- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-1123-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00232-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimu E. Š. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir nubausta 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už tai, kad ji 2013-12-14, 3.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (jai nustatytas 1,83 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, jo nesuvaldžiusi nesustabdė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu pažeistas medis ir apgadintas vairuojamas automobilis. Šiais savo veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė E. Š. prašymą sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
E. Š., nesutikdamas su šia Kauno apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir sutrumpinti jai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad teismas priėmė nutartį rašytinio proceso tvarka. Nors ATPK 329 str. tiesiogiai nenumato, kokia forma žodine ar rašytine turi būti nagrinėjami prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką bei darant analogiją į ATPK 283 str., prašymai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, kadangi būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo turėtų kuo išsamiau ir objektyviau įvertinti, charakterizuoti asmenį nuobaudos vykdymo metu, kad būtų išspręstas pagrindinis klausimas - ar nuobauda jau pasiekė savo tikslus. Tam, kad įgyvendintų savo pareigą bei įvertintų pažeidėjo asmenybę ir jo požiūrį į nuobaudą, teismas turėjo realiai pabendrauti su pažeidėju, nes priešingu atveju priimti objektyvų sprendimą - neįmanoma. Dėl to, teismas sprendimą priėmė atmestinai, kadangi net nenurodė ar yra įgyvendintos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skunde pažymima, kad 2014-02-03 nutartimi skirtą 4000 Lt baudą ji sumokėjo 2014-02-05, t.y. praėjus 2 dienoms po nutarties. Tai rodo atsakomybės jausmą ir nuoširdžią atgailą prieš įstatymą bei visuomenę. Be to, teismas nenurodė, kad ji mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. 2015-08-28 praėjo vairuotojų sveikatos patikrinimą bei kreipėsi į seniūnę dėl charakteristikos teismui. Pažymoje nurodoma, kad ji charakterizuojama teigiamai, kaip aktyvi ir visuomeniška, bendraujanti, dalyvaujanti bendruomenės renginiuose ir akcijose. Nusiskundimų iš kaimynų ar kitų šaltinių seniūnija neturi. Darbdavio charakteristikos nepateikė, kadangi 2015-03-03 įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Įsteigti įmonę privalėjo dėl to, kad ne vienus metus dirbo (duomenys neskelbtini) agentūroje. Taip susiklostė, kad praradus vairuotojo pažymėjimą liko be darbo. Tokioje srityje dirbant vairuotojo pažymėjimas yra būtinas. Įsidarbino kitoje analogiškoje įmonėje, bet dirbo tik keletą mėnesių, nes dėl tos pačios priežasties teko išeiti. Įmonės veikla - (duomenys neskelbtini), tačiau teikia ir tokias paslaugas, kaip vizų gavimas į NVS ir kitas užsienio šalis. Dėl to tenka važiuoti į ambasadas, esančias Vilniuje arba Rygoje. Vėliau vizos būna pristatomos į klientų biurus pagal nurodytus adresus. Siekdama kokybiško aptarnavimo pagal klientų pageidavimą, klientams dokumentus pristato pati. Važinėjant viešuoju transportu praranda daug laiko ir turi papildomų sąnaudų. Visa ši situacija savaime charakterizuoja ją kaip asmenį ir iš to galima daryti išvadą, kad ji yra atsakingas ir aktyvus žmogus. Be to, nors yra susituokusi, tačiau su vyru gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda. Viena augina dukrą, kurią reikia nuvežti į mokyklą, parsivežti į namus. Dukra norėtų lankyti papildomus būrelius, tačiau fiziškai suspėti įgyvendinti jos norų, neturint teisės vairuoti, neįmanoma, nes gyvena už miesto - (duomenys neskelbtini) kaime.
Skunde taip pat pažymima, kad teismas akcentuoja padaryto teisės pažeidimo sunkumą ir tuo pačiu charakterizuoja ją kaip asmenybę. Visgi į tai jau buvo atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą ir pakartotinai vertinti šią aplinkybę sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nebuvo pagrindo, nes teismas turėtų charakterizuoti asmenį nuobaudos vykdymo metu, deja teismas to nepadarė. Ir jei jau teismas vertina šias aplinkybes ir pagal tai charakterizuoja, tuomet teismas turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad 2013-12-14 (eismo įvykio metu) buvo naktis 3.49 val. ir po eismo įvykio, nežiūrint į tai, kad nebuvo mašinų, žmonių ir buvo šalta – ji nepasišalino iš įvykio vietos, o pati paskambino į policiją ir laukė atvykstančių pareigūnų. Tai parodo jos atsakomybės jausmą ir prieš įstatymą, ir prieš visuomenę. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti. Ji įsisąmonino tai ką padarė. Suprato, kad įvykdytas administracinis teisės pažeidimas - vienas iš pavojingiausių pažeidimų. Būdama motina, suprato, kad savo veiksmais nubaudė savo dukrą, nes jai negali skirti daugiau laiko ir dėmesio. Nubaudė savo tėvus, kurie kartu išgyveno visą situaciją. Labai gailisi dėl savo veiksmų, nes supranta, kad dėl to kenčia ir jos vykdoma veikla, kadangi važinėdama viešuoju transportu negali kokybiškai atlikti savo darbo. Baiminasi, kad netekusi klientų, įmonė bankrutuos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į E. Š. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
E. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ATPK 283 straipsnio nuostatomis ir prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti sutrumpinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymima jog minėtoji norma taikoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau šiuo atveju E. Š. prašymas nagrinėjamas vykdymo procese. Susiformavusioje teismų praktikoje prašymai, paduoti ATPK 329 straipsnio pagrindu, kaip ir šios kategorijos skundai, susiję su nuobaudos vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimu, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pažeidėjo nekviečiant į teismo posėdį.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kurios ir suponuoja išvadą, kad E. Š. atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apeliantės atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Sutinkamai su ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, E. Š. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimu buvo nubausta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas vidutinis, t. y. 1,83 promilių, girtumo laipsnis (nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, automobilio nesuvaldžiusi nesustabdė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį). Tokiais savo veiksmais ji neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors šių aplinkybių visuma, kaip teisingai savo skunde pažymėjo E. Š., jau būna įvertinta administracinės nuobaudos paskyrimo metu, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimo sprendimui jų reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Konstatuojant šią išvadą vis tik akcentuotina, kad administracinė nuobauda tai valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, patenkinti visuomenės lūkesčius, kad teisės pažeidimus padarę asmenys būtų tinkamai nubausti.
Aukštesniojo teismo vertinimu, E. Š. skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog ji praeityje nebuvo bausta už administracinius teisės pažeidimus, pati išsikvietė policijos pareigūnus, paskirtą baudą sumokėjo po dviejų dienų nuo jos paskyrimo, baigė papildomą vairuotojų mokymą, praėjo sveikatos patikrinimą, nėra duomenų, jog turi problemų su alkoholiu, yra charakterizuojama teigiamai, turi mažametę dukrą, kurią reikia vežioti į mokymo įstaigą, kuri negali lankyti būrelių po pamokų, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2014 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri atitinka minimalią ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtintą administracinę nuobaudą. Šių duomenų kontekste pažymima, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu bei šeimos narių poreikiais nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydama pažeidimą, apeliantė prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjai ir jos šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurios būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, E. Š. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas ATPK 329 str. netaikė pagrįstai, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą ir E. Š. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.