Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-17 · Administracinė byla Nr. I-4652-484/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
I-4652-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05328-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
O. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4652-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05328-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1.1; 1.9.1.2; 1.9.5.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. J. ir A. K., atsakovo atstovei R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2016-01-04 ir 2016-03-22, ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015-10-06 sprendimą Nr. S-192 (7-119/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2015-03-20 sprendimą Nr. 68-44 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VA VMI) 2014-12-19 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-707 (b. l. 1-44, 67-114, 148-177).

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, skunduose nurodė, kad VA VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą ir konstatavusi, kad ji iš vertybinių popierių perleidimo sandorių, kuriuos sudarė su ja susiję asmenys, gavo pajamų, kurios privalomos deklaruoti, taikydama Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai apskaičiavo ir įpareigojo ją sumokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir privalomo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas. Mano, kad mokesčių administratorius taikyti MAĮ 69 straipsnio nuostatų jos atžvilgiu neturėjo jokio faktinio pagrindo. Atsižvelgdama į ginčo santykius nustatantį teisinį reguliavimą, skunde cituodama ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo admnistracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, pareiškėja akcentavo, kad ginčo objektu laikomiems sandoriams MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas galėjo būti pritaikytas tik mokesčio administratoriui nustačius ir įrodžius šių materialiųjų sąlygų visumą: 1) ginčo objektu laikomi sandoriai, kuriuos sudarė su ja susiję asmenys (V. G., J. G. ir Z. R.), turėjo vienintelį tikslą - sudaryti sąlygas jai gauti mokestinę naudą; 2) ginčo objektu laikomi su ja susijusių asmenų (V. G., J. G. ir Z. R.) sudaryti sandoriai neturėjo jokių kitų tikslų, išskyrus vienintelį tikslą - sudaryti sąlygas jai gauti mokestinę naudą; 3) mokestinė nauda, jos gauta iš ginčo objektu esančių sandorių, buvo reali.

Pažymėjo, kad pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokestinės prievolės atsiradimo grindžiama nelogiškomis, nenuosekliomis išvadomis ir abstrakčiomis prielaidomis, o įrodinėjimo našta nepagrįstai perkeliama jai – mokesčių mokėtojai.

Pareiškėjos teigimu, VA VMI nei patikrinimo akte, nei sprendime nepateikė nei vieno faktais pagrįsto argumento, kad ekonominė ir mokestinė nauda, kurią, anot mokesčių administratoriaus, ji gavo iš UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ įsigijimo ir pardavimo sandorių (toliau - ginčo sandoriai), buvo reali.

Dėl UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo aplinkybių pareiškėja nurodė, kad kiekvienas iš patikrinimo akte nurodytų asmenų (pareiškėja, I. G., Z. R., J. G., V. G.) veikė savarankiškai ir siekė asmeninės realios naudos, t. y. uždirbti pelną iš akcijų vertės padidėjimo pajamų. Nei vienas iš nurodytų asmenų iš sudarytų sandorių gautos asmeninės naudos jokiomis formomis jai neatlygintinai neperleido. Pareiškėjos manymu, tai, jog visi asmenys (pareiškėja, I. G., Z. R., J. G., V. G.) veikė savarankiškai ir savo nuožiūra, įrodo šie duomenys: 1) Z. R. akcijas įsigijo iš „Alliance Invest“ LLC, t. y. iš kito, nei J. G., pardavėjo (J. G. akcijas įsigijo iš „INTER“ LLC); 2) I. G. akcijas įsigijo žymiai anksčiau, t. y. 2004 m., nei J. G.; 3) J. G. UAB „Domus altera“ akcijas pardavė kitu, nei pareiškėja, V. G., I. G., Z. R., metu; 4) J. G. akcijas pardavė UAB „Aloja“, o pareiškėja, V. G. akcijas pardavė kitam pirkėjui.

Aplinkybė, kad pareiškėjos dukros V. G., J. G. ir mama Z. R. minėtų bendrovių akcijas įsigijo iš pareiškėjos ar pareiškėjos sutuoktinio I. G. skolintomis ar dovanotomis piniginėmis lėšomis, o po to, pardavusios akcijas, suteiktas paskolas sugrąžino, pareiškėjos įsitikinimu, niekaip - nei vadovaujantis ekonomine logika, nei vadovaujantis GPMĮ nuostatomis - negali būti laikoma jos uždirbtu pelnu iš akcijų perleidimo. Pažymėjo, kad VA VMI jos atliktas paskolų susigrąžinimas nėra kvalifikuotas kaip apsimestinis, todėl nėra aišku, iš kokių kitų šaltinių ji galėjo faktiškai gauti akcijų perleidimo pajamas. Taip pat, pasak pareiškėjos, nebuvo nustatyta, kad buvo apsimestinis ir jos sutuoktinio I. G. pinigų akcijoms įsigyti dovanojimo dukrai sandoris.

Dėl dukters J. G. UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo aplinkybių pareiškėja nurodė, kad jos dukra akcijoms įsigyti naudojo tiek savo nuosavas, tiek skolintas lėšas, akcijas įsigijo siekdama investuoti. Pareiškėja pažymėjo, kad J. G. uždarbį (naudą) iš akcijų pardavimo sandorio sudarė pelnas iš akcijų. Būtent J. G. gavo pelną iš akcijų pardavimo, kuriuo ji disponavo savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad J. G. dalį pinigų, gautų iš akcijų perleidimo, skyrė skolų grąžinimui, tame tarpe ir jai, tik patvirtina, kad J. G. akcijų pirkimo-pardavimo sandoriuose veikė savarankiškai ir prisiėmė finansines rizikas. Be to, pabrėžė, kad paskolos grąžinimas kreditoriui nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvados, kad tokiu būdu J. G. uždirbtą pelną iš akcijų perleidimo neatlygintinai atidavė jai, ypač atsižvelgiant į tai, kad faktiškai uždirbtu pelnu iš akcijų pardavimo disponavo J. G.. Mokestinio patikrinimo metu nėra nustatytos ir piniginių lėšų už parduotas akcijas pervedimo jai aplinkybės.

Dukra iš akcijų perleidimo uždirbtos naudos (pajamų, pelno) jokiomis formomis ir būdais neperleido jos sutuoktiniui, kadangi jos sutuoktinis, dovanodamas pinigines lėšas savo dukrai, negavo jokios konkrečios naudos iš dukros atliktų akcijų perleidimo sandorių, tiek ekonomiškai, tiek teisiškai vieninteliu faktiniu akcijų perleidimo naudos gavėju turi būti laikoma dukra. Todėl, pareiškėjos manymu, VA VMI, taikydama turinio viršenybės prieš formą principą, šiais veiksmais iškreipė tikrąsias ginčo objektu esančių sandorių aplinkybes.

Dėl dukters V. G. sandorių pareiškėja paaiškino, kad V. G. iš asmeninių lėšų 2005-10-05 sutarčių pagrindu už 107 106 Lt iš „INTER“ LLC įsigijo 71 404 vnt. UAB „Domus altera“ akcijų bei už 156 600 Lt iš „ALLIANCE INVEST“ LLC įsigijo 104 400 vnt. UAB „Domus altera“ akcijų. Asmenines lėšas sudarė darbo užmokestis, paskolos iš trečiųjų asmenų, lėšos, gautos pardavus kitas akcijas, tėvo I. G. dovanotos lėšos. V. G. 2011-11-30 UAB „Domus altera“ akcijas pardavė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 8 522 977,92 Lt. Visas pelnas iš akcijų pardavimo liko V. G. ir ji pinigines lėšas naudojo savo nuožiūra. Dalį gautų lėšų (2 200 000 Lt) paskolino J. G., kitą dalį (6 235 056 Lt) paskolino pareiškėjai (reikalavimo teisės perleidimo pareiškėjai ir paskolos suteikimo pareiškėjai sutarčių pagrindu). Akcentavo, kad mokesčių administratorius neginčijo sudarytų paskolų sandorių, taip pat nepagrindė, kokią realią naudą iš paskolų sandorių ji gavo. Mokesčių administratorius neįrodė, kad ji už V. G. turėtų UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą gavo 8 522 977,92 Lt pajamas. Pabrėžė, kad realių paskolų suteikimas negali būti vertinamas kaip naudos (pelno iš akcijų perleidimo) neatlygintinas perleidimas. Be to, mokesčių administratorius, teigdamas, kad būtent ji gavo 8 522 977,92 Lt pajamas iš akcijų pardavimo, turėjo taip pat įrodyti, kad šias UAB „Domus altera“ akcijas V. G. įsigijo iš jos lėšų (263 705 Lt). Anot pareiškėjos, net ir darant prielaidą, kad jos dukra V. G. akcijų įsigijimo sandorį finansavo vien tik I. G. ar jos skolintomis lėšomis, ši aplinkybė per se neleidžia daryti išvados, kad ji gavo naudą iš V. G. sudaryto akcijų pardavimo sandorio. Tvirtina, kad V. G. gauto pelno iš akcijų perleidimo jokiomis formomis ar būdais neatlygintinai jai neperdavė. Daro išvadą, kad šiuo atveju VA VMI išvados, kad akcijos buvo įsigytos iš O. G. ar I. G. lėšų, ir šiuo pagrindu galima laikyti, kad akcijas įsigijo O. G., tačiau jas įformino V. G. vardu, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstos faktais, kaip to reikalauja MAĮ 67 str. 1 d.

Dėl motinos Z. R. sandorių pareiškėja paaiškino, kad Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo 2005-10-05 už 180 000 Lt (už asmenines lėšas: Ūkio banko dividendai ir pajamos už Ūkio banko akcijų pardavimą) ir 2007-10-26 pardavė UAB „Aloja“ už 5 220 000 Lt. Visą pelną (4 950 000 Lt) Z. R. panaudojo asmeniniams tikslams ir jokiomis formomis jai neperleido. Nurodė, kad mokesčių administratorius, teigdamas, kad ji už Z. R. turėtų UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą gavo 4 411 000 Lt pajamas, akcentavo jos motinos amžių (gim. 1924 m., mirė (duomenys neskelbtini) ir finansines galimybes (skolos iš pareiškėjos ir V. R.). Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius galimai kvestionavo Z. R. galimybes savarankiškai įsigyti akcijų, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė jos veiksnumo.

Nurodė, kad pripažindamas 4 411 000 Lt sumą jos pajamomis, mokesčių administratorius rėmėsi tuo, kad jos motina Z. R. grąžino jai 4 316 000 Lt paskolą, t. y. dalį 2006 m. suteiktos 7 164 000 Lt paskolos, kurią ji buvo panaudojusi Ūkio banko akcijoms įsigyti. Įsigytas 142 000 vnt. Ūkio banko akcijų Z. R. jai padovanojo 2008 m., tačiau mokesčių administratorius nevertino esminių aplinkybių, kad Ūkio banko akcijų vertė 2008 m. buvo tik 1 700 200 Lt. Taigi, skirtumas tarp suteiktos paskolos ir dovanotų Ūkio banko akcijų yra esminis - 5 463 800 Lt. Vadinasi, negalima daryti išvados, kad ji už jos motinos Z. R. turėtų UAB „Domus altera” akcijų pardavimą gavo 4 411 000 Lt pajamų.

Dėl UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo nurodė, kad J. G. 2012-12-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Energolinija“ 111 500 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 2 400 000 Lt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas J. G. buvo įsigijusi mainų sutarties pagrindu, t. y. turėtas UAB “Universal business investment group management” akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas. UAB „Universal business investment group management” akcijas 2003 m. ji padovanojo dukrai.

Mano, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrįstai konstatavo, jog už minėtų J. G. vardu akcijų pardavimą 2012 m. ji gavo 2 400 000 Lt pajamų. Mokesčių administratorius neįrodė, jog ginčo objektu laikomi UAB „Nidos pušynas“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandoriai turėjo vienintelį tikslą - sudaryti sąlygas jai gauti mokestinės naudos. Nėra jokio pagrindo manyti, kad dovaną suteikęs asmuo yra faktinis naudos iš akcijų pardavimo gavėjas. Be to, akcijų dovanojimo sandoris sudarytas 2003 m., tuo tarpu J. G. dovanotas akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas tik 2010 m., todėl tarp dovanojimo ir mainų sandorio nėra jokio faktinio ir teisinio ryšio. VA VMI, darydama išvadą, kad ji už minėtų J. G. vardu akcijų pardavimą 2012 m. gavo 2 400 000 Lt pajamų, patikrinimo akte nepateikė jokios faktinės informacijos apie J. G. gautas ir grąžintas paskolas. VA VMI šių aplinkybių iš viso netyrė.

Pažymėjo, kad paskolų gavimas ir grąžinimas yra įprastos jos dukters J. G. finansinės operacijos, o mokesčių administratorius neįrodinėjo, jog paskolų sandoriai buvo apsimestiniai. Pareiškėją ir J. G. siejo fiduciariniai santykiai, todėl motina paskolas dukrai teikė be jokių palūkanų, tačiau MGK šio argumento sprendime apskritai nevertino. Pareiškėjos nuomone, paskolų grąžinimas negali būti perkvalifikuotas į gyventojo gautas pajamas. Mano, kad VA VMI, VMI ir MGK, nevertindamos jos atliktų paskolų susigrąžinimo sandorių, padarė išvadas, kurios iškreipia tikrąsias faktines aplinkybes ir be jokio teisinio pagrindo susigrąžintas paskolas prilygina pajamoms iš vertybinių popierių perleidimo.

Dėl Z. R. gautos paskolos iš „INTERTRADE“ LLC pripažinimo jos pajamomis pareiškėja nurodė, kad jos motina pagal paskolų sutartis 2010 m. vasario mėn. iš „INTERTRADE“ LLC gavo 13 290 000 Lt paskolą ir dalį šios paskolos (t. y. 2 610 000 Lt) panaudojo iš pareiškėjos gautai paskolai grąžinti. Be to, Z. R. jai padovanojo 11 000 000 Lt. Motinos turėtų pajamų šaltinių nurodyti negali, nes jų nežino. Z. R. savo asmeninį turtą tvarkė savarankiškai. Pareiškėjos teigimu, kai motina pinigines lėšas jai padovanojo, ji naujų paskolų savo motinai nesuteikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos tvirtinimu, mokesčių administratoriaus teiginys, jog ji 2010 m. gavo 13 290 000 Lt (2 290 000 Lt + 5 000 000 Lt + 3 000 000 Lt + 3 000 000 Lt) kitas įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neargumentuotas. Pasak O. G., mokesčių administratorius neįrodė ir nepagrindė faktais, jog tarp „INTERTRADE“ LLC ir Z. R. nebuvo susiklostę paskolos suteikimo sandoriai. Pareiškėjos nuomone, faktinės aplinkybės rodo, kad šalys („INTERTRADE“ LLC ir Z. R.) sandorį įformino sutartimi, o paskolinti pinigai pervesti bankiniu pavedimu. Be to, mokesčių administratorius pripažįsta, kad „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kaip veiklą vykdantis ūkio subjektas, t. y. „nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. - 56 proc. UAB „Bioportus“ akcijų“. Iš „INTERTRADE“ LLC pagal 2006-04-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tiek jai, tiek jos motinai paskolų sandoriai yra įprastiniai sandoriai. Paskolos susigrąžinimas niekaip negali būti pripažintas naudos gavimu.

Pareiškėja akcentavo, jog faktas, kad testamentu Z. R. turtą paveldėjęs asmuo nepaveldėjo Z. R. skolos „INTERTRADE“ LLC, aiškiai liudija, kad Z. R. savo skolą „INTERTRADE“ LLC jau buvo sugrąžinusi. Pareiškėjos nuomone, skolos grąžinimo aplinkybes ex officio privalėjo nustatinėti mokesčių administratorius, tačiau jos patikrinimo metu iš viso nebuvo tirtos. Todėl ta aplinkybė, kad dėl Z. R. mirties mokesčių administratorius nesugebėjo gauti duomenų apie faktines paskolų grąžinimo aplinkybes, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad Z. R. nesugrąžino savo skolos „INTERTRADE“ LLC. Visa tai rodo, kad mokesčių administratorius, remdamasis vien prielaidomis, Z. R. padovanotas lėšas priskyrė jai iš „INTERTRADE“ LLC gautoms pajamoms.

Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybė, jog „INTERTRADE“ LLC nebuvo suteiktas JAV mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, dar nereiškia, kad ši įmonė faktiškai neveikė ir nesuteikė paskolų jos motinai Z. R. Faktinės aplinkybės liudija, kad pinigai iš šios įmonės faktiškai buvo pervesti Z. R. ir tai patvirtina banko išrašai. Pareiškėjos nuomone, „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kitose šalyse ir ten mokėti mokesčius. Be to, kaip jau minėta, pats mokesčių administratorius pripažįsta, kad „INTERTRADE“ LLC galėjo veikti kaip ūkio subjektas. Akcentavo, kad mokesčių administratorius informaciją apie „INTERTRADE“ LLC iš JAV gavo 2014 m., o ginčo objektu esantys paskolos sandoriai sudaryti 2010 m., todėl JAV mokesčių administratoriaus pateikta informacija apie „INTERTRADE“ LLC veiklą 2014 m. negali būti pagrindu teigti, kad ir 2010 m. ši įmonė nevykdė veiklos JAV teritorijoje.

Pareiškėjos manymu, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti ir dėl VAĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui pažeidimo. Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius pažeidė minėtų teisės normų reikalavimus, nes jo išvados grindžiamos ne faktais, o prielaidomis. Mokesčių administratoriaus išvados nėra adekvačiai, aiškiai ir pakankamai motyvuotos, be to, ne visi motyvai, kuriais remiantis suformuluotos išvados, nurodyti patikrinimo akte.

Pareiškėja akcentavoa, kad kiekvieną išvadą mokesčių administratorius privalėjo pagrįsti faktais, ją argumentuoti ir nurodyti teisinį pagrindą. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius privalėjo atlikti kiekvieno iš šiame ginče nurodytų asmenų (V. G., J. G., Z. R.) akcijų įsigijimo momentu disponuojamų lėšų likučių analizę ir, tik ją atlikus, galima būtų teigti, kokia asmeninių, skolintų ar dovanotų pinigų dalis galėjo būti panaudota kiekvieno iš šių asmenų akcijų pirkimui finansuoti. Minėtos analizės mokesčių administratorius neatliko. Mokesčių administratorius taip pat nenustatė, kokiems tikslams V. G., J. G. ir Z. R. panaudojo iš akcijų pardavimo uždirbtą pelną. VA VMI patikrinimo akte taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad J. G., V. G. ir Z. R., sudarydami „UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, veikė susitarę kartu su pareiškėja ir/ar kartu su kitais akcininkais, ir su jais siekė pareiškėjai mokestinės naudos, ir pareiškėjai konkrečią naudą suteikė.

Pažymėjo, kad specifinis ginčo turinys lemia specifinį įrodinėjimo dalyką. Gindamasi nuo mokesčių administratoriaus jai metamų kaltinimų ir paneigdama mokesčių administratoriaus įrodymus, turi įrodinėti, kad ji tokios naudos negavo. Taigi, jai tenka įrodinėti ekonominės, taip pat ir mokestinės, naudos negavmo faktą. Mano, kad VMI prie FM sprendime suformuluotas reikalavimas jai pateikti tokio pobūdžio įrodymus, kurie pagrįstų, kad ji iš trečiųjų asmenų sudarytų sandorių negavo naudos, prasilenkia su protingumo principu, nes objektyviai negalima įrodyti, kad negavo to, ko iš tikrųjų negavo. Akcentavo, kad ginče šio tipo įrodymai dominuoja.

Dėl GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. nuostatos taikymo ir priskirtos 8 783 460,96 Lt sumos jos 2011 m. gautoms apmokestinamosioms pajamoms, O. G. nurodė, kad mokesčių administratorius šios sumos priskyrimą jos 2011 m. apmokestinamosioms pajamoms grindė visiškai nepagrįsta išvada, jog 2011 m. ji, J. G., V. G. ir Z. R. kartu valdė 39,0654 proc., t. y. daugiau kaip 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, o kiekviena iš jų atskirai valdė mažiau negu 10 proc. akcijų. Mokesčių administratorius konstatavo, kad kiekviena iš nurodytų mokesčio mokėtojų, įsigijusios mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, siekė išvengti GPM mokėjimo jas parduodant, nes pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 p. (nuo 2009 m. pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėja akcentavo, kad J. G. ir Z. R. savo turėtas UAB „Domus altera“ akcijas pardavė 2007 metų pabaigoje (atitinkamai 2007-12-27 ir 2007-10-26). Todėl teiginys, kad 2011 m. visos aukščiau nurodytos mokėtojos kartu valdė 39,0654 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, neatitinka faktinės situacijos. Nuo 2007 m. pabaigos UAB „Domus altera“ akcijų paketus valdė tik pareiškėja ir V. G. (atitinkamai 9,9988 proc. ir 9,42289 proc). Vadinasi, iki 2011 m. mokestinio laikotarpio pabaigos, per kurį jų akcijos buvo parduotos (t. y. ilgiau negu 3 metus), kartu valdė tik 19,42169 proc. UAB „Domus altera“ akcijų. Taigi, pareiškėjos nuomone, netgi tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius būtų įrodęs, kad ginčo objektu esantys sandoriai turėjo vienintelį tikslą - sudaryti sąlygas pareiškėjai gauti mokestinės naudos ir įrodęs, kad pareiškėja šią naudą gavo, mokesčių administratoriaus pareiškėjai priskirtos V. G. turėto akcijų paketo pardavimo pajamos turėtų būti laikomos pareiškėjos ir I. G. bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis būtų pardavę po mažesnį nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų paketą, kurių pajamos yra neapmokestinamos.

Pareiškėja pažymėjo, kad, apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 metų laikotarpio pajamas, gyventojo valdomų vertybinių popierių dalis - 10 proc., yra skaičiuojama atsižvelgiant tik į paties gyventojo, bet ne į jo ir su juo susijusių asmenų valdomas akcijas, dalis ir pajus. Taip pat pažymėjo, kad VMI prie FM sprendime iš viso nepasisakė, kiek gi iš tikrųjų UAB „Domus altera“ akcijų 2011 m. priklausė pareiškėjai ir pareiškėjos sutuoktiniui.

O. G. skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad VMI prie FM ir MGK sprendimus grindžia jos, V. G., J. G. ir Z. G. mokestinių tyrimų rezultatų ataskaitomis, kurios, anot VMI ir MGK, įrodo tai, kad su ja susiję asmenys ginčo objektu laikomoms akcijoms įsigyti panaudojo iš pareiškėjos ir /ar jos sutuoktinio gautas pinigines lėšas, o iš akcijų pardavimo gautas pajamas „vienu ar kitu būdu pervedė (grąžino) pareiškėjai“. Pažymėjo, kad šias išvadas, taikydamas MAĮ 69 str. nuostatas, mokesčių administratorius turėjo pagrįsti surinkdamas įrodymus, kokio dydžio pelną iš konkrečių akcijų perleidimo sandorių uždirbo su ja susiję asmenys, koks konkretus pelnas iš akcjų perleidimo sandorių susijusių asmenų buvo perduotas jai, kokiais konkrečiais sandoriais, būdais ir aplinkybėmis susiję su ja susiję asmenys šį pelną perdavė jai, kodėl sandoriai, kuriais susiję asmenys konkretų pelną iš akcijų pardavimo perdavė jai pripažįstami apsimestiniais, sudarytais siekiant mokestinės naudos.

Anot pareiškėjos, mokestinių tyrimų ataskaitose pateikti tiesioginiai įrodymai pagrindžia jos skunde išdėstytą poziciją, kad visa nauda (pelnas iš akcijų perleidimo), kurią iš ginčo objektu esančių akcijų perleidimo sandorių uždirbo susiję asmenys, nebuvo perduota jai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, mokestinių tyrimų rezultatų ataskaitose formuluojamos išvados yra grindžiamos ne įrodymais, bet prielaidomis, jos akivaizdžiai prieštarajauja tose pačiose ataskaitose nustatytiems faktams.

Dėl Z. R. mokestinio tyrimo detalizavo, kad tyrimo laikotarpis apėmė nuo 2008-01-01 iki 2010-04-24, tuo tarpu šio ginčo objektas 2005-10-15 įsigytos „Domus altera“ akcijos. Todėl daro išvadą, kad šio mokestinio tyrimo metu nebuvo tirtos Z. R. 2005 metais sudarytų akcijų įsigijimo sandorio aplinkybės, taip pat nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su jos paskolų Z. R. suteikimo sandoriais, nes šie sandoriai nepateko į mokestinio tyrimo laikotarpį.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, mokestinio tyrimo ataskaita pagrindžia, kad: Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo iš savo asmeninių lėšų; Z. R. pajamas iš UAB „Domus altera“ perledimo panaudojo savo asmeniniais tikslais, tame tarpe sugrąžino paskolą O. G.; Z. R. faktiškai gavo paskolų iš O. G., o atliktas paskolos grąžinimas O. G. laikomas Z. R. pagrįstomis paskolos grąžinimo išlaidomis.

Dėl J. G. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo nurodė, kad J. G. mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui paaiškino, jog UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimui naudojo pajamas iš darbo užmokesčio ir pajamas, gautas iš kitų akcijų perleidimo, nepaisydamas to, mokestinio tyrimo ataskaitoje mokesčių administratorius darė prieštaraujančią šiai aplinkybei išvadą, jog UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimui pinigines lėšas (305 000 Lt) į J. G. priklausančią sąskaitą 2005-12-22 bankiniu pavedimu pervedė tėvas I. G., mokėjimo paskirtis – dovanojimas, kurios faktinėmis aplinkėmis nepagrindė.

Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius taip pat neįrodė mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodyto fakto, kad gautas pinigines lėšas už parduotas akcijas J. G. pervedė jai. Ši išvada, pareiškėjos teigimu, prieštarauja mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodytiems faktams, jog už UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimą pirkėjas UAB „Aloja“ 2007-12-27 į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 3 700 000 Lt, kuriuos ji konvertavusi į eurus, 2007-12-27 bankiniu pavedimu pervedė A. K. pagal 2007-09-25 sutartį paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tikslu. Kas leidžia jai daryti išvadą, kad pajamas iš UAB „Domus altera“ J. G. panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Pažymėjo, kad mokestinio tyrimo ataskaitoje mokesčių administratorius neįvardino, kokie konkretūs J. G. sandoriai, kuriais galimai visas pelnas iš UAB „Domus altera“ akcijų perleidimo sugrąžintas jai, yra apsimestiniai, taip pat nepateikė nei vieno argumento, kodėl tokie sandoriai galėtų būti laikomi sudarytais siekiant mokestins naudos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius neįvardino ir konkrečios pelno iš UAB „Domus altera“ akcijų perleidimo sumos.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Universal business investment group management“ akcijas dukrai ji padovanojo 2003-08-12, o dukra šias akcijas išmainė į UAB „Nidos pušynas“ akcijas 2010-12-30, kurios buvo parduotos 2012-12-18. Pareiškėjos vertinimu, susieti tarpusavyje du juridinius faktus, kuriuos skiria devynerių metų laiko tarpas, ir daryti išvadas, kad abu šie įvykiai iš anksto buvo suplanuoti, siekiant mokestinės naudos, yra akivaizdžiai neprotinga. Mano, kad ir šiuo atveju mokesčių administratorius neįrodė, kad ji gavo naudos.

Dėl V. G. mokestinių tyrimų pareiškėja atkreipė dėmesį, kad V. G. atžvilgiu atlikti du mokestiniai tyrimai apėmė du skirtingus laikotarpius: nuo 2000-01-01 iki 2005-04-30 ir nuo 2007-01-01 iki 2005-12-31. Pažymėjo, kad V. G. gautos pajamos, išlaidos ir sudaryti sandoriai pusantrų metų laikotarpiu (nuo 2005-05-01 iki 2006-12-31) mokesčių administratoriaus iš viso nebuvo tirti. Teisiškai reikšminga aplinkybe pareiškėja laiko tai, kad V. G. sudarytas UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimo sandorio sudarymo (2005-10-05) ir atsiskaitymo už šias akcijas (2015-12-21) laikas nepateko nei į vieną mokestinio tyrimo laikotarpį. Iš to daro išvadą, kad nei viena iš nurodytų mokestinio tyrimo ataskaitų nepateikia faktų apie tai, kokiomis aplinkybėmis V. G. sudarė ginčo sandorį ir kaip atsiskaitė su pardavėju. Be to, mano, kad šių mokestinių tyrimu objektas neturi nieko bendra su UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimu, kadangi juose analizuotos UAB „Nidos pušynas“ ir kitų sandorių aplinkybės.

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad V. G. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio mokestinio tyrimo atlikimo, todėl Kauno AVMI negalėjo nei teoriškai, nei praktiškai nustatyti, iš kokių šaltinių V. G. įsigijo minėtos bendrovės akcijas.

Apibendrindama, pareiškėja nurodė, kad mokestinių tyrimų rezultatų ataskaitos nepagrindžia, kad jos ir su ja susijusių asmenų sandoriai buvo apsimestiniai, kad sudarant šiuos sandorius buvo siekiama mokestinės naudos, todėl ginčijami sprendimai, kaip neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 67 straipsnio 1 dalies reikalavimų, turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 53-58, 181-182) nurodė, kad mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl VA VMI sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta turinti 1 094 613 Eur GPM ir 35 970 Eur PSD įmokų nepriemoką nuo pajamų, kurios, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pripažintos gautomis iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto – vertybinių popierių – pardavimo bei pajamų, kurias pareiškėjai padovanojo/pervedė jos motina. Pareiškėjai taip pat priskaičiuoti 380 083 Eur GPM delspinigiai, 18 032 Eur PSD įmokų delspinigiai bei paskirtos 10 proc. dydžio 109 461 Eur GPM ir 3 594 Eur PSD įmokų baudos.

Pažymėjo, kad šioje mokestinėje byloje ginčas, jog pagal GPMĮ 2 str. 19 d. nuostatas pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. yra susiję asmenys, t. y. kurie gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos, nekyla.

Dėl MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo paaiškino, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko požiūriu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą būtina nustatyti joje pažymėtą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą) (LVAT 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008; 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-493/2009; 2010-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-644/2010; 2010-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-478/2010).

Remdamasis LVAT 2011-02-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-201/2011 pateiktu išaiškinimu, atsakovas akcentavo, jog nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę, vadovaujamasi ne MAĮ 68 str. 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrąsias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama ar ši medžiaga atitinka įrodymų sampratą, nustatomas įrodymų leistinumas, sąsajumas ir pan. aplinkybės). Iš esmės tokios nuostatos laikomasi ir kitose LVAT bylose (žr. pvz., administracines bylas Nr. A8-693/2007, A442-206/2009, A556-1073/2010).

Nurodė, kad vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 23 p. (redakcija galiojusi 2007-10-26 ir 2007-12-27 sandorių sudarymo metu), neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstamos „<...> pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos <...> ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų) <...>“. Tapatus reglamentavimas (GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) išliko ir 2009-07-22 įstatymo Nr. IX-385 redakcijoje galiojusioje 2011-11-03 sandorių sudarymo metu.

Remdamasis pareiškėjos atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais mokesčių administratorius nustatė, kad 2005-10-05 sutarčių pagrindu iš užsienio kompanijų pareiškėja, jos dukros V. ir J. G. (gimusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais) bei mama Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijų, kurių skaičius sudarė: pareiškėjos - 9,99882 proc., V. G. – 9,42285 proc., J. G. – 9,99882 proc., Z. R. – 9,64775 proc. Mokesčių administratorius nustatydamas, iš kokių lėšų J. G., V. G. ir Z. R. įsigijo UAB „Domus altera“ akcijas, rėmėsi mokestinių tyrimų, atliktų šių susijusių asmenų atžvilgiu, ataskaitose nurodyta informacija. Buvo nustatyta, kad V. G. akcijų įsigijimui naudojo tėvų skolintas/dovanotas pinigines lėšas, J. G. akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas (305 000 Lt) pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas, o Z. R. vertybinius popierius įsigijo iš V. R. ir pareiškėjos pervestų piniginių lėšų (paskolų), vėliau šis turtas atiteko minėtiems asmenims. Taip pat buvo remiamasi ir pareiškėjos sutuoktinio mokestinio patikrinimo duomenis, bei įvertinus akcijų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, pajamų, kurias pareiškėja gavo pardavusi UAB “Domus altera” akcijas, gavimo aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, formaliai nebūdami daugiau kaip 10 proc. UAB “Domus altera” akcijų savininkais, realiai jas valdė ir galutinai gavo pajamas jas pardavus (finansinę ir kartu mokestinę naudą).

Atsiliepimas

Dėl UAB “Nidos pušynas” įsigijimo-pardavimo sandorių atsakovas atsiliepime detalizavo, kad pareiškėja šios bendrovės akcijas įgijo 2000, 2004, 2010 ir 2011 m. sandorių pagrindu. Didžioji dalis akcijų įgyta 2011-02-18 mainų sutarties pagrindu, pagal kurią pareiškėja išmainė turėtas 914 426 vnt. UAB „Universal business investment group management“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 3,12 proc., į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 160 939 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 14,43 proc. Šalys susitarė, kad mainomų akcijų vertė yra vienoda, t. y. 1 207 042,50 Lt. Minėtos sutarties 2.1 punkte įvardinta, kad akcijos yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė, sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos dukra J. G. UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų įsigijo pagal 2010-12-30 akcijų mainų sutartį: J. G. išmainė 633 523 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Universal business investment group management“ akcijų (2,1627 proc. UAB „Universal business investment group management“ įstatinio kapitalo) į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 111 500 vnt. paprastųjų vardinių 4 Lt nominalios vertės UAB „Nidos pušynas“ akcijas (9,9974 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo). Šalys susitarė, kad akcijų vertė yra vienoda - 836 250 Lt. J. G. UAB „Universal business investment group management“ akcijas 2003-08-12 sutarties pagrindu padovanojo pareiškėja, šalys akcijas įvertino 1 100 545 Lt. UAB „Nidos pušynas“2012-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. pardavė 111 500 vnt. akcijų (9,10 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Energolinija“ už 2 400 000 Lt, kuriuos J. G. pervedė mamai (2012-12-18). Pareiškėja gautas pinigines lėšas panaudojo valiutos pirkimui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2011-11-28 sutartimi pardavė dukrai V. G. 72 475 vnt. (5,9173 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 543 562,50 Lt, atsiskaitymo forma įskaitymas (2011-11-28 susitarimas dėl įskaitymo. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe valdytas akcijų kiekis išskaidytas tarp susijusių asmenų (dukterų), tikslu atitikti GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. sąlygas, su kuriomis įstatymas sieja pajamų gautų iš vertybinių popierių pardavimo neapmokestinimą.

Dėl 13 290 000 Lt pripažinimo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis atsakovas detalizavo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad INTERTRADE LLC iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Balkan Investment bank AD 1928830, į Z. R. sąskaitą 2010-02-01 pervedė 2 290 000 Lt, 2010-02-03 – 2 000 000 Lt, 2010-02-03 – 3 000 000 Lt, 2010-02-04 – 3 000 000 Lt, 2010-02-05 – 3 000 000 Lt, iš viso 13 290 000 Lt, mokėjimo paskirtis – pagal paskolos sutartis. Z. R. pareiškėjai 2010-02-02 pervedė 2 610 000 Lt, mokėjimo paskirtis - grąžinimas pagal 2006-10-04 ir 2009-07-23 paskolų sutartis; 11 000 000 Lt padovanojo pagal pinigų dovanojimo sutartis: 2010-02-03 - 5 000 000 Lt, 2010-02-04 - 3 000 000 Lt, 2010-02-05 – 3 000 000 Lt, kurie taip pat pervesti per banką. Dovanojimo sutartis patvirtintos notaro. Notarinis veiksmas atliktas (duomenys neskelbtini) klinikose, adresu (duomenys neskelbtini) (Z. R. mirė (duomenys neskelbtini)).

Iš JAV mokesčių administratorius gavo informaciją, jog INTERTRADE LLC įregistruota Jutos valstijoje. Nėra jokios informacijos, kad INTERTRADE LLC ar jos direktoriai, darbuotojai ar agentai veiktų JAV nurodytais ar kitais adresais. INTERTRADE LLC yra priedangos įmonė. Įmonės naudojamas adresas priklauso registruotam agentui, kuris daugiau yra dokumentus gaunantis ir perduodantis asmuo, nei įmonės veiklą vykdantis atstovas. Atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių įrodymų, jog įmonė būtų realiai egzistavusi ar vykdžiusi veiklą JAV.

VA VMI pagal pateiktas deklaracijas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis (forma FR0438), nustatė, kad INTERTRADE LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56 proc. UAB „Bioportus” akcijų. UAB „Bioportus” steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė”, kurios akcininke buvo pareiškėja. Pareiškėja iš INTERTRADE LLC pagal 2006-04-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų. Pareiškėja gautas iš Z. R. pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms. Z. R. testamente nurodytą turtą bei įsipareigojimus paveldėjo su Z. R. susiję asmenys, tačiau įsipareigojimo grąžinti INTERTRADE LLC paskolą susijusiems asmenims tame tarpe ir pareiškėjai nėra.

Atsakovo įsitikinimu, mokestinio ginčo byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių piniginių lėšų, gautų iš INTERTRADE LLC, grąžinimą ar palūkanų mokėjimą, taip pat nėra pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp Z. R. ir INTERTRADE LLC, kas būtų vienas iš įrodymų, leidžiančių teigti paskolinių santykių egzistavimą ir neapmokestinamų pajamų gavimą. Akcentuoja, kad pagal GPMĮ 5 str. 1 d. nuostatas GPM objektas yra pajamos, todėl vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinamo GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui (žr. LVAT 2011-01-20 nutartį adm. byloje Nr. A-442-60/2011, 2010-11-08 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1527/2010, 2011-01-24 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012-05-24 nutartį adm. byloje Nr. A-442-1601/2012). Atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad į Z. R. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti jos sudarytų paskolų pagrindu. Priešingai, įvertinęs piniginių lėšų judėjimo iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui laiko tarpą (INTERTRADE LLC ? Z. R., Z. R. ? Pareiškėja) ir kitas aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja gavo kitų pajamų, kurių gavimą įformino sandoriais (dovanojimas/paskola), pagal kuriuos gautos pajamos vadovaujantis įstatymu yra neapmokestinamos. Taigi, mokesčių administratorius taikydamas MAĮ 69 straipsnio nuostatas pagristai apmokestino 13 290 000 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginius, kad motinos turėtų pajamų šaltinių nurodyti negali, nes jų nežino, kad motina savo asmeninį turtą tvarkė savarankiškai, atsakovas atmeta, nes jie nepaneigia mokesčių administratoriaus pozicijos ginčo klausimu. Nes, priešingu atveju, susidarytų gana dviprasmiška ir prieštaringa situacija, kai garbingo amžiaus asmuo, viena vertus, pareiškėjos teigimu, savarankiškai tvarko savo asmeninį turtą, o, antra vertus, kaip minėta, yra išlaikomas (t. y. grynųjų pinigų iš bankinių sąskaitų neišsiima, o bankiniais pavedimais jokių vartojimo ir / ar komunalinių išlaidų nepatiria). Pareiškėja, nors ir teigia, kad motina paskolas grąžino (praktiškai paskolos turėjo būti grąžintos per 2,5 mėn.), tačiau jokių paaiškinimų, kada, kam ir kokiu būdu jos mama tas paskolas galėjo grąžinti, nepateikė. Ši pareiškėjos versija, ypač atsižvelgus į pasiskolintų piniginių lėšų dydį (13 290 000 Lt), atsakovo vertinimu, yra neįtikėtina bei sunkiai gyvenimiškai paaiškinama ir laikoma pareiškėjos gynybine pozicija siekiant išvengti mokestinių prievolių sumokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. – 56 proc. UAB „Bioportus“ akcijų, o UAB „Bioportus“ steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurios akcininke buvo pareiškėja. Be to, pareiškėja iš „INTERTRADE“ LLC pagal 2006-04-21 akcijų pirkimo?pardavimo sutartį įsigijo UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijas. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Balkan Investment bank“ AD, iš kuriame esančios sąskaitos „INTERTRADE“ LLC pervedė pinigines lėšas Z. R., yra užsienio kapitalo komercinis bankas Serbų Respublikoje (Bosnija ir Hercegovina), kurį 2000 metų balandį įsteigė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir AB Ūkio bankas, o pareiškėja buvo AB Ūkio banko Stebėtojų tarybos nare. Sunkiai tikėtina, kad pareiškėja, aktyviai dalyvaudama investicinėje veikloje ir turėdama tam tikrų sąsajų tiek su „INTERTRADE“ LLC, tiek su „Balkan Investment bank“ AD, nieko nežinojo (neprisidėjo, nedarė įtakos) apie tai, kad jos motinai, sergančiai ir gulinčiai (duomenys neskelbtini) klinikose, „INTERTRADE“ LLC be jokių piniginių lėšų pervedimo pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų pervestų pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kuriomis praktiškai po kelių dienų pradeda disponuoti pati pareiškėja.

Dėl mokestinių tyrimų ataskaitų, kaip įrodymų mokestiniame patikrinime, akcentavo, kad mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas yra skirtingos procedūros. Būtent mokestinio patikrinimo metu yra nustatomos atitinkami mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsiranda atitinkamos mokestines teisinės pasekmės.

Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas pareiškėjos, o ne trečiųjų asmenų apmokestinimo klausimas. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja akcentuoja, kad trečiųjų asmenų atžvilgiu mokestinių tyrimų ataskaitose nurodytą laikotarpį, tačiau nutyli, jog ataskaitose analizuojamų aplinkybių laikotarpis apima ir aplinkybes iki 2005 metų. J. G. mokestinio tyrimo metu konstatuota, kad akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas.

Dėl patikrinimo akto ir sprendimo atitikimo VAĮ 8 str. 1 d. ir MAĮ 67 str. 1 d. reikalavimams, akcentavo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su aplinkybių ir surinktų įrodymų įvertinimu ir tokio įvertinimo pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau, atsakovo įsitikinimu, tų pačių faktų (įrodymų) ar nustatytų aplinkybių skirtingas vertinimas nėra pagrindas išvadai, kad mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. ir MAĮ 67 str. 1 d. reikalavimų. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, surinko, išanalizavo ir įvertino visus su pareiškėjos apmokestinimu susijusius klausimus (nurodyta mokesčių administratoriaus pareiga taip pat įtvirtinta ir MAĮ 67 str. 1 d.). VA VMI tiek patikrinimo akte, tiek sprendime nurodyta ne tik mokėtina mokesčių ir su jais susijusių delspinigių ir baudų suma, tačiau įvardijamos konkrečios faktinės aplinkybės, konkretūs įstatymų straipsniai, kuriais vadovaujantis pareiškėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog VA VMI ar VMI prie FM sprendimai neatitiko VAĮ 8 str. 1 d. ir MAĮ 67 str. 1 d. reikalavimų. Pareiškėjos ginčijami sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai, jų panaikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VA VMI, palaikydama VMI prie FM atsiliepimuose į skundą išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skundų reikalavimus. Papildomai akcentavo, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo įrodytas naudos iš parduotų akcijų gavimo faktas. Mokesčių administratorius neatliko analizės, ar su pareiškėja susiję asmenys turėjo lėšų įsigyti akcijoms, taip pat nebuvo aiškintasi ir pateikti įrodymai, kokiems tikslams O. G. panaudojo lėšas, įgytas už akcijų pardavimą. Teigia, kad visos pareiškėjos suteiktos paskolos buvo grąžintos be jokių palūkanų, kadangi buvo skolintos artimiems asmenims. Jokios naudos pareiškėja iš to negavo. Mokestinių tyrimų, kuriais remiasi mokesčių administratorius, duomenys rodo, kad jokių apsimestinių sandorių nebuvo nustatyta. Pareiškėjos atstovų vertinimu, iš pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama pateikti įrodymus dėl jos motinos sudarytų sandorių (paskolos) ir jų vykdymo. Mano, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nekokybiškai, patikrinimo akto išvados grindžiamos prielaidomis, patikrinimo akte nenurodytas faktinis mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas, kas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai akcentavo, kad mokestinio tyrimo medžiaga yra konfidenciali, nes turi būti užtikrinta asmens duomenų apsauga. Visos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatyta, iš kokių lėšų su pareiškėja susiję asmenys įsigijo vertybinius popierius, yra nurodytos mokestinių tyrimų ataskaitose. Mano, kad mokestinis patikrinimas atliktas išsamiai, visapusiškai, surinkti visi įrodymai, pagrindžiantys mokestinės preivolės atsiradimą. Akcentavo, kad piniginių lėšų judėjimas detaliai aptartas atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VA VMI, atlikusi pareiškėjos GPM ir PSD įmokų mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, vadovaudamasi 2004-04-13 MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atitinkamų mokesčių įstatymais, pareiškėjai apskaičiavo ir 2014-12-19 sprendimu Nr. (4.65)-FRO682-707 dėl 2014-10-10 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-651 tvirtinimo nurodė sumokėti į biudžetą 1094613 Eur (3779479 Lt) GPM, 380083 Eur (1312351 Lt) GPM delspinigius, 109461 Eur (377948 Lt) GPM baudą (10 proc. mokesčio dydžio), 35970 Eur (124197 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau - PSD įmokos), 18032 Eur (62261 Lt) PSD įmokų delspinigius ir 3594 Eur (12412 Lt) PSD įmokų baudą (10 proc. įmokų dydžio) (MGK byla, I t., b. l. 165-187, 188-193).

Nesutikdama su VA VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pareiškėja 2015-01-28 padavė skundą VMI prie FM (I t., b. l. 53-90).

VMI prie FM 2015-03-20 sprendimu Nr. 68-44 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus AVMI) 2014-12-19 sprendimą Nr. (4.65)-FRO682-707 dėl 2014-10-10 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-651 tvirtinimo (MGK byla, I t. , b. l. 44-46).

VMI prie FM 2015-03-20 sprendimą Nr. 68-44 pareiškėja 2015-05-22 ginčijo MGK (MGK byla I t., b. l. 1-41), kuri 2015-10-06 sprendimu Nr. S-192 (7-119/2015) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą (MGK byla, IX t., b. l. 141-156).

Mokestinis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėją pripažino turinčia 1 094 613 Eur GPM ir 35970 Eur PSD įmokų nepriemoką nuo pajamų, kurios, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pripažintos gautomis iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto – UAB „Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ vertybinių popierių - pardavimo, bei pajamų, kurias pareiškėjai padovanojo/pervedė jos mama.

MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pagal MAĮ 69 str. 1 d., tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-715/2013).

LVAT yra išaiškinęs, kad MAĮ 69 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1718/2013).

Mokesčių administratoriaus tikrinamuoju laikotarpiu (2008 - 2012 m.) gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimą Lietuvos Respublikoje reglamentavo GPMĮ. GPMĮ 2 str. 14 d. pateikta pajamų sąvoka. Pagal GPMĮ 5 str. nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. GPMĮ 6 str. kitoms pajamoms pajamų mokesčio tarifas 2008 m. buvo 24 proc., 2009 - 2010 m.- 15 proc. GPM. Pagal GPMĮ 17 str. nuostatas neapmokestinamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Pagal GPMĮ 22 str. 2 d. kitos pajamos, gautos iš Lietuvos vieneto, yra priskiriamos A klasės pajamoms. GPMĮ 23 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

GPMĮ 27 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Konstatavus MAĮ 69 str. 1 d. numatytas sąlygas (sudarius sandorį (-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą. Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, kad draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu, kad esant piktnaudžiavimui mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad nesąžiningas mokesčių mokėtojas neturėtų nepagrįstai gauti mokestinės naudos ir išvengti atsakomybės vien dėl to, kad įstatymu yra nustatyta taisyklė, numatanti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui bendro pobūdžio pareigą išskaičiuoti ir sumokėti mokestį nuo A klasės pajamų už mokesčio mokėtoją. Iš esmės tokios pačios nuostatos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A–438-359/2010, A442-773/2009, A556-363/2011, 2013-11-12 Nr. A-556-715/2013).

Mokesčių administratorius nustatydamas pareiškėjai mokestinę nepriemoką, sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjos, V. G., J. G. ir Z. R. vardu įforminus mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“, UAB „Nidos pušynas“ akcijų buvo siekiama išvengti mokestinių prievolių, t.y. pajamų mokesčio mokėjimo jas parduodant, kadangi pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 p. priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Domus altera” akcijų įgijimo-pardavimo sandoriais:

Pareiškėja, jos dukros Viktorija ir J. G. bei pareiškėjos motina Z. R. 2005-10-05 sutarčių pagrindu įgijo UAB „Domus altera” akcijų iš užsienio kompanijų: O. G. už 279 825 Lt iš „INTER” LLC įsigijo 186 550 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b.l. 54-56), V. G. už 107 106 Lt iš „INTER” LLC įsigijo 71 404 vnt. akcijų bei už 156 600 Lt iš „ALLIANCE INVEST” LLC įsigijo 104 400 vnt. akcijų (MGK byla, III t. 70-72, 73-75), J. G. už 279 750 Lt iš „INTER” LLC įsigijo 186 550 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b.l. 86-89), Z. R. už 270 000 Lt iš „ALLIANCE INVEST” LLC įsigijo 180 000 vnt. akcijų (MGK byla, III t., b. l. 99-101). Bylos duomenys rodo, kad šių asmenų įsigytų UAB „Domus altera“ akcijų kaina 3,3 karto mažesnė negu nominali akcijų vertė.

„INTER” LLC UAB „Domus altera” akcijas įsigijo iš AB Ūkio banko ir N. V.; iš AB Ūkio banko UAB „Domus altera” akcijas įsigijo UAB „Energolinija”, kurias perpardavė „ALLIANCE INVEST” LLC. „ALLIANCE INVEST“ LLC dalį akcijų taip pat įsigijo iš N. V..

Dukters J. G. vardu įgytos akcijos 2007-12-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Aloja” už 5 408 500 Lt (MGK byla, III t., b.l. 81-82, 83-86). UAB „Aloja” J. G. 2007 m. išmokėjo 3 700 000 Lt, 2008 m. - 430 000 Lt, 2009 m. - 1 278 500 Lt sutartį ( MGK byla, III t., b.l.91-96). UAB „Aloja” 2007-12-27 į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė 3 700 000 Lt, kuriuos ji, konvertavusi į 1 060 600 Eur, 2007-12-27 bankiniu pavedimu pervedė A. K., mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas pagal 2007-09-25 sutartį.

A. K. 2007-09-25 į J. G. priklausančią sąskaitą bankiniu pavedimu pervedė pinigines lėšas (mokėjimo paskirtis – paskolos),kurias J. G. bankiniais pavedimais pervedė į pareiškėjai priklausančias sąskaitas (mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas pagal sutartis) ir į savo tėvui, t. y. pareiškėjos sutuoktiniui I. G., priklausančią sąskaitą (mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas pagal sutartis).

UAB „Aloja” 2008-10-01 į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 430 000 Lt, kuriuos tą pačią dieną (2008-10-01) J. G. pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas. UAB „Aloja” 2009-02-02 į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 85 000 Eur (293 488 Lt), kuriuos J. G. tą pačią dieną (2009-02-02) pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas. UAB „Aloja” 2009-10-15 į J. G. sąskaitą pavedimu pervedė 985 012 Lt, iš kurių 478 170,43 Lt J. G. 2009-10-19 pervedė į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis - pagal sutartį.

Pareiškėjos sutuoktinio I. G. patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja už J. G. parduotas UAB „Domus altera” akcijas pinigines lėšas panaudojo tokiu būdu: AB Šiaulių bankas 2009-02-02 pervedė 279 825 Lt, t. y. palūkanas pagal 2007-12-18 sutartį, UAB „Finbaltus” 2009-09-14 pervedė 652 000 Lt už AB „Kauno tiekimas” akcijų pirkimą, „Inergo” LLC 2009-11-02 pervedė 900 000 Lt, t. y. dalinai atsiskaitė už įsigytas UAB „First partneriai” akcijas pagal 2009-10-22 sutartį.

Pareiškėjos motinos Z. R. vardu įgytos akcijos 2007-10-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Aloja“ už 5 220 000 Lt (MGK byla, III t., b. l. 97-98). Z. R. į pareiškėjos sąskaitą atliko šiuos pavedimus: 2008-03-17 - 300 000 Lt, 2009-09-04 - 120 000 Lt, 2009-09-11 - 3 000 000 Lt, 2009-09-17 - 121 000 Lt, 2010-02-02 - 320 000 Lt, iš viso 3 861 000 Lt, mokėjimo paskirtis - paskolos grąžinimas pagal 2006-10-04.

Pareiškėjos dukters V. G. vardu įgytos akcijos 2011-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 8 522 977,92 Lt. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ į V. G. priklausančią sąskaitą 2011-11-22 bankiniu pavedimu pervedė 1 522 977,92 Lt, 2011-12-01 - 764 944 Lt, iš viso 2 287 921,92 Lt, iš kurių 2011-11-24 - 1 500 000 Lt, 2011-12-15 - 700 000 Lt, iš viso 2 200 000 Lt, ji pervedė J. G., o J. G. tą pačią dieną (2011-11-24) bankiniu pavedimu pervedė 2 234 530 Lt į pareiškėjai priklausančią sąskaitą, mokėjimo paskirtis - grąžinimas pagal sutartis, kuriuos pareiškėja sumokėjo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už naujai išleistas akcijas. 2011-11-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi V. G. perleido pareiškėjai reikalavimą į UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skolą (nesumokėtą 6 235 056 Lt kainos dalį pagal 2011-11-03 UAB „Domus altera” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį); MGK byla, III t., b.l. 52-53). Minėtoje sutartyje numatyta, kad V. G. suteikia pareiškėjai 6 235 056 Lt beprocentinę paskolą, t. y. įforminama paskolos sutartis. Minėta 6 235 056 Lt suma įskaityta už naujai Pareiškėjos įsigytas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijas pagal 2011-11-15 sutartį.

Pareiškėjos vardu įgytos akcijos 2011-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduotos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ už 9 043 944 Lt. UAB „Ūkio banko

investicinė grupė“ pareiškėjai piniginių lėšų už įsigytas UAB „Domus altera” akcijas

neišmokėjo, 9 043 944 Lt suma įskaityta pagal 2011-11-15 UAB „Ūkio banko

investicinė grupė“ akcijų pasirašymo sutartį už naujai pareiškėjos įsigytas akcijas. Pagal

2011-11-15 UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijų pasirašymo sutartį pareiškėja įsigijo

19 279 000 vnt. naujų 1 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų už 19 279 000 Lt. Pareiškėja

už bendrovės įsigytas akcijas 4 000 000 Lt banko pavedimu 2011-11-24 pervedė į bendrovės

banko sąskaitą, likusi suma, t. y. 9 043 944 Lt ir 6 235 056 Lt, įskaityta.

Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 23 punktu (redakcija galiojusi 2007-10-261 ir 2007-12-27 sandorių sudarymo metu) neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstamos „<...> pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos <...> ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų) <...>". Tapatus reglamentavimas (GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) išliko ir 2009-07-22 įstatymo Nr. IX-385 redakcijoje, galiojusioje 2011-11-03 sandorių sudarymo metu.

Aukščiau aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. yra susiję asmenys, kurie gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos ((GPMĮ 2 str. 25 d. 3 p.).

Pareiškėja, J. G., V. G. ir Z. R. UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo tą pačią dieną, t. y. 2005-10-05, iš užsienio kompanijų „INTER“ LLC (Pareiškėja, J. G. ir V. G.) ir „ALLIANCE INVEST“ LLC (V. G. ir Z. R.). Remiantis UAB „Domus altera“ akcininkų registro, suformuoto 2007-01-01, duomenimis 2005 metais pareiškėjos įgytas akcijų skaičius sudarė 9,99882 proc., V. G. - 9,42285 proc., J. G. - 9,99882 proc., Z. R. - 9,64775 proc. (MGK byla, IV t., b. l. 47-48, 49-50). Jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „Domus altera” akcininkų susirinkimuose dalyvavo Viktorija ir J. G., Z. R., mokestinio patikrinimo metu nepateikta.

Mokesčių administratorius, remdamasis V. G. atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo (toliau - MT) (2013-12-17 MT ataskaita Nr. 388-129) duomenimis nustatė, kad akcijų įsigijimui V. G. naudojo tėvų skolintas / dovanotas pinigines lėšas (MGK byla, I t., b. l. 105-117). Minėta išvada grindžiama 2006 metais atlikto MT duomenimis (2006-05-29 MT ataskaita Nr. G20-167; MGK byla, I t., b. l. 118-122). J. G. atžvilgiu atliktas MT (2014-07-10 MT ataskaita Nr. (4.65)-FR0686-1136), patvirtina, kad akcijų įsigijimui skirtas pinigines lėšas (305 000 Lt) pervedė tėvas, mokėjimo paskirtis – dovanojimas (MGK byla, I t., b.l . 91-104). Pareiškėjos motinos Z. R. atžvilgiu atlikto MT (2013-12-11 MT ataskaita Nr. 388-125) metu nustatyti duomenys patvirtina, kad šis asmuo nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius įsigijo iš pareiškėjos brolio V. R. ir pareiškėjos pervestų piniginių lėšų (paskolų), vėliau šis turtas atiteko minėtiems asmenims (MGK byla, II t., b. l. 1-8). Pareiškėjos sutuoktinis I. G., duodamas paaiškinimus mokesčių administratoriui, pripažino, kad apie akcijų įsigijimo sandorius žinojo, kadangi giminystės ryšiais yra susijęs su asmenimis, buvusiais akcijų pirkimo-pardavimo sandorių dalyviais. Patikrinimo duomenys rodo, kad I. G. skolino/dovanojo lėšas dukterims, iš kurių jos įsigijo UAB „Domus altera“ akcijas.

Taip pat nustatyta, kad už V. G. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja panaudojo atsiskaitymui už naujai pasirašytas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijas pagal 2011-11-15 sutartį. Už J. G. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja panaudojo savo investicinei veiklai (palūkanų apmokėjimas, akcijų įsigijimas), taip pat buvo atsiskaityta su A. K., už jos 2007-09-25 J. G. suteiktą paskolą, kurią J. G. bankiniais pavedimais buvo pervedusi pareiškėjai ir savo tėvui I. G.. Už Z. R. parduotas UAB „Domus altera“ akcijas pinigines lėšas pareiškėja pervedė „Balkan Investment bank“ AD, pavedime nurodyta „grąžinimas“.

Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, kad pareiškėja ir, Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 3.92 str. 4 d. pagrindu, jos sutuoktinis I. G., formaliai nebūdami daugiau kaip 10 proc. UAB „Domus altera” akcijų savininkais, realiai jas valdė ir galutinai gavo finansinę naudą iš jų pardavimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja jokių faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Domus altera“ akcijų įsigijimu, paskolų ir piniginių lėšų akcijoms įsigyti dovanojimo sandorių neginčija ir nekvestionuoja. Teismas abejoti mokestinių tyrimų, atliktų su pareiškėja susijusių asmenų atžvilgiu, rezultatų ataskaitų duomenimis neturi pagrindo. Pareiškėjos skundo argumentai, kad mokestinių tyrimų laikotarpiai tam tikrais atvejais nesutapo su pareiškėjos mokestinio patikrinimo laikotarpiu, todėl daro išvadą, kad tam tikri laikotarpiai nebuvo tirti, šiuo atveju nėra reikšmingi. Kaip matyti, mokestiniai tyrimai buvo pradėti iniciavus pareiškėjos mokestinį patikrinimą, siekiant nustatyti aplinkybes, kurios neapėmė pareiškėjos tikrinamo mokestinio laikotarpio, tačiau susijusios su šiuo laikotarpiu įvykdytais ginčo sandoriais. Taip pat nėra reikšmingos ir faktinės aplinkybės, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis UAB „Domus altera“ akcijas įsigijo V. ir J. G., Z. R. ir, ar šie asmenys šiais sandoriais siekė naudos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iš esmės akcijas valdė O. ir I. G..

Skolinimas tokių piniginių lėšų, kurių dydis neviršija 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų paketo, giminystės ryšiu susijusiems asmenims, pareiškėjos ir jos sutuoktinio I. G. dalyvavimas UAB „Domus altera“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose neginčytinai patvirtina, kad šios bendrovės akcijas realiai valdė pareiškėja ir jos sutuoktinis ir galutinai gavo finansinę naudą iš jų pardavimo. Jeigu O. G. visas UAB „Domus altera“ būtų įsigijusi ir pardavusi savo vardu, vadovaujantis GPMĮ 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, būtų sumokėjusi pajamų mokestį nuo gautų pajamų. O. G. kartu su V. ir J. G. ir Z. R., įsigijusios mažiau nei 10 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, siekė išvengti mokestinių prievolių, t.y. GPM mokėjimo jas parduodant, kadangi pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovė turimų akcijų pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 p. (nuo 2009 m. pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p.) priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Vertintina ir tai, kad remiantis mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis, sandoriai UAB „Domus altera” akcijomis vyko su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „Aloja”, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančiomis AB „Ūkio bankas“ aplinkai, kurio pagrindinis akcininkas buvo pareiškėjos brolis V. R., o Stebėtojų tarybos nare – pareiškėja O. G.

Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str 1 d. nuostatomis, atkurdamas iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, pagrįstai neatsižvelgė į Z. R. vardu 2007-10-26, V. G. vardu 2011-11-03 ir J. G. vardu 2007-12-27 sudarytas UAB „Domus altera“ akcijų irkimo-pardavimo sandorius, ir laikė, kad būtent pareiškėja O. G. pagal 2007-10-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už 4411000 Lt UAB „Aloja“ pardavė 153 vnt. 8,009 proc. UAB „Domus altera“ akcijų, pagal 2011-11-03 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už 8 522977,92 Lt UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pardavė 175 804 vnt. (9,4229 proc. emitento kapitae) UAB „Domus altera“ akcijų, pagal 2007-12-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už 5 408 500 Lt UAB „Aloja“ pardavė 186 500 vnt. (9,9961 proc. emitente) UAB Domus altera“ akcijų. Atitinkamai už UAB „Domus altera“ akcijų pardavimą O. G. 2008-2010 m. gavo pajamų, kurios turėjo būti deklaruojamos.

Byloje nustatytos šios su UAB „Nidos pušynas“ akcijų įgijimo-pardavimo sandoriais susijusios reikšmingos aplinkybės:

Pareiškėja UAB „Nidos pušynas“ akcijas įgijo 2000, 2004, 2010 ir 2011 m. sandorių pagrindu (MGK bula, III t., b. l. 110, 111-113, 114-116, 117-119). Didžioji dalis akcijų įgyta 2011-02-18 mainų sutarties pagrindu (MGK byla, III t., b. l. 120-123), pagal kurią pareiškėja išmainė turėtas 914 426 vnt. UAB „Universal business investment group management” akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 3,12 proc., į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 160 939 vnt. UAB „Nidos pušynas“ akcijas, kurios bendrovės įstatiniame kapitale sudarė 14,43 proc. Šalys susitarė, kad mainomų akcijų vertė yra vienoda, t. y. 1 207 042,50 Lt. Minėtos sutarties 2.1 punkte įvardinta, kad akcijos yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė, sutartis pasirašyta abiejų sutuoktinių.

Pareiškėjos dukra J. G. UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų įsigijo pagal 2010-12-30 akcijų mainų sutartį, pagal kurią J. G. išmainė 633 523 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Universal business investment group management” akcijų (2,1627 proc. UAB „Universal business investment group management” įstatinio kapitalo) į UAB „Nidos smiltė“ turėtas 111 500 vnt. paprastųjų vardinių 4 Lt nominalios vertės UAB „Nidos pušynas“ akcijas (9,9974 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo). J. G. UAB „Universal business investment group management” akcijas 2003-08-12 sutarties pagrindu padovanojo pareiškėja. Vadinasi, ir šiuo atveju J. G. UAB „Nidos pušynas“ akcijoms įsigyti panaudojo iš pareiškėjos gautas (padovaotas) lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ir UAB „Nidos smiltė“ 2011-02-18 taip pat sudarė mainų sutartį, pagal kurią O. G. išmainė turėtas UAB „Universal business investment group management“ akcijas į UAB „Nidos smiltė“ turėtas UAB „Nidos pušynas“ akcijas.

J. G. 2012-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Nidos pušynas“ 111 500 vnt. akcijų (9,10 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Energolinija“ už 2 400 000 Lt (MGK byla, III t., b. l. 128, 129-135), kuriuos J. G. pervedė motinai O. G. (2012-12-18). Pareiškėja gautas pinigines lėšas panaudojo valiutai pirkti.

Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad 2011 m. O. G. ir J. G. kartu valdė 24,4274 proc., t. y. daugiau kaip 10 proc. UAB „Nidos pušynas“ akcijų (14,43 proc. ir 9,9974 proc.). J. G. UAB „Nidos pušynas“ akcijoms įsigyti panaudojo iš pareiškėjos gautas lėšas, o už 2012-12­-18 UAB „Nidos pušynas“ akcijų pardavimą gautas pinigines lėšas (2 400 000 Lt) iš karto pervedė pareiškėjai. J. G. nuo pagal 2012-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sandorį gautų pajamų prievolė mokėti pajamų mokestį nekilo, nes, kaip minėta, pajamos, gautos pardavus mažiau nei 10 proc. bendrovės turimų akcijų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Pareiškėja 2011-11-28 sutartimi (MGK byla, III t., b. l. 102-106) pardavė dukrai V. G. 72 475 vnt. (5,9173 proc. UAB „Nidos pušynas“ įstatinio kapitalo) UAB „Nidos pušynas“ akcijų už 543 562,50 Lt, atsiskaitymo forma įskaitymas (2011-11-28 susitarimas dėl įskaitymo; MGK byla, III t. b. l. 108-109)).

Pažymėtina, kad ir šiuo atveju pareiškėja neginčija aplinkybių, susijusių su UAB „Nidos pušynas“ akcijų perleidimo sandoriais. Įvertinus pareiškėjos vaidmenį šios bendrovės akcijų perleidimo sandoriuose, darytina išvada, kad būtent ji per savo artimą asmenį įsigijo UAB „Nidos pušynas“ akcijų ir jas valdė. Pareiškėjos sutuoktinis I. G. taip pat pripažįsta, kad jam buvo žinoma apie jo dukterų sudarytus UAB „Nidos pušynas“ sandorius. Pareiškėjos, jos dukters J. G. vardu įsigytos UAB „Nidos pušynas“ akcijų gautos pajamos, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, remiantis Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 3.92 str. 4 d. laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atskleista akcijų perleidimo sandorių sudarymo shema leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe valdytas UAB Nidos akcijų“ akcijų kiekis išskaidytas tarp susijusių asmenų (dukterų), siekiant atitikti GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. sąlygas, su kuriomis įstatymas sieja pajamų, gautų iš vertybinių popierių pardavimo, neapmokestinimą. Pajamas iš UAB „Nidos pušynas“ akcijų pardavimo gavo ne su pareiškėja susiję asmenys, o pati pareiškėja (jos sutuoktinis), nors formaliai minėtų bendrovių akcijų pardavimo sandorius su pirkėjais buvo sudariusios pareiškėjos dukros. Taigi, mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, atkurdamas iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, pagrįstai neatsižvelgė į J. G. vardu sudarytą 2012-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, ir laikė, kad būtent O. G. pagal 2012-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už 2400 000 Lt UAB „Energolinija“ pardavė 111 500 vnt. (9,9974 proc. emitente) UAB „Nidos pušynas“ akcijų ir gavo pajamų, kurios turėjo būti deklaruotos.

Dėl 13 290 000 Lt pripažinimo kitomis apmokestinamosiomis pajamomis, nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC iš sąskaitos, esančios „Balkan Investment bank“, į pareiškėjos motinos Z. R. sąskaitą 2010-02-01 pervedė 2 290 000 Lt, 2010-02-03 - 2 000 000 Lt, 2010-02-03 - 3 000 000 Lt, 2010-02-04 - 3 000 000 Lt, 2010-02-05 - 3 000 000 Lt, iš viso 13 290 000 Lt, mokėjimo paskirtis - pagal paskolos sutartis. Z. R. pareiškėjai 2010-02-02 pervedė 2 610 000 Lt, mokėjimo paskirtis - grąžinimas pagal 2006-10-04 ir 2009-07-23 paskolų sutartis. Z. R. 11 000 000 Lt padovanojo pareiškėjai pagal pinigų dovanojimo sutartis: 2010-02-03 - 5 000 000 Lt, 2010-02-04 - 3 000 000 Lt, 2010-02-05 - 3 000 000 Lt, kurie taip pat pervesti per banką (MGK byla, III t., b. l. 146-162). Dovanojimo sutartis patvirtino notaras (duomenys neskelbtini) klinikose (Z. R. mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja gautas iš savo motinos Z. R. pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šiuo klausimu surinktus duomenis, neturi pagrindo abejoti vietos mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų išvada, kad būtent O. G. 2010 metais iš „INTERTRADE“ LLC gavo 13 290 000 Lt kitų įstatymo nustatyta tvarka neapmokestinamų pajamų.

Kaip jau minėta, pagal GPMĮ 5 str. 1 d. nuostatas GPM objektas yra pajamos, todėl vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinamo GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos.

Bylos duomenys rodo, kad mokesčių administratorius, vertindamas Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC paskolinių santykių realumą, rėmėsi Z. R. bankinių sąskaitų išrašų duomenimis ir nenustatė, kad minėta paskola „INTERTRADE“ LLC buvo grąžinta ar buvo mokamos palūkanos iki 2010-04-24. Taip pat byloje nėra pateikta paskolos sutarčių, sudarytų tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC, kurios leistų pagrįsti paskolinių santykių egzistavimą ir neapmokestinamų pajamų gavimą. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad į Z. R. sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti jos sudarytų paskolų pagrindu. Tai, kad nebuvo jokių realių paskolinių santykių tarp nurodytų asmenų, iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad 2010-09-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime, pagal kurį Z. R. testamente nurodytą turtą bei įsipareigojimus paveldėjo jos sūnus, nebuvo nurodytas įsipareigojimas grąžinti „INTERTRADE“ LLC paskolą. Jokių objektyvių įrodymų apie paskolos grąžinimą iki 2010-04-24 taip pat nėra.

Iš JAV gauta informacija patvirtina, jog „INTERTRADE“ LLC įregistruota Jutos valstijoje. Nėra jokios informacijos, kad laikotarpiu nuo 2005-10-05 iki 2012-12-31 „INTERTRADE“ LLC ar jos direktoriai, darbuotojai ar agentai veiktų JAV nurodytais ar kitais adresais. „INTERTRADE“ LLC yra priedangos įmonė. Įmonės naudojamas adresas priklauso registruotam agentui, kuris daugiau yra dokumentus gaunantis ir perduodantis asmuo, nei įmonės veiklą vykdantis atstovas. Atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių įrodymų, jog įmonė būtų realiai egzistavusi ar vykdžiusi veiklą JAV (MGK byla, II t., b. l. 9-10).

Mokesčių administratorius taip pat atliko Z. R. įplaukų, išlaidų analizę. Kaip matyti, mokesčių administratorius, remdamasis Z. R. bankinių sąskaitų išrašų už 2008-2010 metus duomenimis, kurie pateikti lentelėje, nenustatė grynųjų pinigų įnešimų / išėmimų, vartojimo išlaidų, gaunama pensija taip pat nebuvo naudojama, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į senyvą amžių Z. R. buvo išlaikoma (VA VMI 2013-12-11 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. 388-125).

Pagal pateiktas deklaracijas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis (forma FR0438) nustatyta, kad „INTERTRADE“ LLC 2008 m. valdė 92 proc., 2009 m. - 56 proc. UAB „Bioportus“ akcijų. UAB „Bioportus“ steigėja buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurios akcininke buvo pareiškėja. Taip pat nustatyta, kad pati pareiškėja su „INTERTRADE“ LLC turėjo komercinių santykių, 2006-04-21 įsigydama iš šios bendrovės UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijų.

Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Balkan Investment bank“ AD, iš kuriame esančios sąskaitos „INTERTRADE“ LLC pervedė pinigines lėšas Z. R., yra užsienio kapitalo komercinis bankas Serbų Respublikoje (Bosnija ir Hercegovina), kurį 2000 metų balandį įsteigė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir AB Ūkio bankas, o pareiškėja buvo AB Ūkio banko Stebėtojų tarybos nare. Todėl pareiškėja, aktyviai dalyvaudama investicinėje veikloje ir turėdama tam tikrų sąsajų tiek su „INTERTRADE“ LLC, tiek su „Balkan Investment bank“ AD, turėjo žinoti apie tai, kad jos motinai, sergančiai ir gulinčiai ligoninėje, „INTERTRADE“ LLC be jokių piniginių lėšų pervedimo pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų pervedė pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kuriomis ji po kelių dienų pradėjo disponuoti dovanojimo pagrindu.

Taigi, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, padarytomis įvertinus piniginių lėšų judėjimą tarp „INTERTRADE“ LLC ir Z. R. sąskaitų ir aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, kad paskoliniai santykiai tarp Z. R. ir „INTERTRADE“ LLC susiklostę nebuvo ir pinigines lėšas (13 290 000 Lt), kurias „INTERTRADE“ LLC pervedė Z. R., realiai gavo ne Z. R., o pati pareiškėja. Kaip minėta, pareiškėja gautas iš mamos Z. R. pinigines lėšas naudojo savo reikmėms.

Taigi, VAVMI, taikydama MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pagrįstai apmokestino 13 290 000 Lt sumą.

Dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų atitikties VAĮ 8 str. 1 dalies ir MAĮ 67 str. 1 dalies reikalavimams.

Įvertinus VA VMI patikrinimo akto, sprendimo, VMI prie FM ir MGK sprendimų turinį, darytina išvada, kad mokesčių administratoriai ir išansktinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instiucija, pareiškėjos atžvilgiu priimtuose individualiuose administraciniuose aktuose išsamiai nurodė faktines aplinkybes, teisės aktus, kuriais vadovaujantis pareiškėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėtina, kad kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2011-11-14 nutartis A556-2839/2011, 2014-03-25 Nr. A556-1215/2014 ir kt.). Taigi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų savo patikrinimo akte bei sprendimuose nustatytoms aplinkybėms pagrįsti, o mokesčių mokėtoja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas. Byloje duomenų, kad buvo ribojama pareiškėjos teisė teikti įrodymus, nėra.

Teismas įvertinęs esančių byloje įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, daro besąlygišką išvadą, kad mokesčių administratorius įvykdė MAĮ 67 str. 1 d. nustatytą pareigą, pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 dalį bei pagrįstai pareiškėjos iš UAB Domus altera“ ir UAB „Nidos pušynas“ akcijų perleidimo gautas lėšas ir 2010 m. iš „INTERTRADE“ LLC gautas pinigines lėšas pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų apskaičiavo 1094613 Eur (3779479 Lt) GPM, 380083 Eur (1312351 Lt) GPM delspinigius, 109461 Eur (377948 Lt) GPM baudą (10 proc. mokesčio dydžio), 35970 Eur (124197 Lt) privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau - PSD įmokos), 18032 Eur (62261 Lt) PSD įmokų delspinigius ir 3594 Eur (12412 Lt) PSD įmokų baudą (10 proc. įmokų dydžio.

Teismas taip pat daro išvadą, kad MGK, ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą sprendimą.

Kiti pareiškėjos skunduose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamam mokestiniam ginčui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinti pareiškėjos skundus, juose išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundai atmestini kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos O. G. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė