Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gonitas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-215/2016 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovėms L. S., V. M., Z. S., G. B., O. S., uždarajai akcinei bendrovei „Gonitas“, trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus D. G., tretiesiems asmenims Klaipėdos 14-ojo notarų biuro notarei D. R., Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. Z., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsakovų O. S., uždarosios akcinės bendrovės „Gonitas“ ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. G. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju –per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad 2007-03-04 ieškovė parašė raštą notarei, kuriame nepatvirtino savo ketinimo įsigyti siūlomą žemės sklypą už pranešime nurodytą kainą. Byloje esantis minėtas 2007-03-04 raštas patvirtinta priešingas aplinkybes (15 p.), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sudarant atsakovės E. M. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pažeista CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta ieškovės pirmenybės teisė, kuri turi būti ginama, perkeliant ieškovei R. Ž. pirkėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visą vykusio ginčo žemės sklypo pardavimo eigą, tačiau nepagrįstai sprendė, kad E. M. jai priklausantį žemės sklypą faktiškai pardavė jau iki pareiškimo pasinaudoti pirmumo teise ieškovei išsiuntimo. Nors teismo argumentai minėtoje dalyje yra ydingi, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo pagrindo ir pakankamai motyvavo savo išvadą, kad sudarius visą eilę sandorių buvo apeita ieškovės pirmenybės teisė įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ta kaina ir sąlygomis, kuria ji buvo parduota O. S., ir su šiais motyvais sutinkant, jie nebekartojami.

Dėl ieškinio senaties termino

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2007 m. gruodžio 5 d., kai ją atstovaujanti advokatė gavo 2007 m. lapkričio 29 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (su istorija), todėl ieškovės ieškinys, kuris teisme buvo gautas 2008 m. vasario 8 d., pareikštas nepraleidus trijų mėnesių ieškinio senaties termino. Apeliantė UAB „Gonitas“ su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir palaiko pirmosios instancijos teisme pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį (12.2 punktas).

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas reikalauti, kad būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei turto dalis, priklausanti savininkams bendrosios nuosavybės teise, yra perleista pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bendraturtis, kurio teisė buvo pažeista, turi teisę per tris mėnesius teismo reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Bylos faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškovė apie ginčijamos sutarties sudarymą galėjo sužinoti 2007-08-23, gavusi pažymą apie atsakovams UAB „Gonitas“ ir O. S. bei trečiajam asmeniui D. G. priklausančias žemės sklypo dalis. Ieškovei suvokus bendraturčių pasikeitimo faktą, ji šioje situacijoje, elgdamasi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę pasinaudoti viešame registre esančiais duomenimis ir sužinoti apie E. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo pardavimo sandorį, nes duomenys apie šį sandorį išviešinti (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-11-29 išrašas su istorija 4.13, 7.6 punktai).

Apibendrinant, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties eigos pradžios, kita vertus, ši aplinkybė nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto termino atnaujinimas yra tiesiogiai susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, visas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo. Pažymėtina, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007.). Šių kasacinio teismo apibrėžtų termino atnaujinimo kriterijų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojusias priežastis pripažinti svarbiomis, t. y. sudarančioms prielaidas terminą atnaujinti: nors D. G. buvo žinoma apie ieškovės ketinimą pirkti ginčo žemės sklypą, ieškovė ieškinio senaties termino eigos metu nebuvo gavusi iš atsakovų jokio objektyvaus dokumento, patvirtinančio bendraturčių pasikeitimą; ieškovė kitais būdais aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises: kreipėsi į notarų biuro dėl informacijos apie pardavimo sandorio sudarymą, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, be to nagrinėjamoje byloje konstatuotinas akivaizdus ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimo faktas, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl atidalijimo

Ieškovė ieškiniu, kurį patikslino, prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką ir atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais UAB „Gonitas“ ir O. S. bei trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus, D. G., o atsakovai UAB „Gonitas“ ir O. S. priešieškiniu prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką ir atidalinti bendro 13650 kv. m dydžio sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią UAB „Gonitas“ ir D. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. Ž. valdomo bendro 2,1850 ha dydžio žemės sklypo. Taigi, ieškovė ir atsakovai pareiškė reikalavimą dėl dviejų skirtingus teisinius padarinius sukeliančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų: atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo (CK4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). Civiliniame procese šalys yra ieškovas ir atsakovas. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str. 2 d.). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla (CPK 46-47 str.). Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Todėl tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priimtas atsakovo UAB „Gonitas“ ir D. G. atžvilgiu, nors ginčo žemės sklypo bendrasavininkis D. G. patrauktas dalyvauti byloje ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, iš esmės yra ieškovas (nagrinėjamu atveju - pagal priešieškinį), tik skirtumas nuo šio yra tas, kad toks trečiasis asmuo pareiškia reikalavimus byloje, kurioje jau yra pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, byla Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, byla Nr. 3K-3-265/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo D. G. jokio savarankiško reikalavimo ieškovei R. Ž. nereiškia – reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jis reiškia priešieškiniu kartu su atsakovais O. S. ir UAB „Gonitas“.

Teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį pagal materialinius teisinius santykius. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti jį dalyvauti byloje atsakovu (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (LR CPK 43 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nes neanalizavo ir neišsprendė trečiojo asmens D. G. procesinės padėties klausimo.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų (atsakovu į bylą neįtrauktas ginčo žemės sklypo bendraturtis D. G., nepagrįstai D. G. pripažintas trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą) apeliacinėje instancijoje ištaisyti negalima, nes apeliacinės instancijos teisme procesinė šalių padėtis nekeičiama, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir byla dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Grąžinant dalį bylos iš naujo nagrinėti dėl procesinės teisės pažeidimų teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialinės teisės normų pažeidimais, nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, turėtų būti patikslinti tiek ieškinio reikalavimai, tiek priešieškinys, nes atsakovė O. S. nėra ginčo turto bendrasavininkė. Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai - R. Ž. paskirta naudotis 1,0930 ha žemės sklypo dalis bendrame 2,185 ha žemės sklype, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ir ji atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su UAB „Gonitas“ bei trečiuoju asmeniu D. G. valdomo bendro 2,1850 ha dydžio žemės sklypo, o UAB „Gonitas“ ir D. G. paskirta naudotis 1,0920 ha žemės sklypo dalis bendrame 2,185 ha žemės sklype, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ir ji atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. Ž. valdomo bendro 2,1850 ha dydžio žemės sklypo - panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.