- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- eI-5957-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00706-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. U.
- Pareiškėjas
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui R. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 193,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2020-03-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos atstovui apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai. Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2019 m. gruodžio19 d. sprendimais Nr. T1-491, Nr. T1-207 Taryba patvirtino Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą – tai Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka bei remiantis VĮ Registrų centras duomenimis.
Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektais nesinaudojo, ar jais naudojosi kiti asmenys, neteikia. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamojo turto objektą valdė atsakovas. Vertinant šias aplinkybes, atsakovas yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2020-03-31.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Teismas pažymi, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., LVAT 2012-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (liet. savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020-06-17. Taigi, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31, todėl vietinė rinkliava priteistina skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2017-01-01.
Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Atitinkamai atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už ginčo laikotarpį ir yra lygi 193,85 Eur. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, yra suėjęs senaties terminas vietinės rinkliavos už 2016 metus priteisimui. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos reikalavimas dėl 34,16 Eur (2020-06-11 pažyma Nr. VPN-(26.1.4.10)-104) vietinės rinkliavos už 2016 m., konstatavus suėjusį senaties terminą už šį laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 159,69 Eur (193,85 Eur – 34,16 Eur) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 159,69 Eur ginčo rinkliavos sumos už ginčo laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. U. pareiškėjai Šilutės rajono savivaldybės administracijai 159,69 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 69 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.