- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-34891-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29009-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- T. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. B. (toliau – ir atsakovas), prašydamas pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Žemės sklypas buvo įsigytas ieškovui formaliai dar nenutraukus santuokos, tačiau faktiškai jau ilgą laiką negyvenant su sutuoktine ir rengiantis santuokos nutraukimui, įsigytas už asmenines ieškovo lėšas ir ilgus metus jo vieno išlaikytas ir prižiūrėtas. Todėl Žemės sklypas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Nurodė, kad ieškovas su E. B. (buv. B.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka teismo sprendimu nutraukta 1993 m. vasario 17 d., sprendimas įsiteisėjo 1993 m. kovo 1 d. Ieškininis pareiškimas teismui dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas 1992 m. spalio 23 d. 1993 m. sausio 20 d. ieškovas sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nusipirko šešių šimtų kvadratinių metrų ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodytas žemės sklypas buvo parduotas už 908 rublius, iš kurių pirkėjas įmokėjo 454 rublius į žemės ūkio banko Vilniaus skyriaus sąskaitą ir 454 rublius sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Ieškovui gyvenant santuokoje kildavo konfliktai dėl sutuoktinės E. B. priklausomybės nuo alkoholio, 1976 m. sutuoktinė buvo įtraukta į narkologinio dispancerio įskaitą, keletą kartų gydyta ligoninėje, nuolat keitė darbovietes ir finansiškai neprisidėjo prie šeimos gerovės. 1992 metų vasarą ieškovas išsikraustė iš buto, kuriame gyveno su sutuoktine, ir pradėjo gyventi atskirai. Taigi, Žemės sklypas buvo įgytas tuo metu, kai santuokinių santykių nebebuvo, nebuvo nei bendrų tikslų, nei pareigų, sutuoktiniai buvo skyrybų procese, todėl negalima teigti, kad įsigytas turtas buvo skirtas bendroms reikmėms. Ieškovas jau seniai buvo išsikraustęs į kitą butą ir vedė asmeninį, atskirą nuo buvusios sutuoktinės ūkį, (duomenys neskelbtini) ieškovas sukūrė kitą šeimą ir pradėjo kitą gyvenimo etapą. E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas su buvusia sutuoktine turi du sūnus: jaunesnįjį T. B., kuris paveldėjo po mamos E. B. mirties likusį turtą, ir kurį ieškinyje nurodo atsakovu, taip pat vyresnįjį G. B., kuris į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, šeimos nariams nurodė, kad į palikimą jis nepretenduoja. Pažymėjo, kad Žemės sklypas į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas, nes visi vertino, kad tai asmeninė ieškovo nuosavybė. Ieškovui nusprendus parduoti Žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, paaiškėjo, kad Žemės sklypas yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Akcentavo, kad įgyjant Žemės sklypą buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia Žemės sklypą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, nes santuokinių santykių realiai nebebuvo, buvo ruošiamasi skyryboms, sutuoktinė prie šeimos gyvenimo finansiškai neprisidėjo dėl savo gyvenimo būdo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Nusipirktame sodo sklype visada dirbo tik ieškovas, už sodą mokėjo visą laiką taip pat tik jis, sodo sklype ieškovas savo lėšomis ir savo darbu pasistatė namą, kuris buvo skirtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas visada manė, kad sodo sklypas su namu yra jo asmeninė nuosavybė, viešame registre nurodyta tik ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad ieškovas visada visus mokesčius ir rinkliavas mokėjo ir moka tik pats asmeniškai. Ieškovo buvusi sutuoktinė į sodą nevažiuodavo, jame nedirbo, jo neprižiūrėjo, neišlaikė ir visą gyvenimą neturėjo į jį jokių pretenzijų. Po ieškovo sutuoktinės mirties, įpėdinis priėmęs palikimą, t. y. šalių sūnus T. B., jokių pretenzijų į sodo sklypą nekėlė. Ieškinį grindė 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, teikė papildomus dokumentus, įrodymą, kad sumokėta 308,25 Eur žyminio mokesčio (2020 m. spalio 13 d. CBP-28933).
Atsiliepimas
Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškovo ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad kiek jis pamena, tėvas P. B. visą laiką vienas dirbo sode, mama E. B. į sodą nevažiuodavo, ji turėjo priklausomybę alkoholiui ir jai niekas nerūpėjo. Motina, laikinai dirbdama laikinus darbus, uždirbtus pinigus panaudodavo ne pagal paskirtį, už viską mokėdavo tėvas. Dėl šių priežasčių tėvas išėjo gyventi kitur, paskui išsiskyrė, tačiau net ir po skyrybų, motinai duodavo pinigų susimokėti už paslaugas, išlaikyti vaikus. Patvirtino, jog tėvas sodą nusipirko tuo laikotarpiu, kai skyrėsi su mama ir kartu nebegyveno. Sode visą laiką dirbo ir už jį mokėjo tik tėtis. Atsakovas teigė, kad visada žinojo, jog jokių pretenzijų dėl tėvo įgyto sodo niekada neturėjo ir neturi. Tai tėvo asmeninis turtas. Mirus motinai, atsakovas vienas paveldėjo motinos turtą, kuris jai priklausė, ir į jokį kitą turtą jis nepretenduoja. Atsakovas nurodė, jog retai būna Lietuvoje, su tėvu palaiko artimą ir šiltą ryšį, todėl būtų nesąžininga reikalauti, kad tėvo visą gyvenimą jo darbu ir jo asmeninėmis lėšomis sukurtas turtas priklausytų ir jam, atsakovui (2020 m. spalio 26 d. DOK-204113; el. bylos priedas, b. l. 6-7).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 1993 m. sausio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 316 pagrindu, registruotas ieškovo P. B. vardu. Žemės sklype yra pastatas-sodo pastatas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, registravimo pagrindas – 2014 m. vasario 20 d. Sodininkų bendrijos pažyma Nr. 19 ir 2017 m. birželio 27 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. SN43-2379.
Taip pat nustatyta, jog ieškovas P. B. su E. B. (pavardė iki santuokos – B.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1993 m. vasario 17 d. sprendimo išrašas (civilinė byla Nr. 212-1) patvirtina, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 1993 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1993 m. kovo 3 d. santuokos nutraukimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad P. B. ir E. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
Taigi, ginčo žemės sklypas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio („Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovo santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (santuokos metu), yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu, nurodo kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Ieškovo teismui pateikta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1993 m. sausio 20 d. sutartis, sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos atstovo, veikiančio pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. gegužės 26 d. potvarkį Nr. 646p ir pirkėjo P. B. (ieškovo), patvirtina, kad ieškovas nupirko 600 kv. m žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nupirktas už 908 rublius, kuriuos a) pirkėjas sumokėjo į žemės ūkio banko Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kvito Nr. F-1870, 1992 m. liepos 9 d.); b) valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei kompensacijomis 454 rublius. Mokėjimo pranešime nurodyta, kad 454 rubliai, mokami investiciniais čekiais, yra nurašomi iš P. B. investicinės sąskaitos (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. 50, teiktoje Vilniaus miesto notarų biurui nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymima, kad ieškovas visus mokesčius ir rinkliavas mokėjo ir moka tik pats asmeniškai.
Ieškovo ir atsakovo savo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, kad ieškovas vienas įsigijo ginčo žemės sklypą, ieškovui jau negyvenant su sutuoktine, sutuoktinei neprisidedant prie šeimos poreikių tenkinimo dėl priklausomybės alkoholiui, pastovaus darbo neturėjimo, sutampa, yra neprieštaringos. Atsakovas T. B. patvirtino, kad tėvas P. B. (ieškovas) visą laiką vienas dirbo sode, mama E. B. į sodą nevažiuodavo, ji turėjo priklausomybę alkoholiui ir jai niekas nerūpėjo. Nurodė, jog tėvas sodą nusipirko tuo laikotarpiu kai tėvas su motina kartu nebegyveno. Šalių nurodomas aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateikta jo parengto 1992 m. spalio 23 d. ieškininio pareiškimo (toliau –ieškininis pareiškimas) kopija. Ieškininiame pareiškime nurodoma, kad ieškovui išgyvenus penkerius metus santuokoje su E. B., prasidėjo konfliktai dėl sutuoktinės pastovaus girtuokliavimo, atsakovė serga (duomenys neskelbtini) nuo 1972 m, nuo 1978 m. yra narkologinio dispanserio įskaitoje, yra pakeitus 9 darbovietes, neša daiktus iš namų, kai negeria alkoholio, vartoja toksikuojančius vaistus ir kt. Nurodoma, kad ilgą laiką ieškovas su atsakove neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Laikytina, kad yra įrodyta, jog ieškovo sutuoktinė E. B. neprisidėjo nei lėšomis, nes savo darbu prie ginčo žemės sklypo įsigijimo ir (ar pagerinimo), nereiškė dėl jo pretenzijų.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma patvirtina, kad ieškovo buvusi sutuoktinė E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus m. 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2005 m. gegužės 3 d. liudijimo nustatyta, kad 2005 m. gegužės 3 d. buvo pradėta paveldėjimo byla, palikimui priimti yra paduotas įstatyminio įpėdinio T. B. (atsakovo) pareiškimas-prašymas. Vertintina, kad nėra kitų asmenų, be atsakovo, kurie būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi.
Sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės pobūdžio (asmeninė ar bendroji), atsižvelgtina į tai, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo jau vykstant skyrybų procesui: ieškovas dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 1992 m. spalio 23 d., o žemės sklypą įsigijo 1993 m. sausio 20 d. Taip pat į tai, kad šioje byloje šalių rašytiniais parodymais ir rašytiniais dokumentais yra pagrįsta, jog iki santuokos su sutuoktine E. B. nutraukimo 1993 m. pradžioje ieškovas su sutuoktine ilgą laiką nevedė bendro ūkio, sutuoktinė savo lėšomis neprisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo, nes neturėjo lėšų ir gyveno skyrium nuo ieškovo. Dokumentai liudija, kad ieškovas žemės sklypą pirko savo lėšomis.
Vertintina, kad byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, paneigiantys sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine P. B. nuosavybe, tenkintinas.
Baigus bylą nagrinėti iš esmės teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Šiuo atveju sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsižvelgus į atsakovo procesinį elgesį (atsakovas ieškinio patenkinimui neprieštaravo, byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus), įvertinus, kad ieškovas neprašė iš atsakovo jam priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.