- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2VP-4114-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38508-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., E. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Č., E. Č. ir antstolis Dainius Šidlauskas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui A. Č. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Č. priklauso ½ dalis E. Č. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, bei ½ dalis E. Č. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. Č. pagal 2012 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-14117-558/2012 dėl 237,60 Eur skolos išieškojimo, valstybės naudai. Nurodo, kad vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas 2019 m. rugsėjo 20 d. yra sudaręs santuoką su E. M., kuri remiantis VSDFV duomenimis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko sutuoktinė turi banko sąskaitas AB SEB banke, AB „Neo Finance“ ir Swedbank, AB. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 18 d. gavo antstolio raštą, kuriuo buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko A. Č. turto dalies esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Č. ir E. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. teisėjos Raimondos Vansevičienės rezoliucija ir išsiųstas atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Teismo pirmininko Marijaus Kursevičiaus 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinę bylą perdavus teisėjos Kristinos Lysionok žiniai 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, byloje buvo paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 9 d. 16.00 val. informuoti 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Iš antstolio Dainiaus Šidlausko gautos vykdomosios bylos Nr. 0178/12/01056 ir Nr. 0178/13/02577, kurios susijusios su pareiškimo nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/13/02577 nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-14117-558/2012 dėl 237,60 Eur (820,37 Lt) išieškojimo pareiškėjos naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2013 m. rugpjūčio 9 d. Patvarkymu Nr. S1-99784 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis nustatė, kad skolininkas jo vardu registruoto kilnojamojo (transporto priemonių) turto bei ginklų neturi. Antstolis areštavo skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas, nurodydamas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei priėmė nurodymus priverstinai nurašyti piniginės lėšas. Antstolis nustatė, kad skolininkas A. Č. nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. yra santuokoje su E. Č. (M.), kuri gauna draudžiamąsias pajamas. Antstolis nustatė, kad vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarę nėra. Antstolis 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė patvarkymą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S19-56625 – 1 109,88 Eur sumai. 2019 m. gruodžio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui, skolininkei ir jos sutuoktiniui per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje. Pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 20 d.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė asmeninio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą neturi, duomenų apie kitą turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas ir įvykdomas išieškojimas teismui taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai. Byloje nėra ginčo dėl skolininko asmeninės prievolės pobūdžio, prievolės atsiradimo metu skolininkas A. Č. ir suinteresuotas asmuo E. Č. nebuvo santuokoje. Iš vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų sutarties sudarę nėra.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų teismui pateikta nėra.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. Č. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Č. priklauso ½ dalis E. Č. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, bei ½ dalis E. Č. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. Šiuo atveju antstolis Dainius Šidlauskas 2019 m. lapkričio 27 d. Turto arešto aktu (kuris buvo patikslintas 2020 m. sausio 21 d. turto arešto aktu Nr. S20-3543) areštavo skolininko sutuoktinės E. Č. (buvusį pavardė M.) turimas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke), (duomenys neskelbtini) (kredito įstaiga UAB „Neo Finance“) ir (duomenys neskelbtini) (Swedbank, AB). Kaip matyti iš bylos medžiagos skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, tuo tarpu vykdomojoje byloje nėra pritaikyta ribojimų E. Č. gaunamoms pajamoms, išmokoms, dividendams ir pan., todėl nėra pagrindo nustatyti, kad skolininkui A. Č. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. Č. apskritai bet kokio pobūdžio gaunamų pajamų negu kad darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, todėl šiuo aspektu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui A. Č. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Č. priklauso ½ sutuoktines E. Č. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos VMI pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (pusė) sutuoktinės E. Č. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.