- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-314-282/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- R. Č.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Romualdas Šeporaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-282/2008
2.1.15.3.1., 2.4.1., 2.4.7.
2008 m. spalio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis LR BK 93 str. 2 d., R. M. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Iš R. Č. ir R. M. solidariai V. S. priteisti 228 Lt žalos atlyginimo, nustatant, kad R. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą (vieną antrąją) žalos dalį turi atlyginti jo tėvas V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nuteistas, o R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2007 m. spalio 2 d. apie 22 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), V. S. gyvenamojo namo kieme pagrobė 100 Lt vertės traktoriaus akumuliatorių ir 3000 Lt vertės automobilį Audi-100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia bendros 75 Lt vertės 20 litrų talpa ir joje buvusiu 10 litrų kuro, viso pagrobė 3175 Lt vertės turtą, priklausantį nukentėjusiajam V. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. S. prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo pakeisti, priteisti visą civilinį ieškinį 578 Lt sumai. Nurodo, kad jis yra bedarbis, sunkiai uždirba kiekvieną litą, todėl jis patyrė labai didelę materialinę žalą. Skunde taip pat nurodoma, kad teismui neprisipažino, jog buvo neblaivūs, nesigailėjo, R. Č. neatsiprašė pavogęs daiktus – 20 litrų talpą su 5 litrais benzinu, motopjūklo benzino bakelį su benzinu ir motopjūklo grandinės reguliavimo šabloną.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis R. Č., jo gynėjas, nuteistojo R. M. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. S. skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką ir pagrįstai R. Č. ir R. M. pripažino kaltais pagal BK 178 str. 2 d. To neginčija ir apeliantas.
Iš esmės savo skundu nukentėjusysis neginčija nuteistųjų kaltės, prašydamas tik priteisti visą civilinį ieškinį, kurį jis buvo pareiškęs baudžiamojo proceso metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. pareiškė 578 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (t. 1, b. l. 29). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad nusikalstama veika, pagrobiant ir sugadinant jam priklausantį turtą: sugadinant automobilio užvedimo spynelę – 40 Lt vertės ir priekinę panelę – 50 Lt vertės, pagrobiant 20 litrų talpos aliumininį indą su 5 litrais benzino – 75 Lt vertės, motopjūklo bakelį su 6 litrais benzino – 145 Lt vertės, motopjūklo grandinės reguliavimo šabloną – 18 Lt vertės, automobilio ,,Audi 100“ akumuliatorių – 50 Lt vertės, 12 litrų kurą, buvusį automobilio bake – 200 Lt vertės, jam buvo padaryta 578 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 27).
Savo skunde apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko, jo manymu, teismas turėjo priteisti visą jo patirtą žalą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis apeliuoja į tuos daiktus, kuriuos apylinkės teismas pašalino iš kaltinimo, nusprendęs, kad nėra įrodymų, jog pastarieji buvo pagrobti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo motopjūklo benzino bakelio su benzinu ir motopjūklo grandinės reguliavimo šablono – pagrobimą, ir tuo pagrindu tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies.
Tenkinant civilinį ieškinį, būtina nustatyti, kad tarp nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kitaip tariant, nustatyti ar nuteistieji pagrobė visus tuos daiktus, dėl kurių buvo pareikštas kaltinimas (t. 1, b. l. 157-162). Tokiu būdu, apylinkės teismas, nenustatęs to, kad nuteistieji R. Č. ir R. M. pagrobė iš kaltinimo pašalintus daiktus, pagrįstai nukentėjusiajam priteisė tik dalį civilinio ieškinio, nustatydamas žalos dydį tokį, kurį patyrė V. S. dėl nuteistiesiems nuosprendžiu inkriminuotų daiktų pagrobimo.
Apeliantas skundu neprašo pripažinti kaltais R. Č. ir R. M. pagrobus motopjūklo benzino bakelį su benzinu ir motopjūklo grandinės reguliavimo šabloną, tačiau prašo visiškai tenkinti jo ieškinį, tame tarpe ir ieškinio dalį dėl motopjūklo benzino bakelio su benzinu ir motopjūklo grandinės reguliavimo šablono pagrobimo.
BPK 320 str. imperatyviai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo laikytis apeliacinio skundo ribų – patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Minėto straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nukentėjusiojo paduotą apeliacinį skundą pabloginti nuteistojo padėti gali ne daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Kadangi apeliaciniu skundu neprašoma inkriminuoti nuteistiesiems pagrobimą tų daiktų, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pašalino iš kaltinimo neįrodžius, kad jie buvo pagrobti, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliacinio skundo ribų ir pabloginti nuteistųjų padėtį labiau nei prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Iš to seka, kad nepripažinus nuteistuosius R. Č. ir R. M. kaltais dėl motopjūklo benzino bakelio su benzinu ir motopjūklo grandinės reguliavimo šablono vagystės, negali būti priteisiamas ir žalos atlyginimas už šiuos daiktus.
Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį pareikšto civilinio ieškinio ir priteisė iš nuteistųjų 228 Lt žalos atlyginimo – 50 Lt už pagrobto automobilio akumuliatorių, 90 Lt už automobilio apgadinimą ir bendrai 88 Lt už 12 litrų sunaudoto kuro, buvusio automobilio bake, ir 10 litrų, buvusio kuro talpoje (skaičiuojant už 1 litrą po 4 litus).
Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad automobilyje buvo tik viena talpa su kuru. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti, kiek tiksliai talpoje buvo kuro, pirmą kartą nurodydamas, kad talpoje buvo 5 litrai benzino (t. 1, b. l. 27), o vėliau – 8 litrai benzino (t. 2, b. l. 96). Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra visiškai aišku, į kokią 20 litrų talpą buvo supiltas kuras – į plastmasinę ar aliumininę, nes ikiteisminio tyrimo metu V. S. minėjo, kad kuras buvo aliumininėje talpoje, o teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio bagažinėje rado tik tuščią plastikinę 20 litrų talpą (t. 2, b. l. 96). Apklausiami nuteistieji parodė, kad iš pagrobtame automobilyje rastos talpos į automobilį susipylė apie 10 litrų kuro, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam žalos atlyginimą tik už pagrobtą kurą (10 litrų), nes nukentėjusysis, kaip buvo minėta, 20 litrų talpą, kurioje buvo pagrobtas kuras, atrado jam grąžintame automobilyje. Tokiu būdu yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. Č. su R. M. pagrobė bendros 75 Lt vertės 20 litrų talpą ir joje buvusį kurą, priteisė nukentėjusiajam žalos atlyginimą už pagrobtą kurą (10 litrų X 4 Lt = 40 Lt), o 35 Lt (75 Lt – 40 Lt = 35 Lt) už talpą pagrįstai nepriteisė, nes pastarąją grąžintame automobilyje atrado tuščią pats nukentėjusysis.
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė argumentų, dėl ko už nukentėjusiojo pagrobto automobilio bake buvusius ir nuteistųjų sunaudotus degalus (12 litrų) priteisė ne tokią pinigų sumą, kokią nurodė nukentėjusysis – 200 Lt (t. 1, b. l. 27), tačiau, kadangi 1 litro automobilio kuro, konkrečiu atveju dyzelino (t. 1, b. l. 11), vidutinė mažmeninė kaina 2007 metų pabaigoje neviršijo 4 litų už litrą, akivaizdu, jog nukentėjusysis nepagrįstai nurodė patyręs 200 Lt turtinės žalos už sunaudotą 12 litrų kuro. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai už kaltininkų sunaudotą kurą priteisiamą žalos atlyginimą sumažino iki 48 Lt (12 litrų X 4 Lt = 48 Lt).
Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti nukentėjusiojo skundą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.