Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, atsakovams N. J. ir I. M., trečiajam asmeniui V. Z., institucijos, teikiančios išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. J. ir I. M., trečiajam asmeniui V. Z., institucijai, teikiančiai išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią I. M. jo nepilnametės dukros J. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ją taip pat atskirti nuo motinos N. J. ir J. M. nustatyti nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti V. Z., kartu su globėja nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

Trečiajo asmens V. Z. nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ji sutinka sesers dukrą globoti.

Institucija, teikianti išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, kuriomis siūlė neterminuotai apriboti tėvo valdžią I. M. jo nepilnametės dukros J. M. atžvilgiu, o taip pat atskirti J. M. nuo motinos N. J.. Vaiko nuolatine globėja siūlė paskirti V. Z..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovų N. J. ir I. M. dukra J. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai nėra susituokę, kartu negyvena (84 b.l.), tėvystė nustatyta Molėtų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, taip pat vaikui priteistas išlaikymas iš atsakovo (82 b.l.). Atsakovų dukrai J. 2009-01-06 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AĮ-2 buvo nustatyta laikinoji globa Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre (7 b.l.), o šios institucijos 2009-10-13 įsakymu Nr.AĮ-861 (10 b.l.) J. globėja paskirta teta V. Z., kartu su ja vaikas gyvena iki šio laiko.

Taigi rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovų dukra jau nuo 2009 metų gyvena globojama, t.y. ją augina ir auklėja ne jos tėvai.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovai dukros J. teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jos teisių neužtikrina.

Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti.

Atsakovas pripažino, kad dukra rūpinasi tik tiek, kad moka priteistą išlaikymą, tačiau vaikui kartu gyventi sąlygų neturi, negebėtų pats vienas pasirūpinti dukra, jos niekada neaugino, tarp jų nėra tarpusavio ryšio.

Kai atsakovų dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovas noro auginti vaiką nepareiškė, jis globos peržiūrose 2010 metais nedalyvavo, atsisakė palaikyti kokius nors ryšius tiek su atsakove N. J., tiek su dukra J., neturėjo jokių planų dėl santykių su dukra (12-13, 25-27 b.l.). 2008 metais atsakovas buvo apkaltintas mažamečio asmens (dukros J. J. (tuo metu vaiko pavardė nebuvo pakeista)) seksualiniu prievartavimu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo, tyrimo metu buvo nustatyta, kad parodymo atpažinti metu J. J. neatpažino atsakovo, kaip asmens, ją seksualiai prievartavusio (207-209 b.l.). Atsakovo teigimu, būtent tai, kad jis buvo neteisingai apkaltintas atsakovės N. J., jį sulaikė nuo bet kokio bendravimo su ja ir jų dukra, be to, jis nesutaria ne tik su J. J., tačiau ir su jos tėvais.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra abejingas tėviškoms pareigoms ir vaiku nesirūpina, t.y. vaiko neaugina ir neauklėja pats, su vaiku kol kas nebendravo, tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek ir po to jis jokių realių veiksmų, kurie rodytų, kad siekia vaiką auginti ir auklėti pats, neatliko. Vaiko gyvenime visiškai nedalyvavo, tarp jo ir dukros nėra jokio tarpusavio ryšio.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas I. M. iki teismui priimant sprendimą nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku, nepaisant to, kad priteistas išlaikymas vaikui ir yra atskaičiuojamas iš atsakovo darbo užmokesčio.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, tačiau, kaip matyti iš atsakovo nurodytų motyvų, jis kol kas nepaisė ir nepaiso dukros J. interesų, nes iki šio laiko net nebandė su dukra bendrauti, todėl tarp jų nėra jokio tarpusavio ryšio, neketina vaiko susigrąžinti, teigia, kad jo gyvenamojoje vietoje dukrai gyventi sąlygų nėra.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip sąlygų vaikui gyventi neturėjimas, nesutarimai su vaiko giminaičiais ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku. Toks nustatytas faktas yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant visiškai, apriboti neterminuotai, nes atsakovas realiai neatliko jokių veiksmų (su vaiko globėjos pagalba žada pradėti bendrauti su dukra), kad susigrąžintų vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros J. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3d.).

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Ieškovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus dėl atsakovės sveikatos sutrikimų, kurie, ieškovo nuomone, kliudo atsakovei N. J. tinkamai atlikti motinos pareigas. Išrašai iš medicininių dokumentų (67 b.l.,65 b.l. c/b Nr.2-862-356/2009) patvirtina, kad atsakovė buvo tirta ir gydyta 1995 metais, jai diagnozuota psichikos liga, ji yra netekusi 50 proc. darbingumo, gauna netekto darbingumo pensiją (66 b.l.). Atsakovė du kartus buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, paskutinį kartą - 2010 m. nuo sausio 13 iki vasario 9 dienos, paskui tęsė gydymą (duomenys neskelbtini) centre (15-16 b.l.).

Iki laikinosios globos dukrai J. nustatymo atsakovė tinkamai dukra nesirūpino, dar 2007 m. atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (28-30 b.l.), tačiau ji atsisakė jai siūlomos pagalbos (8-9 b.l.), nesutarė su socialine darbuoja. Pagal liudytojos L. B., Utenos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, parodymus (76 b.l.), atsakovė vengė kontakto, kalbėdavo apie įvairius baisius dalykus, bėgdavo tolyn per laukus, žiūrėjo į ją, kaip į priešą, norintį atimtį dukrą, į namo vidų lipdavo kopėčiomis per langą. Pagal (duomenys neskelbtini) direktorės pateiktus duomenis (28-30 b.l., 9-11 b.l. c/b Nr.2-862-356/2009), atsakovė dukrą atvesdavo pavėluotai ir pasiimdavo ne laiku, motinos su vaiku bendravimas buvo keistas, šeimoje buvo dažni konfliktai, „tampymas“, dukrą atvesdavo labai netvarkingą, nuo vaiko sklisdavo blogas kvapas, įspėta visą mėnesį nesugebėjo perrengti dukros švariais ir nesuplyšusiais drabužiais, ką už ją padarė socialinė pedagogė. J. skundėsi keistu motinos elgesiu, nes ji kabinėjosi prie svetimų žmonių. Direktorės teigimu, 2008 m. atsakovė buvo tiesiog pikta, susierzinusi, plūdosi ant svetimų žmonių, sutiktų mokyklos - darželio teritorijoje, paprašyta pasirašyti dokumentus, kad dukra lankytų logopedinius užsiėmimus, išmėgdžiojo mokytoją, mokė dukrą meluoti, kad buvo nuvykusios pas gydytoją.

Atsakovė nebuvo sudariusi net tinkamų buitinių sąlygų vaikui gyventi, tik po gydymo stacionare bei vėliau, t.y. jai dar vartojant gydytojo paskirtus vaistus, ji ėmė tvarkytis buityje, domėtis, ar jai bus leista pačiai auginti dukrą (20-23 b.l.). Liudytojos D. S., socialinės darbuotojos, paskirtos teikti paslaugas po atsakovės gydymo, parodymais, atsakovė tebevartojo vaistus, o vaistų poveikis buvo akivaizdus, ji pradėjo tvarkytis buityje, kalbėjo, kad dukrą myli, jos ilgisi.

2009-08-27 pokalbio apie galimybę grąžinti J. J. motinai VTAS patalpose metu atsakovė nieko nekalbėjo ta tema, o lakstė iš kabineto į kabinetą ir kalbėjo, kad „čia viskas nuspręsta“ (8 b.l.). Taip pat, t.y., kad iš anksto viskas padaryta, suruošta, kad teismas darytų taip, kaip nori, kad ji negali pasakyti, ar ketina pati auginti dukrą, atsakovė kalbėjo ir teismo posėdžio metu 2011-11-08 (102-103 b.l.).

Trečiojo asmens V. Z. teigimu (76 b.l.), atsakovė visur matė priešus, pavojus, buvo pilna baimės, visa tai patirdavo ir J., nes atsakovė kaip gyveno, taip ir auklėjo vaiką – nervingai, baimėje. Iš pradžių, V. Z. teigimu, jai buvo labai sunku su J., nes nelengva ją buvo įpratinti praustis, sveikintis, ruošti pamokas ir kt.

Institucijos, teikiančios išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (46-47 b.l.) teigiama, kad pagal susiklosčiusią faktinę situaciją J. atskyrimas nuo motinos atitinka vaiko interesus. Tik globėjos pastangų dėka J. tapo ramesnė, labiau savimi pasitikinti, išmoko papasakoti, analizuoti savo poelgius, pasakyti „atsiprašau“, pradėjo pasitikėti ją supančiais žmonėmis, bendrauti su giminaičiais. Globėja sunkumus auklėjant J. patyrė dėl vaiko prasto socialinio supratingumo ir elementaraus elgesio taisyklių stokos, mergaitė buvo uždara, nepatikli, nemokanti nei žodžiais, nei tinkamais veiksmais išreikšti savo norų ir jausmų, neturinti asmens higienos įgūdžių. Institucijos nuomone, vaikui būtinas tolimesnis nuoseklus auklėjimas ir disciplinavimas, tikslingas vaiko socialinių įgūdžių lavinimas ir pageidaujamo elgesio formavimas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir pateikti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai atlikti motinos pareigas: auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, pilnai jį išlaikyti, atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str.2d.), viena pati negali dėl objektyvių priežasčių – ligos (jos paūmėjimų, atsakovei nevartojant vaistų). Nors atsakovė tinkamai nevykdo motinos pareigų, tačiau, teismo nuomone, nėra jos kaltės dėl šių pareigų nevykdymo. Taigi, nustačius, kad atsakovė tinkamai pareigų vaiko atžvilgiu neatlieka dėl objektyvių priežasčių, t.y. nenustačius pagrindo apriboti atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, taikytina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė - vaiko atskyrimas nuo motinos, nes yra pagrindas atskirti dukrą J. M. nuo motinos N. J., tai atitinka vaiko interesus (LR CK 3.179 str.1d.).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovų dukrą J. grąžinti nei vienam iš skyrium gyvenančių atsakovų, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, t.y. turint mintyje tai, kad vaikas yra dar mažametis, kad jau nuo 2009 m. nuolatinai gyvena trečiojo asmens V. Z. šeimoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu nei vienas iš atsakovų negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, J. M., ją įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo tėvų ir jai likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus (LR CK 3.183 str.4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovų dukros J. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą toliau likti gyventi kartu su globėja (75 b.l.), nes jai sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, ugdyti kitus gebėjimus, globėja ją moko groti pianinu, ji griežia smuiku, o taip pat šoka bei dainuoja (LR CK 3.183 str. 3d.), ji globėjos namuose jaučiasi kaip namie. J. M. taip pat paaiškino, kad su motina kalbasi telefonu, nes kai susitinka, motina su ja nekalba, jos abi susipyksta dėl įvairių smulkmenų, pavyzdžiui, televizoriaus valdymo pultelio.

V. Z. yra J. M. giminaitė – teta, jai sutikus (išreikšta raštu 71 b.l.) nuolatinai globoti J. savo šeimoje, o vaikui nuolatinai gyvenant kartu su ja jau nuo 2009 m., institucijai savo išvada rekomenduojant (46-47 b.l.) vaiko nuolatine globėja paskirti V. Z., teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, J. globėja ir turto administratore paskiriant V. Z., kartu su ja nustatant J. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nažamečio vaiko interesus ir jo pareikšta norą (LR CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.).

Nėra duomenų, kad V. Z. negalėtų būti vaiko globėja (LR CK 3.269 str.). J. M. pagal sveikatos būklę gali būti globojama, o V. Z. pagal savo sveikatos būklę tokio amžiaus vaiką globoti gali, ką patvirtina medicininiai pažymėjimai (34, 57-58 b.l.), V. Z. yra našlė, dirba, gauna darbines pajamas, turi nekilnojamojo turto ir tinkamas buitines sąlygas globojamam vaikui gyventi (31-32, 35-37, 46-47,56 b.l.). Institucijos išvados duomenimis (46-47 b.l.), globėjos V. Z. šeimoje yra visos sąlygos J. ir toliau harmoningai vystytis, ten jai sudaryta emociškai ir socialiai saugi aplinka.

Tenkinant ieškinį visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (po 24,00 Lt iš kiekvieno), ir po 139,00 Lt (indeksavus) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti tėvo valdžią ir ieškinio reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos (LR CPK 82 str., 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 406 str., 407 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos atsakovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėja ir turto administratore paskirti V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos globėja V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 139,00 Lt žyminio mokesčio, 24,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 139,00 Lt žyminio mokesčio, 24,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.