- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2072-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- UAB Fernitela, Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“
- Atsakovas
- D. K., N. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB Fernitela atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-70-548/2012 pagal ieškovės UAB Fernitela (pradinės ieškovės Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių ir pareigų perėmėjos pagal 2011-12-29 sutartį) ieškinį atsakovams D. K. ir N. G. dėl paskolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nutartimi (t. 1, b. l. 71-72) ieškinio užtikrinimui atsakovų turtui buvo taikytas areštas 10 750,63 eurų sumai, minėta nutartis įvykdyta (b. l. 100-107). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nutartimi (t. 2, b. l. 15-16) 2011-10-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos: leista atsakovei kas mėnesį naudotis gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio bei lėšomis, skirtomis dukters I. Ž. (gim. 2002-10-24) išlaikymui.
Šalies argumentai
Atsakovė 2012-06-18 pareiškimu (t. 1, b. l. 92-93, 94-99) prašė leisti iš areštuotos banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, leisti išmokėti atsakovei 2012-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Kauno skyriaus pervestus 1 670,25 Lt, kaip išmokas už nedarbingumo laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-06-25 nutartimi (b. l. 102-103) atsakovės prašymą patenkino: pakeitė 2011-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, ne didesnei kaip 10 750,63 eurų sumai, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, uždraudžiant disponuoti atsakovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovams iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant atsakovei kas mėnesį naudotis gaunamo darbo užmokesčio ir išmokų už nedarbingumo laikotarpį dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio, bei lėšomis, skirtomis dukters I. Ž. (gim. 2002-10-24) išlaikymui.
Teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus visas atsakovės pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, ji neturi galimybės naudotis 1 670,25 Lt nedarbingumo išmoka, pervesta atsakovei 2012-03-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Kauno skyriaus. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto išieškojimas negali būti nukreiptas (taigi beprasmiška ir areštuoti) į inter alia periodiškai gaunamą pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pakeisti 2011-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei D. K. kas mėnesį naudotis gaunamo darbo užmokesčio ir išmokų už nedarbingumo laikotarpį dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio, bei lėšomis, skirtomis dukters I. Ž. išlaikymui (CPK 148 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė 2012-07-02 atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 112-115) prašo panaikinti 2012-06-25 nutartį ir, klausimą išsprendus iš esmės, 2012-06-18 pareiškimą atmesti šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nutartimi išsprendė dėl teisių asmenų, neįtrauktų į procesą. 2012-05-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 201205180001 (t. 2, b. l. 116-120) pagrindu UAB Fernitela perleido visas iš 2011-12-29 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011122970038 (t. 2, b. l. 32-37) kylančias ar su ja susijusias teises ir pareigas AliTerus, UAB. Todėl civilinėje byloje Nr. 2-70-548/2012 ieškove laikytina AliTerus, UAB.
2. Atsakovė gali piktnaudžiauti 2012-06-25 nutartimi jai suteikta teise kas mėnesį naudotis išmokomis už nedarbingumo laikotarpį dalimi, t. y. atsakovė fiktyviai gali būti nedarbinga, dėl ko nukentėtų ieškovės kaip kreditoriaus teisės ir teisėti interesai dėl skolos išieškojimo jos naudai.
3. Ieškovės atstovė advokatė G. G. apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota 2012-06-19 elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 121). Prie šio laiško buvo prisegtas 2012-06-19 pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei 2012-06-18 atsakovės pareiškimas su priedais. Ieškovei teismas nenustatė termino prieštaravimams pateikti. Kadangi ieškovė neturėjo teisinių galimybių pareikšti savo nuomonės (prieštaravimų) dėl atsakovės pareiškimo, laikytina, kad ieškovės interesai yra pažeisti, o 2012-06-25 nutartis naikintina.
4. Kadangi ieškinio suma, lyginant su atsakovės pajamomis, yra labai didelė, 2012-06-25 nutartis pakeisti 2011-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažeistų ieškovės teisę būti garantuotai, kad jos teisėti interesai bus įgyvendinti, t. y., kad ieškovei bus grąžinta iš atsakovų solidariai priteista 10 750,63 eurų suma.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teismo 2012-06-25 nutarties (b. l. 102-103), kuria leista atsakovei kas mėnesį naudotis ne tik gaunamo darbo užmokesčio dalimi bei lėšomis, skirtomis dukters išlaikymui, tačiau taip pat ir išmokų už nedarbingumo laikotarpį dalimi (t. 2, b. l. 125-126), neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Apeliantės nuomone, atsakovė gali piktnaudžiauti teismo jai suteikta teise kas mėnesį naudotis išmokomis už nedarbingumo laikotarpį dalimi, fiktyviai būdama nedarbinga, dėl ko nukentėtų ieškovės kaip kreditoriaus teisės ir teisėti interesai dėl skolos išieškojimo jos naudai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė, būdama nedarbinga ir gaudama nedarbingumo pašalpą (net ir fiktyviai), kuri visada būna mažesnė už gaunamą darbą užmokestį, tuo pačiu metu negalėtų naudotis darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. O tai reiškia, jog nenustatytos jokios sąlygos atsakovei piktnaudžiauti nedarbingumu, nes, atsakovei esant nedarbingai, ieškovės interesai būtų net labiau apsaugoti nei tuo metu, kai atsakovė dirbtų ir gautų darbo užmokestį, kurio dalimi galėtų naudotis pagal ankstesnę teismo nutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 738 straipsnyje „Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų“ įtvirtinta, jog iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju 2012-04-06 sprendimu (t. 2, b. l. 80-83), kuris įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti (t. 2, b. l. 86-91), ieškovei iš atsakovės skola priteista kaip iš asmens, neįvykdžiusios savo prisiimtų prievolių pagal kredito sutartį, o iš atsakovo – kaip iš laiduotojo. Vadinasi, teismas, leisdamas atsakovei kas mėnesį naudotis išmokų už nedarbingumo laikotarpį dalimi, nepažeidė teisės normų ir tuo pačiu ieškovės teisių ir interesų, nes aptariamu atveju pagal prievolės kilmę tokio pobūdžio pajamos yra neliečiamos, siekiant apsaugoti būtiniausius asmenų poreikius.
Kita vertus, teismui net ir nepakeitus 2011-12-29 nutarties, atsakovai (-ė) vis tiek būtų turėję galimybę CPK 736 straipsnio nuostatų pagrindu disponuoti dalimi gaunamo darbo užmokesčio ir / ar kitomis pajamomis (pvz. socialinio draudimo pašalpomis ir išmokomis), tokiu būdu tenkinti elementariausius ir būtiniausius gyvenimo poreikius. CPK 736 straipsnyje yra numatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio apribojimai, kurie turi užtikrinti bent minimalius skolininko poreikius tuo atveju, kai ginčas tarp šalių būna išspręstas ir ieškovo ieškinys būna patenkintas. Nors minėtas straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra išieškojimo veiksmas, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ir esant neišspręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui atsakovų padėtis negali būti blogesnė nei skolininkų vykdymo procese ir jiems negali būti visiškai apribota galimybė turėti kokių nors pajamų. Dėl to teismas turi pagrindą leisti atsakovui naudotis dalimi jo darbo ar socialinių pajamų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-23 nutartis c. b. Nr. 2-1393/2010).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas nutartimi išsprendė dėl teisių asmenų, neįtrauktų į procesą, t. y. dėl AliTerus, UAB, kuriai ieškovė UAB Fernitela 2012-05-08 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo teises ir pareigas (b. l. 1116-120). Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kadangi su atskiruoju skundu nepateikta jokių duomenų apie tai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovei (skolininkei) buvo pranešta apie įvykusį po 2012-04-06 sprendimo (t. 2, b. l. 80-83) priėmimo ir įsiteisėjimo reikalavimo perleidimą, be to, pati ieškovės UAB Fernitela atstovė 2012-05-04 prašė išduoti vykdomąjį raštą (t. 2, b. l. 85), kuris buvo išduotas ir 2012-05-09 išsiųstas atstovei (t. 2, b. l. 86), be to, šioje byloje nesant jokių duomenų apie išieškotojo vykdymo procese pakeitimą (CPK 596 str.) iki skundžiamos nutarties priėmimo, konstatuotina, jog šiuo atveju reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas prieš skolininkę.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi pareikti prieštaravimus. Nors ieškovės atstovei advokatei G. G. apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką pranešęs 2012-06-19 elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 121), teismas ir nenustatė termino prieštaravimams pateikti, tačiau pažymėtina, jog, teisei pareikšti prieštaravimus esant įtvirtintai įstatyme (CPK 148 str. 1 d.) ir nuo 2012-06-19 iki skundžiamos nutarties priėmimo 2012-06-25 buvus pakankamai laiko tokiems prieštaravimas pareikšti bei informuoti apie atsiradusį teisių perėmėją, apeliacinės instancijos teismas jokio ieškovės interesų pažeidimo neįžvelgia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį palikti nepakeistą.