi. Kaltinamieji buvo tikrai neblaivūs. Jie atėjo išgėrę, dar užsisakė bare. Iš elgesio matėsi, kad buvo nusiteikę agresyviai. Tikrai ne po pusę taurės buvo išgėrę. Ar yra filmuota medžiaga, liudytoja nežinojo, jai niekas nesako, kada filmuoja. Filmavimo kameros yra, bet kada filmuoja nežino. Įvykio metu bare buvo ne viena, buvo valytoja, lankytojai.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų. Nuvažiavo su draugu pažaisti biliardo. Jiems nuvykus, du vyriškiai žaidė biliardą. Vienas iš jų priėjo prie jo ir užkalbino. Gavosi konfliktas su I. G.. Jis trenkė su lazda jam per galvą. Kai trenkė su lazda, pradėjo bėgti kraujas. Nulipo į pirmą aukštą. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo prie barmenės, jų buvo du. Su policijos pareigūnais nuėjo į biliardo salę ir parodė, kas jį sumušė. Medikai jį išvežė į priimamąjį. Ką kalbėjo, neprisiminė, stovėjo abu ir tiek, girdėjo kelis keiksmažodžius. Per apklausą iš nuotraukų kaltinamąjį iš karto atpažino, parodė, kuris jam trenkė, nuotraukos buvo kelių asmenų. Už ką jam trenkė, nesuprato. Kai atvyko antras ekipažas, jis buvo greitosios pagalbos automobilyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų duotų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga:

asmens blaivumo testu, kuriuo nustatyta, kad 2011-03-04, 17.37 val. M. J. nustatytas 1,77 promilės girtumas (b. l. 53);

asmens blaivumo testu, kuriuo nustatyta, kad 2011-03-04, 16.46 val. I. G. nustatytas 1,46 promilės girtumas (b. l. 64);

2011-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuota, kad liudytojas K. K. atpažino jį sumušusius ir policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais išplūdusius M. J. ir I. G. (b. l. 44-47, 48-51);

2011-03-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Rūdės g. 26A, apžiūra (b. l. 4-5).

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina M. J. ir I. G. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str. ir 290 str. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, jie gauti teisėtu būdu ir pakankami M. J. ir I. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atkleisti. Veikos yra baigtinės, padarytos idealiąja sutaptimi ir atitinka nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 286 str., 290 str., požymius. Lietuvos Respublikos BK 286 str. įtvirtinta, kad baudžiamas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis - veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas, taip pat asmeniui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Atsakomybė galima, kai asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1. turi būti padaromas pavartojant smurtą; 2. grasinant tuoj pat panaudoti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą. M. J. stumdė policijos pareigūną L. B., bandė ištraukti ranką, kad nebūtų uždėti antrankiai, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, policijos pareigūnams L. B. ir R. K. bandant uždėti antrankius, muistėsi, siekdamas išvengti sulaikymo. I. G. muistėsi, atsisakė eiti iš klubo patalpų ir sėsti į tarnybinį automobilį, tarnybiniame automobilyje grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo, smogdamas galva policijos pareigūnui E. P., tokiu būdu pasipriešino E. P. ir A. B.

LR BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji. Nustatyta, jog 2011-03-04 apie 16.00 val. Šiaulių mieste, pramogų klube „Mega“, esančiame Rūdės g. 26A, M. J. ir I. G. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - L. B., E. P., A. B. ir R. K., išsakydami garbę ir orumą žeminančius ir įžeidžiančius necenzūrinius žodžius. Be to, M. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tarnybiniame automobilyje išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė policijos pareigūnus - L. B. ir R. K. O I. G., tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tarnybiniame automobilyje išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais - įžeidė policijos pareigūnus - E. P. ir A. B.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę M. J., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad M. J. neteistas (b.l. 114), įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 118-119), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesilankė (b.l. 121), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b.l. 122), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (b.l. 123), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (b.l. 117), dirbantis (b.l. 124-125), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 127). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties M. J. už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymą skirtinos baudos, atitinkamai už nusikaltimą pagal LR BK 286 str. 18 MGL dydžio, už nusikaltimą pagal LR BK 290 str. 13 MGL dydžio baudos. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė skirtina 18 MGL (2340Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. J. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2011-03-04 16.15 val. iki 2011-03-05 12.50 val., viena para, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę I. G., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad I. G. neteistas (b.l. 78-79), įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 90-94), ), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesilankė (b.l. 96), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b.l. 97), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (b.l. 98), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 89), dirbantis (b.l. 99-100), darbovietėse (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 103, 104). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties I. G. už nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 290 str., padarymą skirtinos baudos, atitinkamai už nusikaltimą pagal LR BK 286 str. 18 MGL dydžio, už nusikaltimą pagal LR BK 290 str. 13 MGL dydžio baudos. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė skirtina 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką I. G. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2011-03-04 16.15 val. iki 2011-03-05 12.50 val., viena para, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. P. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis L. B. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis A. B. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis R. K. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Vertinant visas teismo nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, matyti, kad kaltinamųjų M. J. ir I. G. pasipriešinimas ir įžeidimas jokių akivaizdžiai neigiamų padarinių nukentėjusiesiems nesukėlė. Nors prieš pareigūnus buvo padarytos nusikalstamos veikos, byloje jie pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, jog visais atvejais jiems kaip nukentėjusiesiems turi būti atlyginta ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusieji dėl savo negalavimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jų išgyvenimus, stresą ar nemigą. Nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Be to, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-477/2009). Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji patyrė fizinę traumą, buvo sužaloti, pažeminti ar kad jie patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jiems atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas, teismo nuomone, yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiųjų – L. B., E. P., A. B. ir R. K. - civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., padarymą, ir paskirti 18 MGL (2340 litų) dydžio baudą.

M. J. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymą, ir paskirti 13 MGL (1690 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę M. J. paskirti 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. J. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2011-03-04 16.15 val. iki 2011-03-05 12.50 val., vieną parą, ir laikyti, kad 2 (dviejų) MGL (260 litų) dydžio baudą M. J. yra sumokėjęs.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. G. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., padarymą, ir paskirti 18 MGL (2340 litų) dydžio baudą.

I. G. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymą, ir paskirti 13 MGL (1690 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę I. G. paskirti 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką I. G. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2011-03-04 16.15 val. iki 2011-03-05 12.50 val., vieną parą, ir laikyti, kad 2 (dviejų) MGL (260 litų) dydžio baudą I. G. yra sumokėjęs.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. P. civilinio ieškinio 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkinti.

Nukentėjusiojo L. B. civilinio ieškinio 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkinti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkinti.

Nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.