Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. P. projektavimo firmos, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį atsakovei E. D. P. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018-02-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi E. D. P. projektavimo firmai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija (toliau –MB) „Penktas šansas“.

Atsakovė E. D. P. įmonės direktorės pareigas vykdė nuo 1997 m. spalio 24 d. iki 2017 m. birželio 15 d. Atsakovė taip pat buvo ir įmonės savininkė.

Bankrutuojanti E. D. P. projektavimo firma finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, todėl nėra galimybės nustatyti nuo kada įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

E. D. P. projektavimo firma vengė atsiskaityti su savo kreditoriumi VSDFV Klaipėdos skyriumi. Įmonės vengimas atsiskaityti su savo kreditoriais įrodo, kad įmonė buvo nepajėgi apmokėti savo skolų, t.y. buvo nemoki. Dėl atsakovės kaip įmonės vadovės neveikimo nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo E. D. P. projektavimo firmai, o įmonės kreditoriams padaryta žala.

2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo konstatuotas įmonės nemokumas ir yra iškelta įmonės bankroto byla, 2017 m. liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti 4434,54 Eur E. D. P. projektavimo firmos kreditoriniai reikalavimai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovė.

CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdieninę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis, CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla. kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai numatytų pareigų: neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei žinodama, jog įmonė yra nemoki ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Toks atsakovės neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Kadangi atsakovė neinicijavo jos valdomai įmonei bankroto bylos, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų, kurios dydis sudaro 4443,54 Eur, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis). Atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. neveikimas laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, lėmė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų (neveikimo) kilo žala tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 4443,54 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį iš atsakovės E. D. P. priteistina 133 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei E. D. P. projektavimo firmai, atstovaujamai bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, iš atsakovės E. D. P. 4443,54 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 54 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4443,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. D. P. 133 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nutartimi atsakovės E. D. P. atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.