Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-1999-877/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2YT-1999-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19264-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, R. G., G. G., A. G., T. G., L. R.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1999-877/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19264-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos S. G. atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, R. G., G. G., G. G., A. G., T. G., L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Pareiškime nurodo, kad pareiškėja ir A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų: R. G., G. G., G. G.. Iš kitos santuokos A. G. turėjo tris vaikus: A. G., T. G., L. R.. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigytas nekilnojamasis turtas- gyvenamasis namas, ūkio pastatas, garažas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiam turtui įsigyti pareiškėja panaudojo savo asmenines lėšas- 14853 rublius. Po A. G. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, jis nebuvo sudaręs testamento. Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir tvarkė šalia esančius žemės sklypą ir pastatus. Pareiškėja kreipėsi į teismą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pažymėjo, kad kitu būdu šio dokumento negali gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, dėl pareiškėjos pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs duomenų apie mirusio A. G. palikimo perėjimą valstybei.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 7). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: R. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), G. G., gimusio (duomenys neskelbtini) (11 b. l.), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš kitos santuokos A. G. turėjo tris vaikus: A. G., T. G., L. R. (46, 49,50, 51).

Santuokoje pareiškėja 1992-03-27 Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3-2107 pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (už 14853 rublius valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis) įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (15-16, 17-19, 20, 21-23 b. l.). 14853 rubliai buvo nurašyti iš S. G. banko sąskaitos Nr. I-179 (19 b. l.). 1999-03-26 A. G. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl A. G. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (48 b. l.). Pareiškėjos sutuoktinis A. G. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). testamentų registre nėra įregistruota A. G. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo bei palikimo atsisakymo faktų (14 b. l.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja tiek sutuoktiniui esant gyvam tiek po jo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, mokėjo už jį mokesčius, šis turtas VĮ Registrų centras registruotas jos vardu.

Palikimo atsiradimo metu po A. G. mirties galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK). 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.

Iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusio 1969 m. Santuokos iš šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Panaši nuostata įtvirtinta ir dabar galiojančiame Civiliniame kodekse, kuriame numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Gyvenamasis namas, garažas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjos ir A. G. santuokos metu, todėl laikytina, kad šis turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, byloje nėra duomenų, kad šiam turtui būtų taikomas kitoks teisinis turtinis rėžimas (CPK 185 straipsnis).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, Gyventojų registro tarnybos duomenų ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė ir rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu kaip jo savininkė. Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja (sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė) paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Po A. G. mirties R. G., G. G., G. G., A. G., T. G., L. R. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkintinas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė