- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-143-1086-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės 1 – ojo būrio pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 25 d. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2007 m. rugpjūčio 25 d. 17.00 val. Kaune, Prieplaukos krantinės – Daugirdo g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją pastatė ir paliko stovėti važiuojamojoje dalyje. D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 193.10 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 124¹ straipsnio 4 dalimi, D. V. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
D. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir nutraukti bylą.
D. V. nurodė, kad įvykio metu įjungė avarinį signalą, o sustoti privertė kiti asmenys, neturintys tam įgalinimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Institucijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad tai, jog D. V. padarė nurodytą pažeidimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų Andriaus Vaškevičiaus, Ruslano Gusevo, V. J. S., V. T. parodymais. Liudytojai A. Vaškevičius ir R. Gusevas patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą automobilis ,,Opel Zafira“ stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir trukdė pėstiesiems, kadangi čia pat vyko šventė. Apsaugos darbuotojai paaiškino, jog prašė vairuotojo patraukti automobilį, tačiau šis į prašymą nereagavo, automobilį paliko stovėti važiuojamojoje dalyje ir nuėjo. Liudytojas V. J. S. paaiškino, kad jis dirba saugos tarnyboje „Kvintencija“, 2007 m. rugpjūčio 25 d. dirbo Prieplaukos krantinėje bei Daugirdo g. D. V. atvažiavo automobiliu ,,Opel Zafira“, pastatė automobilį važiuojamojoje kelio dalyje, skersai Prieplaukos krantinės gatvės, išlipo ir nuėjo, nereaguodamas į perspėjimus, kad stovėti čia draudžiama, kadangi vyksta šventė ir automobilis trukdo transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Liudytoja V. T. taip pat patvirtino, jog ji matė, kaip D. V. automobilį pastatė važiuojamojoje kelio dalyje, skersai Prieplaukos krantinės gatvės ir nuėjo į šventę. Automobilis trukdė tiek automobilių eismui, tiek pėstiesiems. Netikėti ir atmesti šiuos liudytojų parodymus teismas neturi pagrindo. Pareiškėjo padarytą pažeidimą liudytojai A. Vaškevičius ir R. Gusevas užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas. Visų liudytojų parodymai nuoseklūs, nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti D. V. nepagrįstai apkaltinti. Nebuvo nustatyta, kad surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos darbuotojai būtų pažeidę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintą Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją. Taigi pažeidimo aplinkybės nustatytos tiksliai ir konkrečiai. D. V. kaltinantys įrodymai neprieštaringi, sutampa tarpusavyje. Teismas pažymėjo, jog KET 33 punktas priverstinį sustojimą apibrėžia kaip transporto priemonės sustabdymą (sustojimą), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta, be kita ko, ir priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama (KET 136.1 p.). Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad toliau važiuoti D. V. buvo neįmanoma arba pavojinga, kadangi jis turėjo realią galimybę išvažiuoti iš įvykio vietos ir sustoti tam leidžiamoje vietoje taip, kad netrukdytų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. D. V. motyvus, kad jis įvykio metu įjungė avarinio sustojimo signalizaciją, kadangi jį privertė sustoti kiti asmenys, neturintys tam įgalinimų, kad automobilis netrukdė nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų eismui, paneigia minėti liudytojų parodymai ir byloje esanti medžiaga. D. V. skundo motyvai prieštarauja minėtiems įrodymams, teismas juos vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės, todėl jie atmestini. Liudytoja R. V. paaiškino, kad automobilį buvo priversti palikti važiuojamojoje dalyje, kadangi jiems nebuvo leista toliau važiuoti, ir kad automobilis netrukdė nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų eismui. Šiuos liudytojos parodymus teismas atmetė, kadangi ji yra D. V. žmona, ir vertino kaip bandymą padėti savo vyrui išvengti atsakomybės. Kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pažeidimo faktą, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. 2007 m. rugpjūčio 25 d. 17.00 val. Kauno mieste, Prieplaukos krantinės – Daugirdo g. sankryžoje, vairuodamas automobilį, pastatė transporto priemonę ir paliko ją stovėti važiuojamojoje dalyje, tuo kliudydamas kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, bei savo veiksmais pažeidė KET 193.10 punkto reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo. Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis nekeistinas.
II.
D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį ir nutraukti bylą.
D. V. nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar eismas tariamo pažeidimo padarymo metu buvo apribotas, nes tai, jog automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, savaime neįrodo pažeidimo fakto. Vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, jog stovintis automobilis niekam netrukdė. Jei transporto priemonių eismas nebuvo ribojamas, neleidžiant jam statyti automobilio kelkraštyje, buvo savavaldžiaujama, o jei buvo – tai jo automobilis niekam netrukdė, stovėjo su įjungta avarine šviesos signalizacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Kolegija pažymi, kad šiai bylai įrodinėjimo prasme yra reikšminga aplinkybė ne tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamo automobilio stovėjimo neleistinoje vietoje faktas (šio fakto apeliantas iš esmės neginčija), o jo (automobilio) palikimo šioje vietoje faktas ir tokio palikimo priežastys ta prasme, ar jos priklausė (ar ne) nuo pareiškėjo valios ir jo pasirinkto elgesio modelio situacijoje, kai jo buvo prašoma patraukti automobilį iš minėtos vietos.
Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad apelianto pozicija dėl pažeidimo fakto nustatymo grindžiama prielaidomis ir nepatvirtinama jokias konkrečiais įrodymais, nuoroda į avarinio signalo įjungimą KET 193.10 punkto taikymo požiūriu nėra reikšminga. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.