Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2012-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. galutine bausme - 9 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. galutine bausme - 90 parų arešto;

3) 2013-04-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 1 d. galutine bausme - 6 mėn. 3 d. laisvės atėmimo;

4) 2015-09-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. galutine bausme - 9 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2019-07-05 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. galutine bausme - 40 parų arešto;

6) 2020-05-27 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. galutine bausme - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, kurią atliko 2021-10-25, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2022-04-08 apie 12:00 val. prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - G. A. priklausantį dviratį ,,(duomenys neskelbtini)", 900 eurų vertės.

2022-04-11 kratos protokole užfiksuota, jog adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata pas V. Ž. bute ir sandėliuke, tačiau dviračio ir kitų civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų nerasta. (1 t., b. l. 67-69).

Apklausiamas papildomai nukentėjusysis G. A. parodė, kad iš jo pavogtas dviratis "(duomenys neskelbtini)" jam yra grąžintas, todėl jis civilinio ieškinio nereiškia. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas, esant galimybei būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (1 t., b. l. 84-86)

Liudytojas S. D. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) budinčiu ugniagesiu. Įvykis įvyko birželio ar liepos mėn., kai jis atėjo ryte į pamainą, o pas jį atėjusi valytoja pasakė, kad kažkas yra medyje. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė į tują įkeltą dviratį, kuris buvo apvyniotas juoda plačia celofanine plėvele. Ištraukė, iškėlė tą dviratį, jį įvarė į vidų, apie tai pranešė teatro pavaduotojui, kuris iškvietė pareigūnus. Vieta, kur auga ši tuja, nėra filmuojama. Ta tuja yra plati, todėl valytoja pamatė tik iš jos išlindusį plastiką, kuriuo buvo apvyniotas dviratis. Bandė žiūrėti vaizdo įrašą, bet nesimatė nei kas varėsi dviratį, nei kaip jis buvo įkeltas į tują. Kiek prisimena, dviratis baltos ir mėlynos spalvos, nors tiksliai to neprisimena. Kalba apie dviratį, kuris yra užfiksuotas bylos nuotraukoje. Nefotografavo dviračio prieš jo iškėlimą iš tujos. Juoda plėvele buvo apvyniotas pats dviračio rėmas, t. y. visas dviratis, ir aukštokai įkeltas į jų plačią tują. Plėvelė, kuria buvo apvyniotas dviratis, nebuvo lipni – tai statybinė plėvelė kažką pridengti ar pasikloti. Jis sulaukė atvykusių policijos pareigūnų, nes tą dieną budėjo. Pareigūnai jį pasikvietė ir apklausė. Toje vietoje nukentėjusio asmens, kuriam priklausė dviratis, nebuvo. Valytojos, kuri pamatė tujoje dviratį, vardas ir pavardė yra I. K..

Liudytoja K. Z. teisme parodė, kad neprisimena, su kuriuo kolega atvyko į iškvietimą, kuriuo buvo pranešta, jog yra pavogtas dviratis, kuris nebuvo prirakintas, yra vaizdo kameros užfiksavusios įvykį. Pačių kamerų vietoje nebuvo galimybės peržiūrėti, bet vaikinukas turėjo įrašus telefone ir juos parodė. Po to jie pateikė užklausą dėl vaizdo įrašų. Nukentėjusiojo klausė, kur jis paliko dviratį, kada jį paliko ir t. t. Taip pat vaikinas sakė, kad dviratį pavogęs asmuo yra vietinis, valytoja jį matė, jis yra žinomas iš matymo, kadangi dažnai ten vaikšto. Buvo perduota informacija kolegoms apie dingusį dviratį, kadangi buvo jo nuotrauka, paskui jie apvažiavo iš vienos pusės, kiti kolegos - iš kitos pusės. Kaip viskas vyko toliau, ji nežino, kadangi jie tik surinko pradinę informaciją, surašė tarnybinį pranešimą, įvykio vietą bei užklausą dėl vaizdo įrašo. Kiek žino, vėliau nukentėjusysis atvyko į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Matė, kad dviratis stovėjo policijos komisariate, bet nežino, po kiek laiko ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo rastas.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad prisimena įvykį, kai buvo pavogtas dviratis. Įtariamasis sakė, jog tą dviratį tiesiog pasiėmė. Į įvykio vietą juos iškvietė pats nukentėjusysis, tačiau dėl šių aplinkybių jis nėra įsitikinęs. Nukentėjusiajam jie nurodė atvykti į komisariatą. Kiek prisimena, asmuo, kuris pavogė dviratį, teigė, jog jis rado dviratį neprirakintą, todėl jį pasiėmė ir išvažiavo, o po kažkiek laiko tą dviratį kažkas iš jo pavogė. Neprisimena, ar įtariamasis nurodė, iš kur paėmė dviratį ir iš kurios vietos jį iš jo pavogė. Su nukentėjusiuoju ir kaltininku susitiko prie dramos teatro už stotelės, pačios tos vietos neapžiūrėjo. Į iškvietimo vietą būtų greičiau atvažiavę, bet jiems pravažiuojant nukentėjusysis jiems nepamojavo, o visi žmonės sėdėjo autobusų stotelėje, todėl pravažiavo ir dar apsuko ratą ir atvyko praėjus maždaug 5-10 min. Jiems atvažiavus visi elgėsi normaliai, jam atrodo, juos pasitikę asmenys buvo dviese, neskaitant pro šalį vaikštančių ar autobuso laukiančių pašalinių. Aplinkos, kur susitiko su nukentėjusiuoju ir įtariamuoju, jie neapžiūrėjo. Nežino tokio fakto, kad apvyniotas dviratis buvo rastas įkeltas į tują, bet jei jis ten būtų buvęs, tai būtų pamatę. Neprisimena, ar kažkas iš dramos teatro darbuotojų prie jų prisijungė. Juos iškvietė nukentėjusysis, jis nurodė, kaip surado žmogų, kuris pavogė jo dviratį, bet dabar neprisimena, ką jis pasakojo. Nežino, ar nukentėjusiajam buvo grąžintas dviratis ir kas jį iškėlė iš tujų.

Liudytojas G. Ž. teisme parodė, kad įvykis įvyko balandžio mėn., kai jis dirbo su kolege K. Z.. Buvo iškvietimas, kad prie (duomenys neskelbtini) yra dingęs dviratis, bet tai jaunuolis pastebėjo tik po kažkurio lako – gal po valandos. Jie atvyko į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini), kur dingo tas dviratis, juos pasitiko jo savininkas ir paaiškino, jog atvyko į (duomenys neskelbtini), pastatė dviratį į priešais pastatą esantį stovą, bet jo neprirakino ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Paskui jaunuolis pastebėjo, jog dviračio nebėra. Asmuo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais žiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kad dviratis buvo nuvarytas. Kolegė taip pat žiūrėjo kameras, be to, ir jaunuolis telefone parodė įrašą, tai matėsi, kaip vyras priėjo prie gulinčio ant žemės dviračio, jį pakėlė ir nusivarė (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) s alėjos. Jaunuolis ne iš karto pranešė apie dingusį dviratį, nes abejojo, ar apskritai reikia apie tai pranešti, bet kai peržiūrėjo vaizdo kameras, jį įkalbėjo tai padaryti. Jie iš karto per raciją pranešė visiems ekipažams to vyro, kuris nusivarė dviratį, apibūdinimus ir kad jis nuėjo su dviračiu į tą pusę, o taip pat ir jie pravažiavo gatve, bet po įvykio jau buvo praėję nemažai laiko, tai nieko nerado. Nežino dviračio likimo, nežino, ar jis atsirado. Kolegė ėjo žiūrėti vaizdo įrašo, o jis matė tik tiek, kiek tas jaunuolis turėjo nufotografavęs savo telefonu, kai žiūrėjo kameras, t. y. jis buvo nufotografavęs dviratį paėmusį asmenį. Šimtu procentų negali pasakyti, jog buvo užfiksuotas kaltinamasis V. Ž., bet jis atitinka to vyriškio apibūdinimus.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė svetimą turtą - G. A. priklausantį dviratį ,,(duomenys neskelbtini)", 900 eurų vertės. Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo G. A. parodymai, pareiškimas dėl įvykio, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolas, liudytojų parodymai bei kita medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam V. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu padarius tyčinį nusikaltimą ir dėl jo padarymo gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis V. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis V. Ž. teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 194-200), baustas administracine tvarka už vagystes (2 t., 1-6), nedirba.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. Ž. už nesunkaus nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Nors kaltinamasis V. Ž. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, suteikiančias teismui galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, pažymi, kad taikant BK 75 str. reikia vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas dėl galimybės V. Ž. atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias jų asmenybę, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas spręsdamas galimybę V. Ž. atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, atsižvelgią į neigiamą kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. Ž. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka už vagystes, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo, kad teismo skiriamos net ir griežčiausios bausmės teigiamos įtakos jo veiksmams nedaro. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad negalima manyti, jog kaltinamasis V. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimą, ir kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 100-103)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- CD su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų laikomas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktina byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Ž. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kaltinamajam V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- CD su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų laikomas prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.