- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 2-10197-237/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Raseinių socialinių paslaugų centras
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. G., tretysis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią J. G., vaikų E. G. ir M. G. atžvilgiu; priteisti iš J. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. ir M. G. kiekvienam po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.); patenkinus ieškinį E. G. ir M. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Raseinių pagalbos šeimai namuose.
Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad E. G. ir M. G. motina yra J. G., E. ir M. tėvystė nenustatyta. J. G. augo socialinės rizikos šeimoje, susilaukusi vaikų, buvo prevenciškai lankoma socialinių darbuotojų. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, nepakankamos vaikų priežiūros. Šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis bei teikiamos socialinės paslaugos. Per visą socialinių paslaugų šeimai teikimo laikotarpį pastebimas moters polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, vengimas įsidarbinti. Moteris vengė pripažinti savo priklausomybę, nors ne kartą buvo fiksuojami girtavimo atvejai. Atsakovė problemos iš esmės nesprendė, nuolat ieškodavo pasiteisinimų, ne kartą buvo pasitelkta J. G. motinos pagalba dėl vaikų priežiūros, siekiant vaikus išsaugoti šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. liepos 21 d. ieškovas buvo informuotas, kad mažamečiai M. ir E. G. yra nesaugioje aplinkoje, nes vaikų motinai J. G. nustatytas 1,91 prom. girtumas. Tarnybos specialistai atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą, E. ir M. G. buvo nustatytas antras grėsmės lygis. 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismas išdavė leidimą paimti M. ir E. G. iš motinos J. G.. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymais M. G. ir E. G. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių pagalbos šeimai namų administracija.
Jau pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu buvo akcentuota, kad pirmiausiai atsakovė turi spręsti alkoholio priklausomybės problemą iš esmės, jai buvo siūlyta ilgalaikė reabilitacija, kurios moteris kategoriškai atsisakė. Taip pat J. G. buvo įpareigota ieškotis būsto, registruotis užimtumo tarnyboje, ieškotis savarankiškai darbo, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, lankyti vaikus globos institucijoje. Atsakovė įpareigojimų nevykdė, alkoholio priklausomybės problemos iš esmės nesprendė, nors ne kartą buvo užregistruota gydymui, suorganizuotas transportas nuvykimui į gydymo įstaigą. Du kartus atsakovė į gydymą neišvyko, nes girtavo. Moteris išvyko gydytis tik iš trečio karto, pasirinkdama trumpiausią gydymosi laikotarpį, tačiau priklausomybės nepripažino, blaivybės nesistengė įtvirtinti, AA klubo veikloje nedalyvavo. Po gydymo buvo fiksuojami atsakovės girtavimo atvejai. Atsakovė nesistengia keisti gyvenimo būdo, pati nesiima iniciatyvos, moteris nuolat išsisukinėja, vengia bendrauti su socialine darbuotoja, pasirenka prastos reputacijos sugyventinius, motyvacijos kažką keisti savo gyvenime neturi. J. G. ne kartą bausta administracine tvarka.
Vaikus apgyvendinus Raseinių pagalbos šeimai namuose, atsakovė juos aplankė du kartus, bendravimai apsilankymo metu trunka vidutiniškai 15 min. Atvykusi bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, su įstaigos administracija nebendrauja visiškai. Motina su vaikais bendrauja telefonu, daugiausiai bendrauja su dukra E. Su vaikų gydymo įstaiga nebendrauja, seniūnija yra nurodžiusi, kad J. G. vartoja alkoholį, stokoja socialinių įgūdžių, gyvena kartu su sugyventiniu, kuris vartoja alkoholį. J. G. buvo skirta socialinė pašalpa, tačiau visuomenei naudingos veiklos neatlieka.
Tarnybos, seniūnijos, socialinio darbuotojo, globos institucijos atstovų nuomone, yra išnaudotos visos galimybės ir pastangos, kad E. ir M. G. gyventų su savo motina šeimos aplinkoje. Vaikų motinai nebendradarbiaujant su socialiniu darbuotoju, ignoruojant raginimus spręsti priklausomybės problemą, neįmanoma tikėtis pokyčių bei pašalinti laikinosios globos nustatymo priežasčių. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vaikai negali sugrįžti į savo šeimą. Nedirbdama ir nesistengdami susirasti darbo atsakovė negalėtų užtikrinti pagrindinių vaikų fiziologinių poreikių. Atsakovės girtavimas, gyvenimas su nuolat girtaujančiu sugyventiniu, atsainus požiūris į pareigas vaikams, tingumas ir aplaidumas laikytini kaltais veiksmais. Darytina išvada, kad atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu darė žalą vaikų raidai bei nesprendžiant priklausomybės problemos užkerta kelią ateityje susigrąžinti vaikus. Atsakovė nebuvo nusiteikusi problemas spręsti dėl savęs, savo vaikų, nebuvo nenuoširdi, melavo, išsisukinėjo. Atsakovė neatliko ir toliau neatlieka tėvų pareigų, todėl ieškovas prašo neterminuotai apriboti jos valdžią vaikų atžvilgiu bei priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji norėtų vaikus susigrąžinti, nors šiuo metu ir neturi gyvenamosios vietos, kad galėtų gyventi su vaikais. Ji važiavo į reabilitaciją, šiuo metu nevartoja alkoholio, ketina įsidarbinti lentpjūvėje, keistis, susirasti tinkamą būstą, nori, kad vaikai augtų su ja. J. G. lanko vaikus, bendrauja su jais telefonu, žino, kad vaikai nori grįžti į namus.
Tretysis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad jie palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš 2014 m. gruodžio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (b. l. 5) matyti, kad J. G. šeima įtašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, nepakankamos vaikų priežiūros. Iš 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimo apie vaiką, kuris patyrė fizinį skausmą, matyti (b. l. 6), kad mažametis M. G. galimai patyrė fizinį skausmą. Iš J. G. paaiškinimų (b. l. 7, 8, 9) matyti, kad vartoja alkoholį, neprižiūri vaikų, dažnai vaikai būna palikti jos mamai, vis pažada rūpintis vaikais, negirtauti. Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 12-29) matyti, kad J. G. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jos gyvenamasis būstas visada randamas tvarkingas, gaminamas karštas maistas, vaikai aprengti tvarkingais rūbais. Tarp vaikų ir motinos artimi santykiai, vaikai dažnai glaudžiasi prie mamos. Iš informacijos (b. l. 30) matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog girtaujama, neprižiūrimi vaikai, informacija pasitvirtino, J. G. nustatytas 1,91 prom. girtumas. Iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarties (b. l. 31, 32) matyti, kad buvo leista paimta M. G. ir E. G. iš jų motinos J. G.. Iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (b. l. 33, 34) matyti, kad M. G. ir E. G. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Iš pagalbos plano (b. l. 3543) matyti, kad J. G. priklausomybės gydytis nuo alkoholio nenori, nenoriai bendrauja su socialine darbuotoja, neketina keisti nei gyvenimo būdo, nei gyvenamosios vietos, vaikų nelanko, piktnaudžiauja alkoholiu. Iš Raseinių pagalbos šeimai namų informacijos (b. l. 44) matyti, kad J. G. šiais metais vaikus aplankė du kartus, su vaikais bendrauja telefonu. Iš IĮ G. R. klinikos informacijos (b. l. 45) matyti, kad J. G. su gydytoju nebendravo, nesidomėjo vaikų sveikata. Iš Viduklės seniūnijos pažymos (b. l. 46) matyti, kad J. G. visiškai nesirūpina vaikais, vartoja alkoholį, stokoja socialinių įgūdžių.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Šalies argumentai
Ieškovas byloje prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią J. G. vaikų E. G. ir M. G. atžvilgiu. Atsakovės J. G. šeima Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, nepakankamos vaikų priežiūros. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, per visą socialinių paslaugų šeimai teikimo laikotarpį pastebimas atsakovės polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, vengimas įsidarbinti. Atsakovė problemos iš esmės nesprendė, nuolat ieškodavo pasiteisinimų, ne kartą buvo pasitelkta J. G. motinos pagalba dėl vaikų priežiūros, siekiant vaikus išsaugoti šeimoje. 2018 m. liepos 21 d. ieškovas buvo informuotas, kad mažamečiai M. ir E. G. yra nesaugioje aplinkoje, nes vaikų motinai J. G. nustatytas 1,91 prom. girtumas. 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismas išdavė leidimą paimti M. ir E. G. iš motinos J. G.. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. ir E. G. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių pagalbos šeimai namų administracija. Bylos duomenimis, paėmus vaikus iš šeimos, atsakovė J. G. buvo įpareigota ieškotis būsto, registruotis užimtumo tarnyboje ar ieškotis savarankiškai darbo, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, lankyti vaikus globos institucijoje. Atsakovė įpareigojimų nevykdė, alkoholio priklausomybės problemos iš esmės nesprendė, nesistengia keisti gyvenimo būdo, vengia bendrauti su socialine darbuotoja, pasirenka prastos reputacijos sugyventinius. Vaikus apgyvendinus Raseinių pagalbos šeimai namuose, atsakovė šiais metais juos aplankė tik du kartus, bendravimai apsilankymo metu trunka vidutiniškai 15 min, ji su vaikais daugiau bendrauja telefonu, daugiausiai su dukra E. Nei su vaikų gydymo įstaiga, nei su Raseinių pagalbos šeimai namų administracija nebendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė J. G. nurodė, kad šiuo metu neturi sąlygų auginti vaikus, tačiau ji ketina susirasti darbą, gyvenamąjį būstą, kad vėl galėtų būti su vaikais. Ji nenori, kad vaikus įsivaikintų ir augintų kiti, ji prašė duoti laiko, susitvarkyti gyvenimą, kad galėtų pasirūpinti savo vaikais.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė J. G. savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai vaikais nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovei nuo 2014 metų yra teikiamos socialinės paslaugos tam, kad nepilnamečiai augtų šeimoje, tačiau informacijoje apie šeimą nurodyta, kad namai dažniausiai būdavo randami tvarkingi, švarūs, pakankamai šilti, vaikai aprengti jų amžių bei sezoniškumą atitinkančiais rūbais. Nors ieškovas ieškinyje bei jo atstovė R. Bardauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, tačiau bylos duomenimis nuo 2015 m. balandžio mėnesio ji keturis kartus atsakovė rasta namuose neblaivi, paskutinį kartą, kai buvo paimti vaikai. Atsakovė teismo posėdyje neginčijo ieškinyje nurodytų faktų, kad ji nepakankamai dalyvauja vaikų priežiūroje ir jų auklėjime, tačiau ji pareiškė norą mėginti keistis ir susigrąžinti vaikus, nurodė, kad pastaruoju metu nevartoja alkoholio, ketina įsidarbinti lentpjūvėje, aplankė vaikus rugsėjo 2 d. Nors ieškovas buvo nurodęs, kad J. G. nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji vyko gydytis į Klaipėdos priklausomybių ligų centrą, tik pasirinko gydytis reabilitacijoje. Byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad atsakovė J. G. turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas dėl vaikų. Be to, bylos duomenimis, tarp vaikų ir atsakovės visada buvo matomas artimas ryšys, vaikai nuolat glausdavosi prie mamos, ryšiai išlikę ir šiuo metu, nes Pagalbos šeimai namų socialinės darbuotojos teigimu, po J. G. apsilankymų vaikai graudinasi, nori mamos, ilgisi savo namų. Atkreiptinas dėmesys į papildomas aplinkybes, kurios turi įtakos vertinant atsakovės elgesį, ieškovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog J. G. pati yra užaugusi socialinės rizikos šeimoje. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog atsakovė neturėdama socialinių įgūdžių nesuprato ir nemokėjo tinkamai rūpintis vaikais, tvarkytis, palaikyti socialinius ryšius. Be to, darbo ar pajamų neturėjimas nėra priežastis riboti motinos valdžią neterminuotai.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisių į ryšį su motina, mano esant tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei J. G. vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaikų auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Apribojus atsakovei laikinai motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.
Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. ir E. G. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių pagalbos šeimai namų administracija. Vaikų globos vieta buvo nustatyta Raseinių pagalbos šeimai namuose, vaikai ir šiuo metu ten gyvena, todėl nepilnamečių E. G. ir M. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Raseinių pagalbos šeimai namuose.
Dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo.
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Ieškovas prašo iš atsakovės J. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo laikinosios globos nustatymo dienos. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio, teismo posėdžio metu nurodė, kad teiks vaikams priteistą išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė J. G. visiškai neteikia išlaikymo savo mažamečiams vaikams, nedirba, nors yra sveika ir darbinga, todėl gali ir privalo teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi tėvų pareigos yra lygios, o labiausiai vaikų poreikius patenkina kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, iš atsakovės kiekvienam jos vaikui: E. G. ir M. G. priteistinas po 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d., iki vaikų pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė J. G. yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Pradėtina byla dėl E. G. ir M. G. nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. G., gim(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo dienos Raseinių pagalbos šeimai namuose.
Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjui.
Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.
Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.