Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megalogistika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės ieškinys 2020 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsakovei atsiliepimui pateikti. Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. išsiuntė atsakovei jos buveinės adresu ieškinį su priedais ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau siunta grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas pakartotinai atsakovei jos buveinės adresu ir įmonės vadovo J. Z. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 11 d. išsiuntė ieškinį su priedais ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau ir šios siuntos grįžo adresatams neįteiktos su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Todėl laikytina, kad atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas 2021 m. sausio 21 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu (iki 2021 m. vasario 4 d.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui apie pateisinamas priežastis, kliudžiusias tai padaryti, neprašė pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų tyrimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad ji visiškai padengė įsiskolinimą UAB „Romijus“, darytina išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1795-601/2019 (2020 m. bylos Nr. eB2-657-601/2020) UAB „Romijus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Forsina“; 2020 m. sausio 22 d. pripažino UAB „Romijus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu pripažino UAB „Romijus“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. BUAB „Romijus“ 2020 m. gegužės 26 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. BUAB „Romijus“ 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 buvo patvirtinta 5000 Eur plius PVM atlyginimo administratoriui suma visam bankroto proceso laikotarpiui bei 2000 Eur plius PVM kitų bankroto administravimo išlaidų suma. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Romijus“ veiklos pabaigos, 2020 m. balandžio 14 d. sprendime nurodė, kad bankroto proceso metu iš debitoriaus buvo gauta 100 Eur lėšų, kurios panaudotos administravimo išlaidų dengimui.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad į JANĮ 155 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytą išimčių sąrašą nepatenka procedūros, reglamentuojančios likviduojamos dėl bankroto turto realizavimo procedūras, o UAB „Romijus“ likvidavimo procedūros buvo pradėtos įsiteisėjus 2020 m. sausio 22 d. nutarčiai, kuria UAB „Romijus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ginčo klausimui vertinti turi būti taikomos JANĮ nuostatos.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Tokių lėšų paskirstymo klausimą taip pat gali inicijuoti buvęs pasibaigusios ir išregistruotos įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos tokios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008, kt.). Nors ši praktika priimta galiojant ĮBĮ, ji aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų (tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir šalių susirašinėjimo) nustatyta, kad atsakovės apskaitos tvarkytoja „UAB „Skaičių erdvė“ ieškovei, kaip UAB „Romijus“ nemokumo administratorei, 2020 m. gegužės 8 d. persiuntė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo šalys pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis suderino atsakovės 450,92 Eur skolą UAB „Romijus“ naujai. Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku buvo raginama raštu sumokėti įsiskolinimą, ji 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad pavedimas bus padarytas pasibaigus karantinui. Ieškovės teigimu, nurodytas įsiskolinimas UAB „Romijus“ nėra visiškai padengtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).

JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, o JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. JANĮ 73 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos (1 punktas); ūkinės komercinės veiklos išlaidos (2 punktas); 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau – kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus) (3 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nesant įrodymų, kad atsakovė yra padengusi įsiskolinimą, UAB „Romijus“ bankroto proceso metu nebuvo padengtos visos administravimo išlaidos, teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovės UAB „Romijus“ kreditorių naudai 450,92 Eur, priteistą sumą skiriant administravimo išlaidoms apmokėti, pervedant šias lėšas nemokumo administratorei UAB „Forsina“. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (450,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos prašymas netenkintinas.

Šioje byloje pateikus ieškinį, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė šioje byloje nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl ieškinį tenkinus visiškai, 15 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 6,74 Eur pašto išlaidų. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megalogistika“, juridinio asmens kodas 302337630, iš juridinių asmenų registro išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Romijus“, juridinio asmens kodas 302823996, kreditorių naudai 450,92 (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 92 centų) Eur skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (450,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą skiriant administravimo išlaidoms apmokėti, pervedant šias lėšas bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Forsina“, juridinio asmens kodas 302325166.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megalogistika“, juridinio asmens kodas 302337630, 15 (penkiolikos) Eur žyminį mokestį ir 6,74 Eur (šešis eurus 74 ct) pašto išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka. Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.