- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-642-383-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- O. G.
- Advokatai
- Klemensas Kriščiūnas
Nr.1A -642- 383/2010 Proceso Nr. 03-1-00328-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio, kuriuo O. G. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems ) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie šios bausmės pridėta dalis 2008-01-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. balandžio 26 d. apie 17.30 val., Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, nuteistųjų valgykloje, vakarinio maitinimo metu, druskos rūgšties tirpalu apipylė nuteistojo T. I. galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos, dešinės ausies, veido, dešinio peties, nugaros cheminius nudegimus, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apeliaciniu skundu O. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltininkui neturi, atleido jam už padarytą sužalojimą, dar iki teisminio proceso pradžios jie susitaikė, ir nukentėjusysis prašė teismo skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra sukūręs šeimą ir ateityje pasiryžęs daugiau nebenusikalsti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą. Nors nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau prašo įvertinti tai, kad tarp nuteistųjų taip pat kyla konfliktai, tačiau dabar jis labai gailisi dėl padaryto sužalojimo kitam nuteistajam.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai O. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę O. G. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad O. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. O. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad O. G. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Toks asmuo yra recidyvistas pagal BK 27 str. 1d. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę pagrįstai. Nors O. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad naują nusikaltimą prieš asmenį, sužalodamas ir veido sritį, jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Be to, kaltinamasis bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai, pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, baustas už ypatingai grubių pažeidimų padarymą, nebuvo skatintas, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus teismas teisingai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo T. I. prašymas atsižvelgti į tai, kad jie susitaikė. Kolegija sutinka, jog tai, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiuoju, yra svarbi aplinkybė, tačiau šioje konkrečioje byloje teismas jau pripažino lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Be to, kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti skirta teisinga bausmė. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ar kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Bausmė teisinga tik tuomet, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, kadangi tokiu būdu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. G. , įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir bausmę paskyrė, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos aplinkybes, kitus duomenis. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo O. G. apeliacinį skundą atmesti.