Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas D. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Skundžiama taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteisto gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 10 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) kartu su D. T. ir trečiuoju asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta, panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, S. K., D. T. ir trečiasis asmuo priėjo prie N. V., kuriam S. K. pagrasino sumušti. N. V. pasiruošus gintis, D. T. du kartus spyrė N. V. į veidą, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, ir pagrobė iš ant žemės gulėjusio N. V. rūbų kišenės jam priklausiusius daiktus - 380 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens MC 60“ su SIM kortele ir 30 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 180 Lt.

Skunde kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teigia, kad nukentėjusiajam negrasino, nebuvo prie jo prisiartinęs, nukentėjusiojo telefoną jam padovanojo nuteistasis D. T., o kasatorius nežinojo, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam N. V. Kasatorius taip pat neigia liudytojų A. P. ir E. P. parodymus ir kaltina ikiteisminio tyrimo pareigūnę nenoru išsiaiškinti tiesą byloje bei teigia, kad ji nurodė liudytojams, ką pasakyti jų apklausų metu, be to, pareigūnė nepagrįstai atsisakė atlikti akistatą su D. T. ir minėtais liudytojais. Kasatorius įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė galėjo paveikti ir nukentėjusiojo parodymus, dirbo atmestinai, nes liudytoja A. J. tik teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad matė, kaip nukentusysis nudaužė alaus butelį ir puolė D. T.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų išsamumo ir teisėtumo

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnė liudytojams A. P. ir E. P. nurodė, ką parodyti jų apklausų metu. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kuris nors ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tarp jų ir liudytojų A. P. ir E. P. apklausas atlikusi vyresnioji tyrėja K. T., būtų nurodęs minėtiems liudytojams parodyti vienokias ar kitokias faktines bylos aplinkybes. Apklausų protokolai atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus: šio tyrimo veiksmo eiga užfiksuota laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų. Be to, liudytojai savo parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl tų pačių motyvų paneigtinas ir kitas kasatoriaus teiginys apie tai, kad kasatoriaus minima ikiteisminio tyrimo pareigūnė galėjo paveikti ir nukentėjusiojo parodymus. Be to, ir pats kasatorius šį argumentą pateikia tik kaip tikėtiną.

Kasatoriaus motyvas apie tai, kad liudytoja A. J. tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog matė, kaip nukentėjusysis nudaužė alaus butelį ir puolė D. T., nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją A. J., pastaroji nenurodė, kad nukentėjusysis buvo nudaužęs alaus butelį. Šios aplinkybės ji nenurodė ir papildomų apklausų metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, laisvo pasakojimo metu ji taip pat šių aplinkybių nepaminėjo. Ir tik teisėjui paklausus, ji nurodė, kad „nukentėjusysis sudaužė alaus butelį“ ir ji pamatė, jog „bręsta konfliktinė situacija“ (T. 3, b. l. 95). Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė neišsiaiškino šios aplinkybės iki teisminio bylos nagrinėjimo, dar nereiškia, kad ji dirbo atmestinai. Be to, net ir pripažinus šį kasatoriaus argumentą iš dalies pagrįstu, nurodomas procesinis pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu, kuris galėjo suvaržyti kaltinamajam įstatymo garantuotas teises ar kuris galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, nes minėta aplinkybė byloje neliko nenustatyta: ji paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priimant nuosprendį buvo tinkamai įvertinta.

Pagal BPK 178 straipsnio 2 dalį įtariamasis (jo gynėjas) turi teisę raštu prašyti prokuroro atlikti šiame Kodekse numatytus veiksmus. Gavęs tokį prašymą prokuroras gali pats atlikti prašomus veiksmus, įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus, atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė be pagrindo atsisakė atlikti kasatoriaus akistatą su nuteistuoju D. T. ir liudytojais A. P. bei E. P. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius rašytinio prašymo atlikti akistatą nepateikė, prokuroro sprendimas įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti šį tyrimo veiksmą nebuvo priimtas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnė neturėjo pareigos atlikti S. K. ir kito nuteistojo ar liudytojų akistatą. Iš Baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio matyti, kad akistata nėra privalomas proceso veiksmas. Kolegijos nuomone, akistatos neatlikimas nepakenkė bylos išnagrinėjimo išsamumui ir teismo sprendimo teisingumui, juo labiau kad teisminio nagrinėjimo metu kasatorius galėjo nevaržomai naudotis jam įstatymo suteikta teise užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (BPK 22 straipsnio 2 dalis). Kolegija daro išvadą, kad kasatorius nepateikė jokių objektyvių duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinių pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Darytina išvada, kad įrodymai byloje yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino tinkamai surinktus ir išsamiai ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Įrodymus reglamentuojančios procesinės teisės normos nebuvo pažeistos nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

Kolegija nepasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimu ir jų vertinimu.

BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Čia nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.

Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad kasatorius S. K. nukentėjusiajam N. V. negrasino, nebuvo prie jo prisiartinęs, o nukentėjusiojo telefoną jam padovanojo nuteistasis D. T. ir kasatorius nežinojo, jog telefonas priklauso nukentėjusiajam, yra grindžiami ne nuorodomis į teisės taikymo klaidas, bet teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, nurodant skirtingus, nei yra teismų nustatyti, bylos duomenis. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina. Kasacinės instancijos teismas fakto klausimų nesprendžia. Teisėjų kolegija tik remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, spręsdama teisės taikymo klausimus. Įrodymų tyrimo, vertinimo klausimai buvo nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi nuteistojo S. K. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, nenagrinėtini.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. K. kasacinį skundą.