- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-217-1076/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02734-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams;
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirti subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, D. D. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog D. D. privalo nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant D. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. 0.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 15.34 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į automobilį pagrobė svetimą turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, tai yra 2021 m. sausio 25 d. apie 23 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), geležine kaladėle išdaužęs automobilio ,,Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. M., keleivio pusės galinių durelių lango stiklą, tokiu būdu pateko į automobilio vidų ir iš jo pagrobė 50 eurų vertės antiradarą, 15 eurų vertės peilį, 20 eurų vertės medžiaginį krepšį su kompresoriumi, 30 eurų vertės gesintuvą, 15 eurų vertės įrankių – raktų rinkinį, 5 eurų vertės žvaigždučių rinkinį, 200 eurų vertės revolverį ME38 „Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 eurų vertės dėžutę su 20 vnt. guminių 380 ME GUM tipo šovinių, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriami C kategorijos ginklams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Aptardamas BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatas bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, kurioje pažymėta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę netinkamai taikė bausmės individualizavimo principą ir paskyrė pernelyg griežtą bausmę.
2.2. Nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pernelyg griežta, neatitinka baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, yra neproporcinga padarytai veikai ir nuteistojo asmenybei, cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, susijusi su konstitucine teise į teisingą teismą bei teisingumo įgyvendinimu skiriant bausmę.
2.3. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau bausmės rūšis buvo parinkta apygardos teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į nuteistojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirta bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir negali būti vertinama kaip teisinga.
2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu ir paskirti kuo griežtesnę bausmę. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta ir teisinga sankcija.
2.5. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su teisingumo įgyvendinimu skiriant bausmę. Taip pat nuteistasis D. D. teigia, jog paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis turi atlikti nedelsiant, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, pasak nuteistojo, apygardos teismas neįvertino jo elgesio po nusikaltimo padarymo, kuris yra nepriekaištingas – po padarytos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų jis nepadarė, visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, įgyvendinanti tik vieną iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 41, 54 straipsniai) – tiek padarytų veikų aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę – ir D. D. paskyrė teisingą bausmę.
5. Nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas apysunkių kategorijai, už jį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu iki šešerių metų. BK 254 straipsnio 1 dalis priskiriamas sunkiems nusikaltimams; įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Savo veiksmais D. D. padarė anaiptol ne mažareikšmę, tačiau santykinai nedidelę žalą; paimtus daiktus nukentėjusiajam pavyko susigrąžinti, tiesa, ne su nuteistojo pagalba. Pagrobtas revolveris priklauso C kategorijos ginklams. Apygardos teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis D. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad D. D. jau buvo aštuonis kartus teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio veikas, šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, jo atsakomybę sunkina recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, 2021 m. du kartus ir už tai, kad išdaužė svetimų automobilių stiklus (t. 2, b. l. 98-102); tapačiu elgesiu buvo įvykdytos ir šios nusikalstamos veikos. Be to, tą patį vakarą nuteistasis dar išmušė ir kito automobilio, „Audi“, stiklą, nors iš jo ir nieko nepaėmė. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nedirba, tačiau registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 148).
6. Bendrai paėmus šios aplinkybės neleidžia nuteistojo charakterizuoti teigiamai; taip pat jos parodo, kad D. D. veiksmams būdingas tam tikras pasikartojimas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į aplinkybę, kad po veikos padarymo D. D. nenusikalto, ir pagrįstai vertino aplinkybių visumą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą teismas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį atidėjo, paskirdamas minimalų terminą – šešis mėnesius – nedelsiant atliktino laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalį sunkių nusikaltimų atžvilgių dalis bausmės privalomai atliekama nedelsiant.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepritaria nuteistojo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neindividualizavo visų bylos aplinkybių ir paskyrė neproporcingą bausmę, kaip ir nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, skiriant švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.