Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjui advokatui Georgijui Gromovui, teismo medicinos ekspertei Valdonei Matonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

B. B., a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pensininkui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, anksčiau neteistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 1948 m. gegužės 22 d., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1948 m. vasario 21 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 417-160 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos specialiai tremčiai 12 000 nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, taip pat banditų talkininkų buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais D. T., A. T., B. K. bei dar ne mažiau kaip septyniais nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos O. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl B. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų O. B., gimusią 1900 m., jos anūką J. B., gimusį 1942 m., dukrą B. Z., gimusią 1929 m., arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į D. miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui S., po ko O. B. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97900 ir 1948 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta buvo išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Krasnojarsko krašto Taštypo rajono Mizigol kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d. 5 val. , Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais „liaudies gynėjais“ K. P., J. Š., Z. A., B. K. ir kitais nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos U. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl Š. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų U. Š., gimusią 1900 m., jos dukrą O. L. Š. (J.) , gimusią 1943 m., sūnų V. Š., gimusį 1919 metais, marčią I. Š., gimusią 1916 m., anūką A. J. Š., gimusį 1940 metais, arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui, po ko U. Š. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1948 m. kovo 27 d. prievarta buvo išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Irkutsko krašto Usolsko rajono Tajtorkos kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d. 6 val. , Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu- (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais nenustatytais „liaudies gynėjais“ bei nenustatytais Lietuvos SSR VSM MGB kariuomenės kariais, atvyko į civilės gyventojos S. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl K. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, prievarta išvarė iš namų S. K., gimusią 1900 m., jos dukrą G. K. (A.), gimusią 1930 m., arkliais pakinkytais vežimais pristatė juos į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų konvojaus viršininkui, po ko S. K. ir jos šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1949 m. kovo 27 d. prievarta išvežti iš Lietuvos į Lietuvą okupavusios šalies teritoriją - SSSR Irkutsko krašto Usolsko rajono Tajtorkos kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1949 m. kovo 25 d., 7 val., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1949 m. sausio 29 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 390-138 VS „Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistinių šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su nenustatytais ginkluotais galimai septyniais „liaudies gynėjais“ ir galimai keturiais nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais, atvyko į civilės gyventojos D. Š. gim. 1911 m., šeimos namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl Šilanskų šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, D. Š., gim. 1911-02-07, jos dukteris: G. Š. (S.) gim. 1933 m., A. O. Š. (J.) gim. 1946 m., B. Š. (I.) gim. 1939 m., jos sūnus: P. gim. 1935 m. ir J. , gim. 1937 m., Š., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė juos tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, po ko Š. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį ir 1949 m. kovo 27 d., prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Irkutsko krašto Usolsko rajono Tajtorkos kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. rugsėjo 21 d. ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1951 m. rugsėjo 5 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 3309 - 1568 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai dešimtimi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir „liaudies gynėjais“, tame tarpe su K. P., V. D., atvyko į civilio gyventojo A. P. gim. 1886 m., šeimos namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl P. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. P. gim. 1886 m., jo žmoną M. P., gim. 1899 m., A. P. tėvą J. P., gim. 1865 m., A. P. sūnų – B. P., gim. 1921 m., B. P. žmoną M. P., gim. 1925 m., B. P. dukrą E. P., gim. 1950-09-22, prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininko pavaduotojui Judiš (tikslesni anketiniai duomenys nenustatyti), po ko P. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97331 ir 1951 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją - Irkutsko srities Čeremchovo rajono Grišovo kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. rugsėjo 21 d., ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1951 m. rugsėjo 5 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 3309 - 1568 VS „Dėl iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos buožių su šeimomis“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su galimai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės ginkluotais kariais, atvyko į civilės gyventojos M. M., gim. 1898 m., šeimos namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl M. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, M. M. gim. 1898 m., jos sūnus: V., gim. 1949 m., V., gim. 1922 m., ir J., gim. 1926 m., M., dukterį O. M. (Č.), gim. 1940 m., V. M. žmoną O. M. gim. 1923 m., ir V. M. sūnų V. M., gim. 1949 m., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamų etapavimo konvojaus viršininko pavaduotojui Judiš (tikslesni anketiniai duomenys nenustatyti), po ko M. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97331 ir 1951 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją - Irkutsko srities Čeremchovo rajono Grišovo kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. spalio 2 d. ryte, Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1951 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865-ss „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir galimai keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais „liaudies gynėjais“, atvyko į civilės gyventojos A. K., gim. 1910 m., šeimos namus Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą dėl K. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. K., gim. 1910 m., ir jos dukrą S. K. (A.) gim. 1945 m., prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė (duomenys neskelbtini), ten įsodino į sunkvežimį ir pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė juos tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, po ko K. šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 9484 ir 1951 m. spalio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Krasnojarsko krašto Ujaro rajoną. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Be to, B. B. 1951 m. spalio 29 d., Lietuvos okupacijos sąlygomis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – (duomenys neskelbtini), vykdydamas 1951 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 865-ss „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR teritorijos“, būdamas ginkluotas nenustatytu šaunamuoju ginklu ir veikdamas grupėje su ginkluotais galimai šešiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos VSM (MGB) kariuomenės kariais ir „liaudies gynėju“ G. D. bei galimai devyniais nenustatytais „liaudies gynėjais“, atvyko į civilio gyventojo A. Z. gim. 1890 m., šeimos namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. B. paskelbus nutarimą, dėl Z. šeimos ištrėmimo iš Lietuvos, A. Z. gim. 1890 m., jo sūnų D. Z. gim. 1924 m., D. Z. žmoną T. Z. gim. 1927 m., D. Z. sūnų J. Z., gim. 1950m. prievarta išvarė iš namų ir arkliais kinkytais vežimais nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten įsodino į sunkvežimį ir pristatė į Varėnos geležinkelio stotį bei perdavė tremiamųjų etapavimo konvojaus viršininkui, kurio anketiniai duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, po ko Zalieckų šeimos nariai buvo įsodinti į traukinį Nr. 97900 ir 1951 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prievarta išvežti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės – SSRS teritoriją – Krasnojarsko krašto Taštypo rajono Matorskij kaimą. Šiais veiksmais B. B. trėmė okupuotos Lietuvos civilius gyventojus į okupavusios šalies teritoriją.

Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinėje pažymoje (t.1, b. l. 176) užfiksuota, kad O. B., gim. 1900 m., B. B., gim. 1928 m., J. B., gim. 1942 m., ištremti į Krasnojarsko srities Taštypo rajoną tremtyje buvę nuo 1948-05-22 iki 1958-01-07, reabilituoti Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988-10-21 įsaku.

RTFSR Krasnojarsko krašto LDT VK VRV pažymoje (t. 1, b. l. 182, 183) užfiksuota, kad B. B. nuo 1948-05-22 iki 1958-01-07 buvo laikoma spec. apgyvendinimo vietoje.

Lietuvos SSR prokuroro sankcijonuotu nutarimu nutarta O. B. ir B. B. ištremti iš Lietuvos SSR į nutolusias Sovietų sąjungos vietoves (t. 1, b. l. 143, 144), išraše iš 1948-11-13 Ypatingojo pasitarimo prie SSSR Valstybės Saugumo ministro protokolo Nr. 43-a (t. 1, b. l. 145, 146) užfiksuota, kad nutarta O. B. ir B. B. kaip bandito- nacionalisto šeimą ištremti į Krasnojarsko krašto spec. gyvenvietę, turtą konfiskuoti. Apklausos lape užfiksuoti kartu išvykstantys asmenys: šeimos galva O. B., duktė B. B., sūnus J. B. (t. 1, b. l. 147, 148). Pažymoje (t. b. l. 149, 150) užfiksuota, kad O. B. šeimą etapavimui į Krasnojarsko kraštą ešelone Nr. 97900 pridavė leitenantas Slepkinas.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad su močiute O. B. ir teta B. Z. (B.) buvo išvežtas į Sibirą, kai jam buvo penkeri metai. Aplinkybių išvežimo pats neatsimena, atsimena tiek, kad anksti rytą susodino į vežimą ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), iš ten sunkvežimiu- į Varėną, paskui vežė traukiniu. Iš pasakojimų žino, kad vežė „stribai“, tarp jų buvo B., kuris buvo labai aktyvus.

Nukentėjusioji B. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 1, b. l. 187, 188) parodė, kad 1948-05-08 anksti rytą jų namus apsupo ginkluoti rusų kareiviai ir ginkluoti „stribai“, tarp kurių ji pažino B. B., D. ir A. T., K.. B. B. pasakė jos motinai O. B., kad rengtųsi, keliaus pas baltas meškas. Motina kabinosi už stalo, B. B. tempė ją už plaukų, sakė, kad išveš ją gryną ir ji ten išgaiš. B. B. buvo apsirengęs kariškai, turėjo šautuvą, diktavo rusui kažkokius duomenis, rusas rašė. Pas juos atėjusius „stribus“ ji visus pažinojo, jie lankydavosi ir anksčiau, ieškojo partizanų, B. B. daržinėje korė tėvą. Motina, kalbėdama apie trėmimą, visada sakė, kad B. B. trėmimui vadovavo.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Specialiųjų tyrimų skyriaus rašte (t. 1, b. l. 132-137) užfiksuota, kad vykdant duomenų apie B. B., gimusį 1927 m. Prienų rajone, paiešką, nustatyta, kad jis 1948-1952 m. dirbo Vilniaus srities Daugų rajono Alytaus apskrities Daugų valsčiaus MGB skyriaus įgaliotiniu, peržiūrėjus iš (duomenys neskelbtini) valsčiaus ištremtų asmenų tremties bylas, nustatyta, kad B. B. prisidėjo prie O. B. šeimos trėmimo 1948-05-22, išvertė pažymą apie O. B. šeimą (t. 1, b. l. 139, 140).

Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinėje pažymoje (t 2, b. l. 34) užfiksuota, kad U. Š., gim. 1899 m. , V. Š., gim. 1919 m. , A. Š., gim. 1940 m. , O. Š., gim. 1943 m. , I. Š. , gim. 1919 m., ištremti iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Irkutsko srities Usolskio rajoną, tremtyje buvo nuo 1947-03-27 iki 1957-12-06, reabilituoti Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988-10-21 įsaku.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus pateiktoje pažymoje minimas 1949-03-20 Alytaus apskrities operatyvinių grupių paskirstymo planas, kuriame užfiksuota, kad B. B. paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju (sudarytos iš devynių narių) ir jam pavesta pristatyti į surinkimo punktą Kamandulių ir dvi Šilanskų šeimas gyvenusias Karliškių kaime, Alytaus rajone (t.1 , b. l. 31-36). Šiame plane užfiksuota, kad operatyvinės grupės , turinčios ištremti 20 šeimų vyresniuoju paskirtas operįgaliotinis B., grupę sudaro du kareiviai, du „liaudies gynėjai“ B. ir D., ginkluoti tarybiniai partinai aktyvistai B., L., B., P., grupės užduotis pristatyti į surinkimo punktą K. dviejų žmonių, Š. penkių žmonių, Š. šešių žmonių šeimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (t. b. l. 54, 83, 84). Byloje yra U. Š. apklausos , atliktos 1943-03-25, lapas, kuriame nurodyta ištremiamo asmens šeimos sudėtis: V. Š., A. Š., O. Š., Z. Š., apklausą atliko (duomenys neskelbtini) v.operatyvinis įgaliotinis, jaunesnysis leitenantas B. (t. 2, b. l. 2, 3).

Nukentėjusysis A. J. Š. parodė, kad šeimos trėmimo metu jam buvo aštuoneri metai, jis atsimena tik tai, kaip važiavo vagonuose. Jo tėvai yra minėję, kad trėmimui vadovavo B., kuris vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) paukštyno direktoriumi. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jis atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

N. O. L. J. parodė, kad ji buvo ištremta su tėvais V. ir I. Š., broliu bei močiute U. Š.. Trėmimo metu jai buvo 11 metų, pačias trėmimo aplinkybes ji prisimena menkai. Šeima buvo ištremta 1949 m. kovo mėnesį, tremtyje išbuvo iki 1959 metų, nes po išlaisvinimo dar neturėjo už ką grįžti. Sugrįžus iš tremties, tėvai vengė minėti trėmusiųjų pavardes, nes bijojo, kad jie kam nors neprasitartų. Dėl to, kad buvo ištremti, jie visi patyrė didelę diskriminaciją.

Lietuvos Respublikos VRM Archyvų skyriaus pažymėjime (t. 2, b. l. 75) užfiksuota, kad S. K. ir G. K. ištremtos iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1949-03-27, tremtis iki 1956-10-09. S. K. tremtyje mirė 1950-02-15, G. K. leista grįžti į Lietuvą 1961-07-12 . Alytaus rajono LDT VK pažymėjime užfiksuota, kad S. K. ir G. K. iš Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo į Irkutsko srities Tajtorkos kaimą ištremtos 1949-03-27, tremtyje buvo iki 1956-10-09, reabilituotos Lietuvos SSR AT Prezidiumo 1988-10-21 įsaku.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus pateiktoje pažymoje minimas 1949-03-20 Alytaus apskrities operatyvinių grupių paskirstymo planas, kuriame užfiksuota, kad B. B. paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju (sudarytos iš devynių narių) ir jam pavesta pristatyti į surinkimo punktą K. ir dvi Š. šeimas gyvenusias (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone (t.1 , b. l. 31-36). Šiame plane užfiksuota, kad operatyvinės grupės, turinčios ištremti 20 šeimų, vyresniuoju paskirtas operįgaliotinis B., grupę sudaro du kareiviai, du „liaudies gynėjai“ B. ir D., ginkluoti tarybiniai partinai aktyvistai B., L., B., P., grupės užduotis pristatyti į surinkimo punktą K. dviejų žmonių, Š. penkių žmonių, Š. šešių žmonių šeimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (t. b. l. 54, 83, 84). Byloje yra S. K. apklausos, atliktos 1943-03-25, lapas (t. 2, b. l. 51, 52), kuriame nurodyta ištremiamo asmens šeimos sudėtis: duktė K. G., lape nurodyta, jog apklausą atliko (duomenys neskelbtini) v.operatyvinis įgaliotinis, jaunesnysis leitenantas, jame yra B. B. parašas.

Lietuvos SSR VRM archyvinėje pažymoje (t. 2, b. l. 87) užfiksuota, kad D. Š., G. Š., A. Š., P. Š., J. Š., B. Š. ištremti iš (duomenys neskelbtini) kaimo, tremtyje Irkutsko srities Usolsko rajone išbuvo nuo 19459-03-25 iki 1957-05-15, reabilituoti Lietuvos SSR MT 1988-09-20 nutarimu.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus pateiktoje pažymoje minimas 1949-03-20 Alytaus apskrities operatyvinių grupių paskirstymo planas, kuriame užfiksuota, kad B. B. paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju (sudarytos iš devynių narių) ir jam pavesta pristatyti į surinkimo punktą K. ir dvi Š. šeimas gyvenusias (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone (t.1 , b. l. 31-36). Šiame plane užfiksuota, kad operatyvinės grupės, turinčios ištremti 20 šeimų, vyresniuoju paskirtas operįgaliotinis B., grupę sudaro du kareiviai, du „liaudies gynėjai“ B. ir D., ginkluoti tarybiniai partinai aktyvistai B., L., B., P., grupės užduotis pristatyti į surinkimo punktą K. dviejų žmonių, Š. penkių žmonių, Š. šešių žmonių šeimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (t. b. l. 54, 83, 84).

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad trėmimo į Sibirą metu jam buvo 11 metų. Jo žiniomis tėvas tuo metu buvo kalėjime neva už ryšius su partizanais. Ištremti buvo jo mama D. Š., brolis Petras, seserys G., A., B.. Trėmime dalyvavo keletas ginkluotų žmonių, atvykusių anksti rytą su vežimais. Jie paklausė, ar visi šeimos nariai namie, liepė susiruošti ir tais vežimais išvežė į Daugus, iš kur sunkvežimiais vežė į Varėną, o iš ten traukiniu į Sibirą. Jam žinoma, kad tuo pat metu iš (duomenys neskelbtini) kaimo buvo išvežta dar viena Š. šeima ir K. šeima. Jų šeimos nariai buvo reabilituoti po Stalino mirties, įvairiu laiku grįžo į Lietuvą. Sesuo B. I. tebegyvena Rusijoje.

Nukentėjusioji G. S. (Š.) parodė, kad jų mama D. Š. ir penki vaikai buvo tremiami 1949-03-25 apie 3 val. ryto. Į namus atvyko 5-6 ginkluoti žmonės, kai kurie kalbėjo rusiškai. Trėmimo metu jai buvo 16 metų. B. B. ji tuo metu nepažinojo, tačiau vėliau ji sužinojo, kad trėmimo metu būtent B. B. davė nurodymą surinkti Š. vaikus. Juos vežė iki (duomenys neskelbtini) vežimais, lydėjo „stribai“ , iš motinos jie atėmė siuvimo mašiną. Visa jų šeima tremtyje išliko.

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus pateiktų archyvinių dokumentų kopijose (t. 2, b. l. 114-149) užfiksuota, kad A. P. šeima- žmona M., sūnus B., tėvas J., marti M., anūkė E. iš Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo į Irkutsko sritį ištremta 1951-09-21. Šeimos galvą A. P. 1951-09-21 apklausė VSM Daugų rajono operatyvinis įgaliotinis leitenantas B.(t. 2, b. l. 121-123). Minėtą šeimą etapavimui iki R. S. geležinkelio stoties Irkutsk-2 1951-10-21 priėmė ešelono Nr. 97331 viršininko pavaduotojas Judiš.

Nukentėjusioji M. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 2, b. l. 153-155), parodė, kad į 1951-05-20 į jų sodybą atėjo apie dešimt „stribų“, vilkinčių uniformomis, ir apie dešimt rusų karių, visi buvo ginkluoti šautuvais. Atėjusiems vadovavo “liaudies gynėjas” B. B.. B. B. pasakė, kad jų būrys nakvos jos šeimos sodyboje. B. B. buvo ginkluotas dideliu šautuvu, laikė jį ant peties. Tuo šautuvu B. B. jai pagrasino, kai jiedu susiginčijo, jai paklausus, už ką tremia. Ji pažinojo B. B. kaip NKVD leitenantą. Be B. B. ji pažinojo tik P. ir D., kurie kartu su B. B. šiam vadovaujant prieš trėmimą dažnai (kartais tris kartus per dieną) užeidavo ir darydavo kratas ieškodami partizanų. Tą naktį pats B. B. miegojo kartu su šeima gyvenamajame name, o kiti tvarte – kluone (prieš tai jie naktį buvo apsupę namus ir laukė partizanų). Ryte atsikėlus „liaudies gynėjas“ P. pasakė, kad šeima bus išvežama į Sibirą ir liepė susirinkti daiktus. B. B., kaip vadovaujantis trėmimui asmuo, žiūrėjo kaip jie renkasi daiktus ir nurodinėjo kitiems „liaudies gynėjams“, ką šie turi daryti, paskui kažkur išvažiavo. Jis į sodybą grįžo po keleto valandų. Grįžęs B. B. surašė šeimos turtą, apžiūrėjo pasiimtus daiktus. Ar B. B. skaitė kokį dokumentą, ar davė jį kam nors pasirašyti, ji nepastebėjo. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, prie keliuko, vedančio į M. sodybą, B. B. liepė išlipti iš vežimo, nuvažiavo vežimu į M. sodybą, iš kur paėmė M. šeimą, po to visus nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten visus susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Varėnos geležinkelio stotį. Prie jų dar prisijungė kitos šeimos, atvežtos iš kitų kaimų. Jų ir M. šeimos buvo vežamos vienu traukiniu į Irkutsko sritį. B. B. juos lydėjo iki pat įsodinimo į traukinį.

Nukentėjusioji M. P., apklausta teismo posėdyje, patvirtino savo parodymus. Ji be to parodė, kad B. B. ji gerai pažinojo, jis buvo itin žiaurus, labai stropiai ieškodavo partizanų, tačiau jam niekad nepavyko jų užtikti.

Nukentėjusioji E. Z. (P.) parodė, kad trėmimo metu jai buvo vieneri metai. Dėl to, kad buvo tremtyje, po grįžimo ji patyrė daug nepatogumų ir apribojimų.

N. V. P. parodė, kad yra B. ir M. P. sūnus, gimė tremtyje Irkutsko srityje. Kai grįžo į Lietuvą, tėvas jam rodė B. brolį, pasakojo trėmimo istoriją, iš to jis žino, kad šeimos trėmime dalyvavo B. B..

Lietuvos SSR VRM archyvinėje pažymoje (t. 2, b. l. 185) užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo buvo ištremta M. M., gim. 1895 m., šeima- V. M., O. M., O. M., V. M., J. M.. J. I. srities Čeremchovo m. išbuvo nuo 1951-09-20 iki 1957-09-24.

N. O. Č. (M.) parodė, kad tuo metu, kai jų šeima buvo tremiama, jai buvo 11 metų. Ji atsimena, kad ginkluoti vyrai jų sodyboje buvo apsistoję jau iš vakaro, ryte atėjo vyresnysis ir liepė visiems per 20 minučių susiruošti. Ar tas vyresnysis buvo B. B., ji nežino, nes jo nepažinojo.

Iš nukentėjusiosios M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 153-155) ir jos parodymų, duotų teisme, matyti, kad tiek P. šeima, tiek M. šeima buvo tremiama tuo pačiu metu, trėmimui vadovavo B. B..

Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus pateiktų Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų kopijose (t. 3, b. l. 1634) užfiksuota, kad 1951-10-02 iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Krasnojarsko kraštą buvo ištremtos A. K., gim. 1910 m., ir S. K., gim. 1945 m. Daugų rajono skyriaus operįgaliotinis leitenantas B. B. apklausė ištremiamą A. K. (t. 3, b. l. 20, 21).

Lietuvos Respublikos VRM Informatikos ir ryšių departamento archyvo pažymėjime (t. 3, b. l. 38) užfiksuota, kad A. K., gim. 1910 m., J. K., gim. 1931 m., S. K., gim. 1945 m., ištremtos iš Alytaus rajono Vėžionių kaimo į Krasnojarsko srities Ujaro rajoną, tremtyje išbuvo nuo 1951-10-02 iki 1958-06-30, po tremties uždrausta grįžti gyventi į Lietuvos SSR, leista grįžti 1963-12-26 LSSR MT Nutarimu Nr. 723-c.

N. S. A. (K.) parodė, jog ji žino šeimos ištrėmimo aplinkybes. 1951 metais jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tais metais buvo suimtas jos tėvas P., nes netoli jų namų buvo sužeistas rusų kareivis. Tą pačią dieną ją su motina uždarė į kluoną, o vyresnę seserį J. kareiviai mušė, paskui išvežė į (duomenys neskelbtini), kur ją tardė B. B.. Seseriai pavyko pabėgti, tada B. B., grasindamas nušauti, privertė motiną pasakyti, kur sesuo slapstosi, kai jų šeimą trėmė, B. B. seserį atvežė į traukinį Varėnoje. Iš tremties jų šeima grįžo 1963 m.

Liudytoja J. A. (K.) parodė, kad po susišaudymo prie jų sodybos tėvas buvo suimtas iš karto, ją visą naktį tardė kareiviai, šaudė pro ausis. Kitą dieną ją išvežė į Daugus ir tardė rusas. Tardymo metu vis ateidavo B. B. ir mušdavo ją, rusas draudė B. B. ją mušti. Ji apsimetė sutinkanti su B. B. pasiūlymu padėti surasti partizanus ir buvo paleista. Po to ji pabėgo į Vilnių, ten slapstėsi pas gimines. Maždaug po pusmečio ją surado ir atvežė į Varėnos geležinkelio stotį, ten ji susitiko su tremiama motina ir seserimi S. bei buvo kartu ištremta. Varėnos geležinkelio stotyje, tremiant jos šeimą, dalyvavo ir B. B..

Lietuvos SSR VRM informacinio centro archyvinėje pažymoje (t. 3, b. l. 60) užfiksuota, kad A. Z., gim. 1890 m., D. Z., gim. 1924 m., T. Z., gim. 1928 m., J. Z., gim. 1950 m., iš (duomenys neskelbtini) kaimo buvo ištremti į Krasnojarsko krašto Taštypo rajoną, tremtyje buvo nuo 1951-10-02 iki 1958-07-07, reabilituoti Lietuvos SSR ATP 1988-10-21 įsaku.

N. T. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 3, b. l. 56) parodė, kad 1951 m. spalio mėnesį ją, jos vyrą D., sūnų J. ir vyro tėvą A. trėmė iš Lietuvos. Trėmime dalyvavo 5-6 uniformuoti ir ginkluoti rusų kareiviai, taip pat „stribai“ B. ir D.. Visam procesui vadovavo B. B., kiti klausė jo nurodymų. B. B. jų namuose lankydavosi ir anksčiau, ieškojo partizanų, ją stumdė, nors tuo metu ji buvo nėščia. Trėmimo metu B. B. ir jo vadovaujami kareiviai lydėjo šeimą iki Varėnos geležinkelio stoties.

Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad kartu su motina T. Z., tėvu D., seneliu A. buvo ištremtas iš Lietuvos, kai jam buvo pusantrų metų. Apie trėmimo aplinkybes jis žino iš šeimos narių pasakojimų, nors tėvas apie tai kalbėti vengė. Jam yra žinoma, kad jų šeimos trėmime dalyvavo B. B..

2008-01-10 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialiųjų tyrimų skyriaus pažymoje ir prie jos pridėtų dokumentų kopijose (t. 1, b. l. 31-183) užfiksuota, kad B. B. 1948-1952 metais dirbo Lietuvos SSR G. N. 1948-02-23 iki 1950-07-12 jis buvo LSSR MGB (duomenys neskelbtini) valsčiaus operįgaliotinis, nuo 1950-07-12 iki 1951-12-10 – LSSR MGB (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus , nuo 1951-12-12 iki 1952-09-15 – (duomenys neskelbtini) rajono 2-N poskyrio operįgaliotinis. Prie pažymos pridėta norminių aktų, kurių pagrindu buvo vykdomi civilių asmenų trėmimai, kopijos (t. 1, b. l. 39-47).

Teismo psichiatrijos- teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 3, b. l. 152-154) užfiksuota, jog B. B. serga kraujagysline demencija, kuri jam diagnozuota 2008-05-27, dėl šios ligos jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. B. B. diagnozuotos ligos yra lėtinio (chroninio) pobūdžio. Ekspertų psichiatrų komisija rekomenduoja B. B. skirti ambulatorinį priverstinį gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Jokios medicininės dokumentacijos, jog B. B. inkriminuotų veiksmų padarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, ekspertai neturėjo. Iš duomenų, kad tiriamasis dirbo SSSR saugumo sistemoje, jam buvo patikėtas ginklas, po inkriminuoto laikotarpio dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoju, agronomu, ekspertai padarė tikimybinę išvadą, jog veikų padarymo metu B. B. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Tai, kad Lietuvos valstybė buvo Sovietų sąjungos okupuota 1940 metais, yra visuotinai pripažintas faktas, nereikalaujantis atskiro įrodinėjimo.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, daroma išvada, jog laikotarpyje nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1951 m. spalio 29 d. B. B. okupacijos sąlygomis aštuonis kartus trėmė civilius gyventojus- O. B., U. Š., S. K., D. Š., A. P., M. M., A. K., A. Z. šeimas- į Lietuvą okupavusios šalies (SSSR) teritoriją, taip padarė aštuonias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 102 straipsnyje.

Duomenų, kad B. B. būtų padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos medžiagoje nėra. Šiuo metu B. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jo liga yra chroninio pobūdžio, tai yra, nelaikytina laikinu psichikos sutrikimu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Specialisto išvadoje (t. 4, b. l.136-139) užfiksuota, kad B. B. serga ir aortos, širdies vainikinių ir galvos smegenų arterijų ateroskleroze, išemine širdies liga, poinfarktine kardioskleroze, pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiopatija, įtampos krūtinės angina, aortos angos stenoze, dviburio vožtuvo ir širdies nepakankamumu bei kitomis širdies- kraujagyslių, bronchų, sąnarių ir stuburo ligomis, kurios yra lėtinės, su tendencija progresuoti, atsižvelgiant į tiriamojo amžių- nepagydomos.

Nors baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kurias padarė B. B., priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jo psichinės būklės sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, šiuo metu B. B. aplinkiniams nepavojingas, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nukentėjusysis A. J. Š. civilinio ieškinio atsisakė (t.4, b. l. 117). Nukentėjusioji G. A., pareiškusi civilinį ieškinį 10 000 litų sumai (t.2, b. l. 71), dėl sveikatos būklės teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl nebuvo galimybės jai išaiškinti, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese civilinių ieškinių klausimai nesprendžiami (Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnis). G. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kas suteikia teisę nukentėjusiajai reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Laikinas B. B. nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

bylos nagrinėjimą sustabdyti. B. B., a/k (duomenys neskelbtini) skirti priverčiamą medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias B. B. sąskaitose, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke „Swedbank“. Apie arešto panaikinimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

G. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymą B. B. pranešti Alytaus psichikos sveikatos centrui ir Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.