Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-22 · Administracinė byla Nr. I-3450-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
I-3450-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01636-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3450-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01636-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 315 ir Nr. 323 neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Paaiškino, jog tualete nebuvo įrengta užuolaida, kuri užtikrintų privatumą. Visu ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į būrio viršininką dėl užuolaidos įrengimo kameroje, tačiau būrio viršininkas nurodė, jog šiuo metu nėra užuolaidų, tačiau greitu metu jį bus įrengta. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas nesikreipė į direktorių. Nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas administracijos darbuotojų. Sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, kuri neužtikrino pakankamo privatumo. Be to, dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nuolat kildavo konfliktai. Taip pat tualetas nuo stalo nutolęs 1 m 50 cm, todėl, kai vienas asmuo valgydavo, kitas negalėdavo pasinaudoti tualetu. Pažymėjo, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Kamerose langai nevalomi, o dėl įrengtų grotų pats jų negalėjo išsivalyti. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K II korpuse kiekvieną pirmadienį buvo vedamas nusiprausti po šiltu dušu. Nurodė, kad Šv. Velykų antrą dieną, t. y. 2019 m. balandžio 22 d., nebuvo išvestas į dušą, o budintis pareigūnas nurodė, jog per išeiginę pareiškėjas nebus vedamas į dušą. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 23 d. buvo etapuotas į pataisos namus nešvarus bei nesiprausęs, todėl kiti nuteistieji šaipėsi, menkino garbę ir orumą. Taip pat Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Akcentavo, kad galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė diskomfortą, gėdos jausmą, baimę, dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–10).

Nurodė, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundais dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) už laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (administracinė byla Nr. I-3329-816/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2019-1) ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. (administracinė byla Nr. I-3399-816/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2019-9). Atsižvelgiant į tai, pateikė duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. Paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 323, kurioje laikomi 2 asmenys. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 2-ąjį sektorių.

Paaiškino, kad teisės aktų reikalavimuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, tačiau tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pažymėjo, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.

Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Paaiškino, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, todėl yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Informavo, jog Lukiškių TI-K administracijai adresuotų pareiškėjo skundų, prašymų arba pareiškimų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, ginčo laikotarpiu neregistruota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. kamerose Nr. 315 ir Nr. 323 dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje, išvedimo į dušą bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po šiltu kartą per savaitę.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-3329-816/2019) dėl Lukiškių TI-K kamerose Nr. 224, Nr. 328, Nr. 315, Nr. 323 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, dėl neužtikrinto privatumo sanitariniuose mazguose, dėl tvyrančio nemalonaus kvapo kamerose, dėl tarakonų kamerose, dėl nevalomų langų, dėl ant langų įrengtų grotų, neužtikrintos temperatūros, drėgmės, minimalaus kameros ploto, dėl įrengtų baldų užimamo ploto, patalynės paėmimo, dėl neužtikrinto apšvietimo, dėl rūkančių asmenų laikymo su nerūkančiais, dėl atliekamos apžiūros.

Taip pat teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. su skundu kreipėsi į VAAT (administracinė byla Nr. I-3399-816/2019) dėl to, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 323 buvo paimama patalynė ir minkštasis inventorius, dėl pareigūnų viršijamų įgaliojimų.

VAAT 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-3329-816/2019 ir administracinė byla Nr. I-3399-816/2019 sujungtos į vieną administracinę bylą, sujungtai administracinei bylai paliekant Nr. I-3329-816/2019.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. I-3450-809/2019 ir Nr. I-3329-816/2019 yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundo dalis, kurioje kildinamas neturtinės žalos atsiradimas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje, paliktina nenagrinėta. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl išvedimo į dušą bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę nėra nagrinėjami VAAT administracinėje byloje Nr. I-3329-816/2019. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas toliau nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje. Taip pat visu pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., teismas vertins pareiškėjo skundo reikalavimus dėl išvedimo į dušą bei dėl neužtikrintos galimybės nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, todėl nuolat kildavo konfliktai.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. Pranešime ,,Dėl M. M. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 13–14).

Žemesnės instancijos teismas

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Iš Vilniaus PN nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., iš viso 4 paras buvo laikomas kameroje Nr. 323 kartu su kitu asmeniu kameroje (b. l. 6–10). Taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 15–17). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kamerą Nr. 323, pažymėtina, kad joje nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visu ginčo laikotarpiu, t. y. 4 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl to nuolat kildavo konfliktai. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo nuolat kildavo konfliktai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog kameroje tvyrojo nemalonus kvapas dėl kameroje įrengto sanitarinio mazgo.

Lietuvos higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau šios higienos normos 3 punkte tvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą (b. l. 6–10), kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerose nebuvo valomi langai, o įrengtos grotos trukdė išsivalyti langus.

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (b. l. 6–10).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 323 (b. l. 6–10). Vadovaujantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog šią kamerą turėjo tvarkyti pats pareiškėjas. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl įrengtų grotų negalėjo išsivalyti langų, tačiau vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunkčiu, grotų įrengimas yra privalomas. Pažymėtina, jog kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 13–14). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Taip pat 2019 m. balandžio 22 d. nebuvo išvestas į dušą.

Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).

Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Aprašo 5 punktą, gyvenamuosiuose korpusuose esančiomis dušo patalpomis suimtieji ir nuteistieji gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 22–24).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 6–10). Be to, iš Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikų matyti, jog suimtieji bei nuteistieji vedami į dušą kartą per savaitę (b. l. 19, 25). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu, todėl atsakovės atstovas tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog 2019 m. balandžio 22 d. nebuvo išvestas į dušą, pažymėtina, jog Vilniaus PN nurodė, kad iš 18 posto kameros Nr. 323 nuteitieji buvo vedami į dušą nusiprausti ir patalynė skalbimui buvo renkama 2019 m. balandžio 24 d. (b. l. 13–14). Pagal Aprašo 12 punktą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus ar Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai iš suimtojo ar nuteistojo gavę informacijos, kad jam, šiame Apraše nustatyta tvarka, nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, atsižvelgę į priežastis ir aplinkybes, organizuoja šio asmens išvedimą nusiprausti į dušą (b. l. 22–24). Nustatyta, kad pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką (Aprašo 1 priedas) 18 priežiūros posto kameroje Nr. 323 laikomi asmenys buvo vedami į dušą ketvirtadieniais (b. l. 25). Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsakymu ,,Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 ,,Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1-249 pakeistas Aprašo 1 priedas pagal kurį, 18 priežiūros posto kameroje Nr. 323 laikomi asmenys buvo vedami į dušą pirmadieniais (b. l. 18, 19). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 22 d. buvo nedarbo diena, t. y. Šv. Velykos. Tačiau, taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti dušu. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas turėjo būti vedamas į dušą 2019 m. balandžio 24 d., t. y. tą dieną, kai įstaigoje jo jau nebuvo. Be to, kaip minėta, Vilniaus PN tinkamai įgyvendino pareigą suteikti pareiškėjui teisę kartą per savaitę nusiprausti duše. Duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į įstaigos administraciją, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo diskomfortu, gėdos jausmu, baime, dvasiniais sukrėtimais, neigiamais išgyvenimais, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, depresija. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 323, kurioje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš viso 4 paras, tačiau kitų pažeidimų, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimu, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į privatumą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra abstraktus ir nepagrįstas, jokie dokumentai, kokio dydžio išlaidas patyrė, nepateikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-3450-809/2019 pagal pareiškėjo M. M. skundo reikalavimų dalį laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto tualeto, nemalonaus kvapo kameroje, nevalomų langų, įrengtų grotų kameroje) palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Vilniaus pataisos namuose (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo).

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė