Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui, advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo dešimtmetė dukra vežėsi per perėją paspirtuką ir, Z. V., vairuodamas savo automobilį, ją partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Mergaitė buvo ne tik labai išsigandusi, tačiau ir dėl sužalojimų nuvežta į ligoninę ir išleista namo tik kitą dieną. Kadangi kūno sužalojimai buvo gydomi namie, iš pradžių jie nepastebėjo, kad po eismo įvykio mergaitė patyrė ne tik fizinius, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, ji vis dar atsisakė išeiti iš namų, tapo labai uždara, baikšti, bijojo išeiti į gatvę viena, prasidėjus mokslo metams, bijojo viena eiti į mokyklą, todėl ją ir dabar tenka kas rytą vežti automobiliu, nors anksčiau visuomet būdavo savarankiška ir eidavo į mokyklą pati.

Atsakovės atstovas, advokatas J. S., teismo posėdžio metu pažymėjo, jog, visų pirma, ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nepateikė draudimo bendrovei reikiamų duomenų, dėl ko iš esmės toks ieškinys galėjo nebūti pareikštas, nes draudimo bendrovė gavusi duomenis, būtų apskaičiavusi ir išmokėjusi draudimo išmoką. Be to, nurodė, jog atsakovė neginčija eismo įvykio fakto ir vairuotojo atsakomybės dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau iš esmės nesutinka su D. V. pateikta eksperto išvada ir mergaitei nustatyta diagnoze bei jos padariniais. Mano, kad pagal įvykio metu sukeltas pasekmes ir nukentėjusiosios būseną šiuo metu, eismo įvykio metu padaryta žala negali būti vertinama tokia didele pinigų suma, juolab, kad tai prieštarauja ir teismų formuojamai praktikai kuomet esant ir didesniems sužalojimams yra priteisiamos ženkliai mažesnės išmokos.

Trečiojo asmens atstovė, advokatė Julija Monako - Galminė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji buvo gydoma namie nuo patirtų sužalojimų, o į psichologą kreipėsi praėjus keliems mėnesiams po įvykio ir pas jį lankėsi tik vieną kartą, be to, šiai dienai mergaitės būklė yra ženkliai geresnė ir eismo įvykio pasekmės nėra tokios ženklios, todėl prašoma priteisti žalos suma akivaizdžiai neadekvati.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių: ieškovo, nukentėjusios eismo įvykio mergaitės tėvo ir atsakovės – draudimo bendrovės, iš esmės kilo dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės neginčija atsakomybės fakto ir tos aplinkybės, jog eismo įvykio metu G. J., iš tiesų, buvo sužalota ir patyrė tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir neįrodyta.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo dukters, G. J., sveikata buvo sutrikdyta, kuomet 2016 m. birželio 20 d., 16.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, eismo įvykio metu Z. V., vairuodamas automobilį Renault Scenic, VIN kodas (duomenys neskelbtini), partrenkė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją G. J., (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad po eismo įvykio G. J. buvo nustatyta poodinė krausoruva su lokaliniu patinimu stuburo juosmeninėje srityje, kas atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko dėl trečiojo asmens, Z. V. veikos, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Z. V. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas Nr. 30N-69696723-16, kuriame konstatuota, jog Z. V., vairuodamas automobilį nepraleido per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, kuriai degė leidžiamas šviesoforo signalas ir ją kliudė. Įvykio metu apgadintas automobilis, paspirtukas ir sužalota pėsčioji. Tokiais savo veiksmais Z. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktus ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1 d., 2 d.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, patenkinus ieškovo atstovo prašymą, 2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimą: koks 2016-06-20 16.16 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), padarytų kūno sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas.

Iš teismui pateikto komisinės ekspertizės akto Nr. EG 478/2017(03) matyti, kad 2017 m. kovo 8 d. atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu, įvykusio 2016 m. birželio 20 d. 14 val. 16 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, G. J. be stuburo juosmeninės dalies sumušimo taip pat patyrė psichoemocinę traumą, kuri sukėlė potrauminį streso sutrikimą (Tarptautinės ligų klasifikacijos-10-Australijos modifikacijos ligos kodas: F 43.1.), kas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. G 1486/2016(03) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas buvo pakeistas į nesunkų, nes duodant pirminę išvadą nebuvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas.

2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pranešė Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

2017 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Sykas informavo teismą, kad pagal teismo nutartį Z. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas.

2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieškovo atstovo prašymą ir stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas. Nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl atsakomybės už eismo įvykį ir to, kad jį sukėlė būtent Z. V. bylos nagrinėjimo meti nekilo. Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio, prisipažino ir savo kaltės neneigė. Liudytojas V. L., skyręs Z. V. administracinę nuobaudą teisme paaiškino, jog asmuo gailėjosi dėl padaryti eismo įvykio, todėl jam įvertinus ir šią aplinkybę, buvo skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju Z. V. atsakomybės rūšies klausimas – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė bus pritaikyta eismo įvykio kaltininkui yra tik vienas iš kriterijų, kurį teismas vertina kartu su kitais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovo dukrai – G. J. neabejotinai buvo sutrikdyta sveikata, jai buvo skirtas gydymas, be to, diagnozuoti ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir potrauminio streso sutrikimas, todėl pagal įstatymą turi būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja V. J., nukentėjusiosios mergaitės mama, teismo posėdžio metu paaiškino, kad po eismo įvykio mergaitė ne tik gydėsi namuose fizinius sužalojimus, tačiau net ir praėjus mėnesiui po įvykio, vis dar bijojo išeiti iš namų, naktimis sapnuodavo košmarus ir bijodavo miegoti viena, pasidarė uždara, o prasidėjus mokslo metams, bijojo viena eiti į mokyklą per gatvę, prašėsi, kad būtų lydima, nors anksčiau visuomet drąsiai eidavo į mokyklą pati. Liudytoja taip pat nurodė, jog neabejotinai eismo įvykio pasekmės ir mergaitės psichinė būklė turėjo įtakos ir jos pablogėjusiems mokymosi rezultatams.

Vienok, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieškovo, liudytojos V. J. paaiškinimais nustatyta, kad šiai dienai, praėjus daugiau nei metams po įvykio, G. J. tiek fizinė, tiek ir emocinė sveikata yra gera, mergaitė lanko mokyklą, šiuo metu joks gydymas vaikui nėra reikalingas.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkūs, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, sužalojimų pobūdį, padarinių pobūdį ir trukmę bei vadovaudamasis, teisingumo ir protingumo principais, mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) – iš atsakovės priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5, 6.250 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos apeliacinio teismo ir Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 str. 2 d).

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina iš atsakovės.

Teismas laiko, jog sprendimu buvo patenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato M. Kepenio pagalbai apmokėti.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur (CPK 80,88,93 str.).

Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 605 Eur advokato J. S. pagalbai apmokėti, todėl teismui patenkinus 20 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš ieškovo 484 Eur.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z. V., pateikė teismui duomenis, kad patyrė 360 Eur advokatės J. Monako – Galminės pagalbai bylos nagrinėjimo metu apmokėti, todėl teismui patenkinus 20 procentų ieškinio reikalavimų, trečiajam asmeniui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš ieškovo 288 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į/k 302912288, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo S. J. naudai.

Priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 30 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo S. J. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Priteisti iš ieškovo S. J. 288 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Z. V..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.